Degalų kainos Lietuvoje smuktelėjo, bet dyzelinas brangesnis už benziną – nuo vasaros, ir neprognozuojama, kad pigtų. Kodėl taip yra, rinkos atstovai išskiria kelias priežastis: vienos – tarptautinės, kitos – vietinės. Kainų analitikai sako jau matantys, kad žmonės pila ne pilnus bakus, o, bandydami valdyti išlaidas, degalams per mėnesį skiria tam tikrą sumą.
Vairuotojams – geras laikas. Degalai atpigę. Energetikos agentūros duomenimis, benzino kaina Lietuvoje per lapkritį sumažėjo vidutiniškai 9-iais centais už litrą, dyzelino – 12 centų.
Bet dyzelinas brangesnis už benziną beveik keturis mėnesius iš eilės.
Kainų analitikai sako, daugiau mokėti už dyzeliną vairuotojams teko jau pavasarį, trumpam. Nuo vidurvasario – visą laiką stabiliai.
„Dar liepą, birželį benzinas ir dyzelinas kainavo panašiai. O nuo rugpjūčio jis pradėjo jau rodyti takoskyrą. Iš pradžių 10-čia centų, dabar jau tas skirtumas didėja. Pavyzdžiui, dabar fiksuojame, priklauso nuo degalinės, 19, 13, 15 centų – tokie skirtumai“, – komentuoja „Pricer Lietuva“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Degalinių tinklų teigimu, kainų atotrūkis atsirado tada, kai pagaminti dyzeliną tapo brangiau – „Orlen Lietuvos“ perdirbimo gamyklai Mažeikiuose atsisakius rusiškos naftos ir pakeitus ją kitokia.
Be to, dabar dyzelinas Europoje naudojamas ne vien kaip degalai, bet ir šildymuisi, pabrangus dujoms.
Tačiau priežastys, degalų mažmenininkai sako, ne vien šios – dyzeliną brangina ir valdžios įvesta prievolė įmaišyti į jį biopriedų. Kitos šalys bent žiemai to atsisakė.
„Jeigu lygintume su Lenkija, kuri pamažinus yra ir akcizą iki minimumo, ir PVM šiek tiek, tai ten dyzelinas kainuoja apie 1 eurą 48 centus. Liuksemburge – 1,60 euro, kai pas mus – 1,80 euro. Tai mes matom su Lenkija – 30 euro centų skirtumas, su Liuksemburgu – 20 centų skirtumas“, – sako Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
Du trečdaliai lengvųjų automobilių parko Lietuvoje – varomi dyzelinu. Meilę tokioms mašinoms lėmė žmonių noras sutaupyti.
Ekonomistai sako, net ir išaugus dyzelino kainai vairuoti tokį transportą tebėra ekonomiškiau, ypač, kai važiuoti reikia didelius atstumus.
„Regitra“ mato tendenciją – nauji automobiliai jau perkami ne dyzeliniai. Bet pokytis, sako, dar labai menkas.
„Antrinėje rinko dyzeliniai iš rankų į rankas eina. Perkamoji galia irgi turi įtakos, nes vėlgi vidurkis, kiek aš pamenu, vidurkis įsigyjamų transporto priemonių yra apie 5 tūkstančiai eurų. Tikėtis, kad už tokią sumą galima įsigyti ženkliai švaresnį automobilį, turbūt sunku“, – teigia „Regitros“ vadovo pavaduotojas Saulius Šuminas.
Ekonomistai sako, žmonės tikisi, kad dyzelinas vėl taps pigesnis nei benzinas. Bet kol kas tokia perspektyva nenusimato. Esą reikia laiko, kol rinka pati susibalansuos, kol pastebimiau mažės dyzelinių automobilių pardavimas.
O ir visi degalai netrukus gali vėl pabrangti, nes didės pasaulinė naftos paklausa.
„Naftos kaina rinkose – prieš keletą savaičių rinkose kainavo 74 dolerius už barelį, dabar ji pakilo iki 82 dolerių už barelį, ir aš manau, kad iki metų pabaigos ji dar pakils. Kadangi rinkos vis labiau ir labiau gauna teigiamų naujienų iš Kinijos, kad jie po truputėlį švelnina savo nulinio kovido politiką“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Šį mėnesį įsigalioja Vakarų sankcijos rusiškai naftai. A. Izgorodinas sako, kad tai gali kilstelėti naftos kainas trumpam.
Bet sausį jos turėtų stabilizuotis ar net pakristi, nes iš euro zonos ir Jungtinių Valstijų vis daugiau žinių apie įsivyraujančią ekonomikų recesiją.
