Skandale atsidūrusiai finansinių technologijų įmonei „Foxpay“ – vėl nemalonumai.
Kaip skelbia 15min, Lietuvos bankas ketvirtadienį patvirtino apribojęs dalį „Foxpay“ veiklos – teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per Lietuvos banko valdomą mokėjimų sistemą CENTROLink.
„Lietuvos bankas nėra atjungęs elektroninių pinigų įstaigos „Foxpay“ nuo CENTROLink sistemos. Lietuvos bankas, vadovaudamasis CENTROLink reglamentu bei gindamas viešąjį interesą, šiuo metu yra iš dalies apribojęs „Foxpay“ teises teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per Lietuvos banko valdomą mokėjimų sistemą CENTROLink“, – komentare 15min nurodė Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vadovė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
„Šie apribojimai yra daliniai ir jie nėra taikomi „Foxpay“ mokėjimams, kurie yra susiję su viešuoju sektoriumi, skirti viešojo intereso užtikrinimui“, – pridūrė ji.
Kaip pažymi portalas, Lietuvos bankas jau kurį laiką atlieka „Foxpay“ patikrinimą, kad įvertintų, ar įstaigos akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai atitinka teisinius reikalavimus, ar įstaiga tinkamai vykdo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją.
Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
CENTROlink yra Lietuvos centrinio banko mokėjimų sistema, sudaranti galimybę per LB infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje (EEE) licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams (MPT) – bankams, specializuotiems bankams, kredito unijoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms.
„Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis komentare BNS teigė, kad centrinio banko sprendimas išskirti „Foxpay“ viešojo sektoriaus klientus „galimai diskriminuoja kitus rinkos dalyvius“.
„Konsultuojamės su teisės specialistais dėl tokių veiksmų nuoseklumo, lyginant su kitais panašiais mokėjimų sistemos „Centrolink“ ribojimo atvejais. (...) Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales“, – teigė S. Galatiltis.
„Taikomi neturtiniai apribojimai akcininkui (Ievai Trinkūnaitei – BNS) neturėtų automatiškai virsti įmonės veiklos ribojimais, atsižvelgiant į faktą, kad atsakingos institucijos dar nebaigė savo darbo“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei Ievai Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
Be to, buvo nustatyta, kad I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku bei jam meluoja ir aktyviai trukdo jo veiksmams.
Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis Vilhelmas Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.
