Senyvo amžiaus žmonėms neretai kyla klausimų, kaip pasielgti su jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir kaip jį perleisti kitiems asmenims, kad galėtų ramiai mėgautis senatve. Nors dažnu atveju sudaromos nekilnojamojo turto dovanojimo ir rentos sutartys, taip pat testamentai, vis dėlto ne kiekvienas supranta, kuo visi šie sandoriai skiriasi, rašoma Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narės, advokatės Gintarės Bernotės komentare.
Ką svarbu žinoti apie dovanojimo sutartis?
Įstatymas apibrėžia, kad dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą (daiktus, pinigus) ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
Pagrindinis dovanojimo sutarties požymis – jos neatlygintinumas, todėl dovanojimo sutartimi nebus laikoma sutartis, kai abi dovanojimo sutarties šalys perduoda vienai kitai turtą ar turtinę teisę.
Šis dovanojimo sutarties požymis iš esmės skiria ją nuo rentos sutarties (ją išsamiau aptarsime vėliau), nes pagal rentos sutartį yra susitariama, kad rentos mokėtojas (toliau – rūpintis įsipareigojęs asmuo) už turto perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokės kitai šaliai – rentos gavėjui (toliau – rūpinimosi reikalaujantis asmuo) – sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikys rūpinimosi reikalaujantį asmenį.
Pažymėtina, kad pagal įstatymą galima sudaryti dovanojimo su sąlyga sutartį, tačiau dovanojimo sutartyje numatyta sąlyga gali būti susijusi tik su dovanojimo turto naudojimu tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bet ne su rūpinimusi dovanotoju ar kitais trečiaisiais asmenimis. Pavyzdžiui, dovanojimo sutartyje negali būti numatyta, kad turtas yra dovanojamas su sąlyga, jog apdovanotasis rūpinsis dovanotoju, teiks jam išlaikymą ir kita. Jei asmuo pageidauja neatlygintinai perleisti nekilnojamąjį turtą su sąlyga, kad turto įgijėjas teiks išlaikymą, turėtų būti sudaroma rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.
Padovanojus turtą – persigalvoti negalima
Atkreiptinas dėmesys, kad dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas yra perduodamas apdovanotajam. Vadinasi, jeigu senyvo amžiaus žmogus padovanos turtą, šis jau nuo dovanojimo sutarties pasirašymo pas notarą momento taps apdovanotojo nuosavybe, todėl dovanotojas nebeturės teisių į jį. Šis dovanojimo sutarties požymis skiria ją nuo testamento, nes perleidus turtą testamentu, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pereis tik po palikėjo mirties.
Pažymėtina, kad perdavus dovanojamą daiktą, dovanojimo sutartis laikoma įvykdyta ir dovanotojas savo valios nebegali atšaukti. Šis požymis skiria dovanojimo sutartį nuo testamento, nes testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti. Visi šie veiksmai atliekami notarine tvarka.
Panaikinti dovanojimo sutartį – tik išimtiniais atvejais
Įstatymas nenumato galimybės atsiimti padovanoto turto, todėl net dovanojimo sutartyje nustačius sąlygą, kad dovanotojas turi teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, ši bus laikoma negaliojančia.
Dovanojimo sutartis gali būti panaikinta tik išimtiniais atvejais. Pagal įstatymą dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Taip pat, jeigu dovanojimo sutartyje buvo nustatyta sąlyga, susijusi su dovanojamo turto naudojimu tam tikram tikslui ir apdovanotasis šios sąlygos nevykdo, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta dovanojimo sutartis ir turtas grąžintas.
Taigi, pagrindiniai dovanojimo sutarties požymiai:
1) Sutartyje negali būti numatyta, kad už padovanotą turtą mainais turi būti perduodamas tam tikras turtas ar atliekami veiksmai, pavyzdžiui, rūpinamasi dovanotoju ar kita;
2) Nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento apdovanotam asmeniui pereina nuosavybės teisė į turtą;
3) Sudarius dovanojimo sutartį, persigalvoti ir atsiimti padovanotą turtą nėra galima;
4) Dovanojimo sutartis panaikinama tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti įstatyme.
Kas žinotina apie rentos sutartį?
Kaip minėta, pagal rentos sutartį, viena šalis – rentos mokėtojas (rūpintis įsipareigojęs asmuo) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už jam nuosavybės teise perduodamą turtą (kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą, pinigų sumą) mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui (rūpintis reikalaujančiam asmeniui) sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją (Rūpinimosi reikalaujantį asmenį). Pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmogus, norintis, kad tam tikras asmuo juo rūpintųsi iki mirties, gali šiam perleisti savo nekilnojamąjį turtą pagal rentos sutartį, o rūpintis įsipareigojęs asmuo mainais įsipareigoja visapusiškai rūpintis: suteikti maitinimą, gyvenamąją patalpą, priežiūrą ligos atveju ar kita.
