Vidutinė senatvės pensija kitais metais bus 73 eurais didesnė, gydytojai uždirbs maždaug 305 eurais, mokytojai – 142 eurais daugiau, o vaiko pinigus ketinama padidinti iki 122,5 euro. Tokie pokyčiai numatomi Finansų ministerijos parengtame 2025 m. biudžete. Jame taip pat suplanuotas maksimalus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas ir pirmą kartą nuo 2021 m. nuspręsta nekeisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pirmą kartą istorijoje pritarė trimečiam 2025–2027 m. biudžetui. Kitų metų biudžete numatomos 17,98 mlrd. eurų (1 mlrd. eurų arba 5,9 proc. didesnės) pajamos ir 23,02 mlrd. eurų (2,4 mlrd. eurų arba 11,7 proc. didesnės) išlaidos.
„2012 m., kai man teko palikti biudžetą, pokyčiai po rinkimų buvo minimalūs, tik dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) buvo pakeitimų, bet iš esmės biudžetas buvo patvirtintas. Mes, kai 2020 m. perėmėme biudžetą, gan išsamiai keitėme pagal savo prioritetus, aišku, tam turėjome nemažai ir padirbėti, nes laiko labai daug konstituciškai tiesiog nėra. Dabar turime pareigą pateikti projektą, kol kas nei kampanija, nei rinkimai nesibaigę, tolesni – tvirtinimo – procesai bus kitame Seime. Kiek koreguosis, matyt, priklausys nuo daugelio aplinkybių, kurių dabar negalime įvertinti“, – prieš balsavimą posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Antrasis Seimo rinkimų turtas vyks spalio 27 d., naujos sudėties parlamentas darbą turėtų pradėti lapkričio viduryje.
Erdvės naujai valdžiai nedaug
Kaip pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė, kitais metais žmonių pajamoms didinti numatoma 1,9 mlrd. eurų, saugumui stiprinti – 2,5 mlrd. eurų, investicijoms į Lietuvos ateitį – 3,6 mlrd. eurų.
„Biudžetą galima vadinti „ištesėtų pažadų“ biudžetu. Prioritetai, kuriuos išsisakėme visos kadencijos metu, lieka nuosekliai tie patys“, – spaudos konferencijoje po posėdžio sakė ministrė.
Ji pridūrė, kad projekte išpildytas pensijų ir socialinių išmokų indeksavimas, taip pat – politiniai susitarimai dėl švietimo sistemos stiprinimo ir gynybos finansavimo.
G. Skaistė pažymėjo, kad 3 proc. BVP biudžeto deficitas yra ties Mastrichto riba.
„Jei būsimoji Vyriausybė norės laikytis fiskalinės drausmės, numatytos tarptautiniuose įsipareigojimuose, norint didinti išlaidas, reikės mažinti jas kitose srityse“, – sakė ji.
Dirbančiųjų pajamos
2025 m. MMA bus 1038 eurai, t. y. 114 eurų daugiau nei šiemet. Dėl to tiek uždirbančiųjų pajamos į rankas padidės 12,3 proc. arba 68,97 euro.
Taip pat numatytas atlyginimų augimas viešojo sektoriaus darbuotojams. Gydytojams jie turėtų didėti vidutiniškai 305 eurais (10 proc.), slaugytojams – 141 eurų (10 proc.), rezidentams – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojams – 83 eurais (7,6 proc.), o mokytojai ir dėstytojai dar vieną padidėjimą pajustų nuo kitų metų rugsėjo 1 d. ir jis siektų atitinkamai apie 142 eurus (8,2 proc.) ir 164 eurus (8,2 proc.).
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kitais metais turėtų išlikti toks pats kaip ir šiemet – 747 eurai. Tačiau, kaip pažymėjo G. Skaistė, vien dėl padidėsiančios MMA su juo susiję netekimai biudžete sieks apie 100 mln. eurų, o gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata galinčių pasinaudoti darbuotojų skaičius išaugs.
„Kadangi pačioje formulėje yra įrašyta MMA, kur nuo ateinančių metų keičiasi, tam, kad būtų galima taikyti nuosekliai NPD, yra teikiamas įstatymo pakeitimas. Šiek tiek išsiplečia gavėjų ratas ir pati taikymo apimtis, sprendimas pritaikomas prie ateinančių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU), nes pagrindinė NPD formulė yra taikoma iki 1 VDU, o po to yra taikoma antroji formulė, kuri yra šiek tiek nuosaikesnė. Todėl šis sprendimas padidins gyventojų pajamas į rankas, bet tai yra labiau techninis sprendimas dėl MMA“, – posėdyje sakė G. Skaistė.
Parama pažeidžiamiesiems
2025 m. vaiko pinigai, kuriuos kas mėnesį gauna apie 515 tūkst. šalies gyventojų, padidės nuo 96,25 euro iki 122,5 euro.
Vienišo asmens išmoka, kurią gauna apie 230 tūkst. žmonių, kitais metais bus 42,29 euro, kai šiemet sudarė 38,23 euro.
