Šiemet Lietuvoje į pensiją išeis daugiau žmonių, nei į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų. Ekspertų teigimu, dirbančiųjų skaičius pastarąjį dešimtmetį augo, todėl didelių pokyčių šalyje neturėtų būti: dalis pensijos sulaukusių žmonių dėl mažos pensijos dirbs toliau. Išsilaikyti darbo rinkoje vyresniems asmenims turėtų padėti ir valstybė. Užimtumo tarnyba siūlo karjeros planavimo paslaugas vyresniems gyventojams.
64-erių metų graikų-romėnų imtynių treneriui Vladimirui artėja pensija, tačiau sako dirbti dar planuoja ne vienerius metus.
„Planuoju dar simboliškai, jeigu skaičiuojant kaip treneris, norėčiau dar du olimpinius ciklus atidirbti, čia 8 metai. <...> Jaučiuosi kaip ir reikalingas vaikų sporte, federacijai daug padedu“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vladimiras Audickas.
Į Europos čempionatus išleidęs Laimutį Adomaitį, Aldą Lukošaitį, Vladimiras sako, dirbs ir toliau ne vien todėl, kad tai mylimas darbas.
„Ir atlyginimas, kada daug dirbi, šiek tiek uždirbi, tai kol kas ir pinigai pravers, mano pensija būtų šiuo metu mažoka“, – priduria jis.
Šiemet pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje į pensiją išeis daugiau žmonių, nei į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų. Ekspertų teigimu, tam įtakos turėjo mažas gimstamumas prieš 20 metų ir emigracija. Tačiau didelių pokyčių nesitikima, kadangi per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje dirbančiųjų daugėjo.
„Mes, beje, pensinio amžiaus gyventojų, turime dirbančių apie 12 procentų ir tai yra gana geras rodiklis, taip pat neblogas rodiklis yra tų žmonių, kurie yra prieš pensiniame amžiuje: 10 metų iki pensinio amžiaus irgi užimtumo lygis yra gana aukštas“, – teigia Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius sako, Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungoje šalių, kur gyventojai sulaukę pensinio amžiaus vis dar dirba.
„80 proc. Lietuvos pensinio amžiaus žmonių dirba kaip ir per prievartą: maža pensija, nori padėti vaikams, nori kažką dar sukaupti ateičiai, tai faktiškai tai nėra gerai“, – dėsto Boguslavas Gruževskis.
Ekspertų teigimu, rūpintis pensija derėtų kuo anksčiau, reikia ir valstybės pagalbos. Tam pritaria ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas.
„Gal mes išsakykime, ko mes norime, ko mes tikimės ir tada surasti bendrą sutarimą. Mes norime ne niekinančio požiūrio į senjorus. <...> Kas liečia konkrečius veiksmus – nesimato. Norisi, kad mus išklausytų ir gal su mumis pradėtų tartis“, – nurodo Kęstutis Makaravičius.
Užimtumo tarnybos teigimu, vyresnio amžiaus žmonėms patariama kasmet tobulinti turimus įgūdžius ir profesinę patirtį, tai leidžia išlikti arba iš naujo įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Šiemet Užimtumo tarnyboje pradės darbą 13 karjeros centrų, kur profesinio informavimo, karjeros planavimo paslaugos teikiamos, kaip aš sakau, nuo mokinuko iki. Ir visiškai nepriklausomai nuo to ar žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ar ne“, – sako tarnybos atstovė Milda Gvildytė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose vyresnių kaip 60 metų žmonių įsidarbino 48 procentai, aukštos kvalifikacijos darbuose – 16 procentų, nekvalifikuotose – 37 procentai įdarbintų asmenų.
