Dalis mažųjų bendrijų (MB) narių, individualių įmonių savininkų ar individualią veiklą vykdančiųjų sunerimo. Iki šiol metus mokėdavę „Sodrai“ įmokas bent nuo minimalios algos net ir tada, kai realiai tokių pajamų negaudavo, jie užsidirbdavo 1 metų stažą. Visgi šią savaitę žmonės sužinojo, kad tokių savarankiško draudimo įmokų mokėti negali, jei metinėje pajamų deklaracijoje pateikia uždirbtą mažesnę pinigų sumą ar patirtą nuostolį.
Gyventojai baiminasi, kad nesutapus duomenims, jie atgaline data neteks socialinio draudimo stažo, o ateityje gaus mažesnę pensiją. Tuo tarpu „Sodra“ aiškina, kad Lietuvoje savarankiško pensinio draudimo nėra jau nuo 2017 metų.
Sako, kad žmonių lūkesčiai – nepateisinti
Kaip LRT RADIJUI sako Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, dalį gyventojų žinia apie neužskaitomas savarankiško pensinio draudimo įmokas tiesiog pribloškė. Juk, anot specialistės, jokie teisės aktai staiga nepasikeitė.
„Visą laiką (...) „Sodra“ konsultavo raštu, žodžiu, kad MB nariai, individualių įmonių savininkai gali savanoriškai draustis pensiniam draudimui – [jie] gaus 1 metų stažą, jeigu sumokės įmokas nuo minimalios algos.
O 2024 m. vasario 27 d. mes „Sodros“ konferencijoje sužinojome, kad taip nebėra, nors teisės aktai nepasikeitė. Tad tiesiog daugelio žmonių lūkesčiai yra nepateisinti, nes „Sodra“ visą laiką, net konferencijos dieną, konsultavo, kad savanoriškas draudimas egzistuoja“, – teigia D. Čibirienė.
Kad jokie teisės aktai nepasikeitė, tvirtina ir advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ įkūrėjas ir vadovas Albertas Kručkauskas. Pasak mokesčių teisės eksperto, šios situacijos priežastis – pasikeitusi pačios „Sodros“ nuomonė. Pašnekovui neramu, kaip visa tai paveiks tiek jį, tiek ir kitus gyventojus.
„Man, kaip advokatui, dalyvaujančiam ir mokestiniuose ginčuose, ir ginčuose dėl socialinio draudimo įmokų, kyla daug paradoksalių klausimų dėl tam tikrų pozicijų keitimo mokesčius administruojančių institucijų, nepakeitus teisės aktų.
(...) Man, kaip ir bet kuriam kitam individualią veiklą vykdančiam asmeniui, ši tema aktuali. (...) Šiuo atveju mes dar turbūt tokio realaus šios nuomonės pasikeitimo nepajutome, nes, kaip kolegė minėjo, tokia nuomonė buvo išsakyta tik konferencijoje. Bet jaučiame tą grėsmę, kad tas taikymas bus kitoks, nei jis buvo iki šiol“, – tikina A. Kručkauskas.
Kaip pažymi teisininkas, kyla reali grėsmė, kad dėl tokių pasikeitimų ateityje žmonės gaus mažesnes pensijas.
„Jeigu vis dėlto darbo stažas bus tikslinamas pagal pajamas, jis [bus] mažinamas, tai turės tiesioginės įtakos draudiminiam įvykiui, gavimui teisės į senatvės pensiją“, – sako ekspertas.
„Negalime nusipirkti sau stažo“
LRT RADIJO kalbinta „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič patvirtina, kad teisės aktai pastaruoju metu išties nepasikeitė. Visgi, anot jos, Lietuvoje savanoriško pensinio draudimo iš tiesų nėra jau nuo 2017 metų.
„Kiek suprantu iš kolegų buhalterių, kartais žmonės mokėjo daugiau, norėdami sukurti sau vadinamąjį savanorišką draudimą. (...) Tačiau tokio dalyko kaip savanoriškas pensinis draudimas Lietuvoje nėra.
(...) Labai paprastai kalbant – negalime nusipirkti sau to stažo, sugalvoti, nuo kokios sumos mes mokėsime. Tiesiog mokame nuo tos, kurią mes realiai uždirbame ir kurią realiai deklaravome Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)“, – kalba M. Kozič.