Ministrų kabinetas trečiadienį taip pat pritarė 2025 m. „Sodros“ biudžeto projektui. Jo pajamos sieks 8,65 mlrd. eurų (13,6 proc. daugiau nei šiemet), išlaidos – 7,91 mlrd. eurų (12,1 proc. daugiau), o perteklius – 740 mln. eurų.
Laukiama, kad pasibaigus 2024 m. socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.
Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.
„Per šią kadenciją pensijų augimas buvo rekordinis – apie 78–80 proc., imant vidutines pensijas, priklausomai nuo to, ar žmogus turėjo stažą, ar ne. Tai skaičiai tikrai gražūs, tik buvo žemos mūsų „bazės“, reikia pripažinti. Norėtųsi, kad ir tęstųsi tas augimas“, – posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Jis pabrėžė, kad ir pensijų pakeitimo norma pastaraisiais metais didėjo – 2025 m. ji turėtų pasiekti 49,32 proc. darbo užmokesčio į rankas, turint būtinąjį stažą.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto projekte suplanuotos 25,08 mln. eurų pagrindinės veiklos įplaukos ir išlaidos bei -24,61 mln. eurų investicinės veiklos įplaukos ir išlaidos.
Daugiau lėšų vaistams
Vyriausybė taip pat pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus tokios pačios kaip ir išlaidos – sudarys apie 3,94 mlrd. eurų.
2025 metais planuojamas 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) PSDF pajamų ir išlaidų augimas. Turėtų būti kompensuojama daugiau receptinių vaistų, įvesta naujų kompensuojamųjų paslaugų.
Numatomas ateinančių metų PSDF biudžeto rezervas turėtų sudaryti apie 625 mln. eurų.
„Kitais metais rezervas turėtų būti mažesnis, nei turėjome šiais metais. Vieni diskusijose mini, kad tai yra didžiulis rezervas, bet nutrūkus finansavimui šių lėšų pakaktų ne visiems 2 mėn.“, – pastebėjo sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
Krašto apsaugai – 3 proc. BVP
2025 m. valstybės biudžete krašto apsaugai suplanuota 2,5 mlrd. eurų, 2026 m. – 2,6 mlrd. eurų, o 2027 m. – 2,7 mlrd. eurų.
Nurodoma, kad tai sudarys 3,03 proc. BVP, tačiau taip pat paliekama teisė skolintis papildomai.
Kitų metų biudžete suplanuotos 3,6 mlrd. eurų investicijos. 1,7 mlrd. eurų turėtų būti skirta žaliajai pertvarkai, 263 mln. eurų – švietimui, 206 mln. eurų – mokslui, verslui ir inovacijoms, 147 mln. eurų – skaitmeninei pertvarkai.
Infrastruktūros fondas
Kartu siūloma sukurti specialų Infrastruktūros fondą, kurio tikslas per 2025–2027 m. Lietuvoje investuoti 1 mlrd. eurų.
Šis fondas turėtų būti finansuojamas valstybės įnašais (3 metus po 50 mln. eurų), ILTE (buvusios „Invegos“) lėšomis (3 metus po 50 mln. eurų) ir privačių investuotojų, tokių kaip tarptautinės finansų įstaigos, privataus kapitalo ar pensijų fondai.
„Bendrai būtų sukauptas 300 mln. eurų kapitalas, kuris būtų naudojamas pritraukti ir privačius investuotojus. Šis fondas būtų skirtas finansiškai atsiperkantiems projektams, t. y. ne tiems, kuriems reikalingos subsidijos, bet tiems, kurie generuoja grąžą“, – sakė G. Skaistė.
Fondas turėtų pradėti veikti antrąjį 2025 m. pusmetį ir investuoti į gynybos pramonę, jūrų, oro uostų ir geležinkelių infrastruktūrą, duomenų centrus, karinę bei energetikos infrastruktūrą.
Keliams numatyta 784 mln. eurų
Biudžeto projekte suplanuota, kad keliams Lietuvoje 2025 m. bus skirta 784 mln. eurų. 563,2 mln. eurų siūloma numatyti Kelių priežiūros ir plėtros programai, 59,1 mln. eurų sudarytų gynybos fondo lėšos kariniam mobilumui, dar 161,2 mln. eurų Europos Sąjungos parama.
Savivaldybių pajamos kitąmet turėtų padidėti 14,2 proc., iki 6,7 mlrd. eurų. Jų pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti turėtų pasiekti 4,16 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto dotacijos – 2,52 mlrd. eurų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2025 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., nedarbo lygis – 7,1 proc., o atlyginimai augs 7,6 proc.
Numatomas valdžios sektoriaus deficitas kitais metais bus 3 proc., valstybės skola sieks 43,2 proc. BVP. Deficitas šiemet turėtų pasiekti 2,2 proc., skola – 39,4 proc.
Ketvirtadienį biudžeto įstatymų projektai turėtų būti pateikti Seimui.