Rentos sutartis turi būti notarinės formos nepriklausomai nuo perduodamo turto vertės ir rūšies.
Rentos sutartis gali būti terminuota arba nuolatinė (neterminuota). Taip pat rentos sutartis gali būti iki gyvos galvos – pagal šią sutartį rentos mokėtojas (asmuo, kuriam perduodamas nekilnojamasis turtas) periodiškai moka tam tikrą pinigų sumą visą rentos gavėjo (asmens, kuris perleido nekilnojamąjį turtą) gyvenimą. Renta gali būti mokama fiziniam asmeniui perdavusiam turtą arba jo nurodytam kitam fiziniam asmeniui.
Rentos sutartis gali būti ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuri yra speciali rentos sutarties rūšis.
Rentos sutartis užtikrina, kad asmeniu bus rūpinamasi iki pat jo mirties
Atribojant dvi sutarties rūšis: rentą iki gyvos galvos nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, reikėtų išskirti jų skirtumus:
1) rentos iki gyvos galvos objektu gali būti bet koks turtas, pavyzdžiui, kilnojamasis turtas, kai išlaikymo iki gyvos galvos objektu yra tik nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, gyvenamasis namas, butas, ar kita;
2) rentos iki gyvos galvos sutartyje leidžiama tik piniginė rentos mokėjimo forma, o išlaikymo iki gyvos galvos atveju renta gali būti tiek rūpinimosi reikalaujančio asmens aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, o jeigu rūpinimosi reikalaujančio asmens sveikatos būklė reikalauja – jo priežiūra ligos atveju ir kita. Sutartyje taip pat gali būti numatyta rūpintis įsipareigojusio asmens pareiga apmokėti rūpinimosi reikalaujančio asmens laidojimo išlaidas. Atitinkamai, šalys sutartyje gali numatyti galimybę išlaikymą iki gyvos galvos natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis.
Taigi, rentos sutartis skiriasi nuo dovanojimo sutarties, nes dovanojimo sutartis yra neatlygintinė. Jeigu asmuo nori, kad turtas būtų perleistas kitam asmeniui po jo mirties arba būtų numatyta kitam asmeniui pareiga mokėti rentą, turėtų būti sudaromas testamentas, nes pagal įstatymą pareigą mokėti rentą asmeniui (ne turto perleidėjui) gali nustatyti ir testamentas.
Svarbu žinoti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo, kuriam pagal rentos sutartį perleidžiamas turtas, pats juo disponuoti turi ribotas galimybes – jis perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į šį turtą gali tik turėdamas išankstinį rašytinį notariškai patvirtintą rūpinimosi reikalaujančio asmens sutikimą. Taigi, sudarius rentos sutartį, teisė nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti turtą rūpintis įsipareigojusiam asmeniui pereis tik pasibaigus rentos sutarčiai ir/ arba ją nutraukus, jeigu rūpintis įsipareigojęs asmuo sumokėjo išperkamąją turto kainą.
Rentos išpirkimo kaina nustatoma tokiu būdu: jeigu rentos išpirkimo kaina sutartyje nenurodyta, tai turtas, kuris buvo perduotas neatlygintinai kaip renta išperkamas kaina, kuri lygi metinės rentos ir perduoto turto vertės sumai. Metinė rentos kaina nustatoma įvertinus rūpinimosi reikalaujančio asmens poreikiams patenkinti reikalingas išlaidas per mėnesį.
Nesilaikant rentos sutarties sąlygų – reikalavimas grąžinti perduotą turtą
Išlaikymo iki galvos sutartis gali būti nutraukta, jeigu rūpintis įsipareigojęs asmuo iš esmės pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pavyzdžiui, nesilaikė sutartyje numatytų įsipareigojimų teikti reikalingas kasdienes paslaugas (nuvežti į gydymo įstaigą, aprūpinti maisto produktais ir kita) ir todėl neužtikrinta reikalinga rūpinimosi reikalaujančio asmens priežiūra.
Kiekvienu konkrečiu atveju sutarties pažeidimas vertinamas individualiai, tačiau pažymėtina, kad neįrodžius netinkamo išlaikymo pareigų atlikimo iš rūpintis įsipareigojusio asmens pusės, sutarties nutraukti nepavyks. Esant išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esminiam pažeidimui rūpinimosi reikalaujantis asmuo turi teisę reikalauti iš rūpintis įsipareigojusio asmens, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą.