„Įmokos turi būti sumokėtos nuo mūsų uždirbtų pajamų. Jos negali būti sugalvotos“, – dar kartą akcentuoja ji.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė atkerta, kad „Sodra“ meluoja“. Esą anksčiau politikų buvo sutarta, kad žmonėms taip kaupti darbo stažą bus leidžiama, siekiant išvengti masiško jų skurdo senatvėje.
„Kai buvo keičiamas teisės aktas, kuriame buvo panaikinta prievolė MB nariams mokėti nuo minimalios algos, buvo pasakyta Seimo narių, priimančių šitą pakeitimą, (...) kad „mes paliksime savanorišką draudimą“. Ir „Sodra“ visais kanalais sakė, kad yra savanoriškas draudimas.
(...) Pati istorija buvo tokia, kad MB narius [norėta] apdrausti privalomai dėl to, kad valstybei bus problemų dėl biudžeto, nes šitie žmonės nesukaups pensinio stažo ir ką mes tada darysime – mokėsime pašalpas.
(...) Žmonės toliau tęsė tą įmokų mokėjimą, kad turėtų stažą. Iš jų buvo priimamos tos įmokos, jie gaudavo patvirtinimą iš „Sodros“, kad jų stažas užskaitytas. Ir daug metų tai buvo“, – tvirtina D. Čibirienė.
Kad įmokos būtų įskaitytos, reikėtų mokėti GPM
Kaip LRT RADIJUI sako „Sodros“ atstovė, jeigu paaiškės, jog žmogus „Sodrai“ sumokėjo daugiau, nei turėjo, tos permokos bus grąžinamos, o stažas – tikriausiai atimamas. Apie tai gyventojams bus pranešta po pajamų deklaravimo VMI.
„Čia nebus kažkoks represijų aparatas. Ir VMI, ir „Sodros“ specialistai sieks pirmiausia susisiekti, informuoti tuos žmones. Galbūt kai kurie pasirinks tiesiog sumokėti ir Gyventojų pajamų mokestį (GPM), ir visos tos įmokos bus įskaitytos“, – teigia M. Kozič.
Tokie specialistės žodžiai labai užkliūva advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ vadovui A. Kručkauskui. Jis klausia: kodėl reikėtų mokėti GPM, jeigu žmogus elementariai nieko neuždirba?
„Aš nežinau, kaip savo žodžius girdi „Sodros“ atstovė, bet aš nenustoju stebėtis. (...) „Sodros“ atstovė sako: „Ne, jūs mokėjote daugiau, nei jums priklauso, ir mes grąžinsime jūsų draudimo įmokas. (...) Mes galėtume įskaityti tas įmokas, bet sumokėkite papildomai GPM.“
Nuo ko [jį mokėti], jeigu pajamų realiai nebuvo gauta? Man keista tokia pozicija, sudarant kliūtis žmogui pačiam apsidrausti didesnėmis įmokomis, gauti didesnį stažą, nors pajamos ir nėra gaunamos“, – piktinasi teisininkas.
Buhalterių ir auditorių atstovė D. Čibirienė sako netikinti, kad gyventojai staiga imtų ir nuspręstų mokėti papildomus mokesčius.
„Žmonės nesumokės daugiau mokesčių. Jeigu kalbėtume apie skaičius, tai, pavyzdžiui, už 2024 m. MB narys turi iš MB pasiimti 22 tūkst. eurų, kad gautų 1 metų stažą. Ar visos MB sugeba uždirbti 22 tūkst. eurų pelno, kad jį būtų galima išsimokėti? Maži verslai, duok Dieve, uždirba 5–6 tūkst. eurų per metus“, – pabrėžia specialistė.
Pašnekovės teigimu, tikrasis mokesčius administruojančių įstaigų tikslas yra ne sužiūrėti, kad visi duomenys sutaptų, o tiesiog apriboti MB veiklą.
„Jie nori uždaryti MB arba nori leisti žmonėms sukurti kitokį sukčiavimo būdą. Kitas būdas gauti stažą yra įsidarbinti UAB už 10 eurų. GPM nemoki, nes taikomas NPD (Neapmokestinamasis pajamų dydis – LRT.lt), ir gauni 1 metų stažą. (...) Ta prasme, tai yra juokinga“, – apmaudo neslepia D. Čibirienė.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Pinigų kaina“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
