Lietuvoje nekilnojamasis turtas (NT) yra pervertintas 6,5 proc., o pastarąjį ketvirtį būsto pervertinimo lygis sumažėjo, rodo Lietuvos banko duomenys.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas aptarė būsto įperkamumo problemą.
Anot komiteto pirmininko Mykolo Majausko, norint įsigyti 50 kv. metrų būstą Lietuvoje reikia apie 6,3 vidutinio metinio atlyginimo, arba 82 252 eurus.
Vidutinis darbo užmokestis (VDU) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė beveik 1,73 tūkst. eurų prieš mokesčius (beveik 1 088 eurus į rankas). Ilgiausiai taupyti vidutiniam būstui reikia Vilniuje – maždaug 7,3 metų, Kaune ir Klaipėdoje po 5,6 metų, Šiauliuose – 4,2, o Panevėžyje – metus.
„Įperkamumas Vilniuje nėra labai blogas, (...) bet jis nėra ir pakankamas“, – sako M. Majauskas.
Kainos šokteli 20 proc. į viršų kasmet
Apžvelgdamas Lietuvos būsto rinkos tendencijas Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius teigė, kad metinis būsto kainų augimas Lietuvoje siekia apie 20 proc.
„Turime ryškią augimo bangą. Panašią augimo bangą turėjome ir 2007 m., tik tuomet ji buvo labiau paremta kreditu, o dabar nuosavomis lėšomis“, – teigia J. Markevičius.
Kalbėdamas apie būsto įperkamumo tendencijas J. Markevičius teigia, kad įperkamumo rodikliai ėmė gerėti nuo 2008 m. iki pat 2021 m.
„Dabar įperkamumas pradėjo mažėti. Tai yra todėl, kad pirmą kartą po ilgo laiko kainos ėmė augti sparčiau nei atlyginimai. (...) Dabar būsto įperkamumas yra grįžęs į 2018 m. lygį. Aišku, tai nėra labai dramatiška, bet jei taip tęsis ir toliau, tai įperkamumas prastės“, – pastebi ekonomistas.
Būstas pervertintas 6,5 proc.
J. Markevičius teigia, kad būsto kainos Lietuvoje yra pervertintos, bet nedaug – apie 6,5 proc.
„Perkaitimo požymių yra, bet per praėjusį ketvirtį būsto pervertinimas šiek tiek sumažėjo, nes pasikeitė tam tikri fundamentai. Pavyzdžiui, didėjo nuomos kainos, nuomos pajamingumas išaugo. Taip pat išaugo statybų kaštai ir darbo užmokestis, jis per pastarąjį ketvirtį augo net 14 proc. Todėl matome, kad vidutinis pervertinimo rodiklis siekia apie 6,5 proc.“, – sako J. Markevičius.
Žvelgiant į būsto kainų augimą tarp ES šalių, Lietuva yra viena tarp lyderių. 2020 IV ketv., lyginant su 2021 m. IV ketv., būsto kainos šalyje augo apie 20 proc. Kiek sparčiau jos augo tik dviejose šalyse – Estijoje ir Čekijoje.
„Visgi daugelyje ES šalių NT kainų augimo tempas yra didesnis nei 10 proc. Tai rodo, kad per pandemiją kainų augimas buvo fiksuojamas visose išsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje tas paspartėjimas buvo ženklesnis“, – teigia ekonomistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad būsto įperkamumas nuo 2015 m. suprastėjo daugumoje išsivysčiusių šalių. „Tarp jų ir Lietuvoje, tačiau suprastėjimas nebuvo didžiausias. Jis buvo vidutinis, netgi situacija yra santykinai geresnė nei daugelio Europos ir pasaulio išsivysčiusių šalių“, – tikina J. Markevičius.
Vertinant Europos šalių sostines, Vilniuje NT įperkamumas yra panašus į tą, kuris yra Taline, Berlyne, Krokuvoje.
„Prastesnis įperkamumas yra Vakarų Europos sostinėse – Londone, Amsterdame, Prahoje, Stokholme“, – pastebi ekonomistas.
Vilniuje, norint įsigyti 50 kv. m NT, reikia sutaupyti 94 mėnesių atlyginimą į rankas, o Stokholme reiks taupyti 129 mėnesius, Prahoje – 128, Berlyne – 93, o Briuselyje – vos 64.
Paklausa didelė, o pasiūla maža
Viena iš mažėjančio būsto įperkamumo priežasčių – būsto paklausa labai išaugo, o pasiūla nepadidėjo.
„Iš paklausos pusės, pirkėjų su nuosavomis lėšomis smarkiai padaugėjo galbūt dėl išaugusių santaupų ir infliacijos baimių. Tai iš principo ir iškėlė pardavimą. Be to, reikia pasakyti, kad pirkėjų su paskolomis iš esmės nepadaugėjo, tačiau dėl išaugusių kainų vidutinė paskolos suma reikšmingai paaugo, kartu augo ir paskolų portfelis“, – sako J. Markevičius.
O štai būstų pasiūla stagnuoja dėl COVID-19 ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kadangi sutriko medžiagų tiekimas, o jų kainos padidėjo. Be to, Vilniuje ryškėja statybos leidimų problema.
Pasiūlą mažina prastėjanti reguliacinė aplinka
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius mano, kad būsto pasiūla mažėja, o kainos didėja dėl prastėjančios reguliacinės aplinkos.
„Prisiminkime, kad jau esame ant aukščiausio energetinio efektyvumo laiptelio. Tai prie būsto pastatymo kaštų nuo 2021 m. prisidėjo gana ženkliai, po kelis procentus.
Turime naujai įsigaliojusį Infrastruktūros plėtros įstatymą, kuris taip pat didina kaštus, nes reikia mokėti savivaldybei už sukuriamą infrastruktūrą“, – priežastis, kodėl NT kainos auga, vardija M. Statulevičius.
Dar vienas veiksnys – naujasis žemės mokestis. „Už teisę statyti valstybinėje žemėje dabar tenka mokėti iki 75 proc. jos vertės. (...) Vidutinį būstą Vilniuje tai gali pabranginti iki 15–20 tūkst. eurų. Tikiu, kad šiemet pamatysime tuos brangimus, kadangi turime pirmuosius pagal naują tvarką išduotus statybos leidimus“, – teigia M. Statulevičius.
Siekiant didinti būsto pasiūlą, jis siūlo miestų savivaldybėms lengvinti reikalavimus statyboms.
„Mes turime apsispręsti. Šiuo metu kokybės kartelė yra tikrai gerokai iškelta. Iš savivaldybių tą girdime ir jaučiame, projektai yra peržiūrimi gerokai nuodugniau, reikalavimai yra tikrai aukšti.
Tačiau kai pasiūla yra gerokai sumenkusi, įperkamumas krenta, dalis žmonių tiesiog bus palikti būsto rinkos užribyje. Jie naudosis nuoma, šešėline nuoma arba išvyks į kitus miestus ar šalis. Todėl mes turime apsispręsti, kur yra balansas“, – siūlo jis.
Būsto pasiūla, anot M. Statulevičiaus, mažėja ir dėl NT vystytojų perėjimo į būsto nuomos rinką.