Tais atvejais, kai iš esmės pažeidžiama rentos iki gyvos galvos sutartis, rūpinimosi reikalaujantis asmuo turi teisę reikalauti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo išpirktų rentą (išpirktų turto kainą) arba reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. Rentos sutarties nutraukimo klausimas visais atvejais sprendžiamas teismo tvarka.
Pagrindiniai rentos sutarties požymiai:
1) Pagal šią sutartį mainais už turtą įsipareigojama mokėti rentą ar kitaip išlaikyti;
2) Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį turtą perleidęs asmuo gali būti aprūpintas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, o ligos atveju – jis gali būti slaugomas. Rentos sutartyje gali būti nustatytos ir kitos sąlygos;
3) Nuosavybės teisė į turtą pereina tik pasibaigus rentos sutarčiai ar ją nutraukus, jeigu sumokėta išperkamoji turto kaina;
4) Rentos sutartis nutraukiama tik teismo tvarka ir tik tuo atveju, jeigu rentos sutartis buvo iš esmės pažeista, pavyzdžiui, netinkamai vykdoma išlaikymo pareiga.
Testamentas neužtikrina įpėdinių pareigos rūpintis senoliu
Pagal įstatymą kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
Pažymėtina, kad testamentą gali sudaryti tik pats testatorius ir jis negali būti sudaromas per atstovą, priešingai negu dovanojimo ar rentos sutarties atveju.
Pakankamai dažnai senyvo amžiaus žmonės galvoja, kad jie gali testamente nurodyti pareigas įpėdiniams, kad juos išlaikytų ar jais rūpintųsi iki gyvos galvos, tačiau, šiame kontekste paminėtina, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo nustatomas turto perėjimas testatoriaus mirties atveju testamentu paskirtiems įpėdiniams, todėl įpėdiniai iki testatoriaus mirties jokių įsipareigojimų testatoriui negali turėti.
Taigi, jeigu asmuo nori, kad juo būtų rūpinamasi iki pat mirties, turėtų būti sudaroma rentos sutartis, o ne testamentas, nes pagal rentos sutartį turtas perleidžiamas rūpinimosi reikalaujančiam asmeniui (turto perleidėjui) dar esant gyvam, siekiant gauti išlaikymą pinigine forma ar natūra.
Testamentą gali surašyti pats testatorius savo ranka ir tam nereikalingas notaras
Svarbu paminėti, kad testamentai gali būti kelių rūšių, tai yra, oficialus testamentas, kuris sudaromas notarų biure ir asmeninis testamentas, kurį testatorius surašo ranka ir perduoda saugoti notarų biurui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. To nepadarius, asmeninis testamentas po testatoriaus mirties per ne vėliau kaip vienerius metus turi būti pateiktas teismui tvirtinti. Šis asmeninio testamento požymis skiria jį nuo dovanojimo ir rentos sutarties, nes pastarosios sutartys visais atvejais privalo būti sudaromos notarų biure.
Papildomai paminėtina, kad testamente gali būti numatytos tam tikros pareigos įpėdiniams, tačiau tik trečiųjų asmenų naudai (testamentinė išskirtinė). Be kita ko, testatorius gali pats panaikinti testamentą sudarydamas naują testamentą arba paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.
Pagrindiniai testamento požymiai:
1) Testamentas įsigalioja po testatoriaus mirties, todėl testamentu negali būti numatytos pareigos įpėdiniams testatoriaus naudai (pavyzdžiui, negali būti numatyta pareiga rūpintis testatoriumi iki jo mirties);
2) Testamentas negali būti sudaromas per atstovą ir jis gali būti sudaromas notarų biure arba gali būti surašytas paties testatoriaus ranka nesikreipiant į notarus;
3) Nuosavybės teisė į turtą pereina priėmus palikimą pagal testamentą po testatoriaus mirties;
4) Testatorius bet kada gali pats panaikinti testamentą sudarydamas naują testamentą arba paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.
Apibendrinus, kiekvienas asmuo turi pats nuspręsti, kokio sandorio (dovanojimas, rentos sutartis ar testamentas) pagrindu jis nori perleisti jam priklausantį turtą įvertinęs siekiamus tikslus, kad senatvėje jaustųsi ramus. Kadangi nekilnojamojo turto dovanojimas, rentos sutartis ir testamentas yra sandoriai, galintys sukelti tam tikras teisines pasekmes, prieš juos sudarant visais atvejais rekomenduotina pasikonsultuoti su teisininku.
