Reikia greitų sprendimų ir investicijų, sako politikai ir ekonomistai, vertindami Ukrainos siekį eksportuoti grūdus per Klaipėdą. Lietuva ne tik ištiestų pagalbos ranką, bet gautų naudos ir pati – susitarus dėl ilgesnio bendradarbiavimo, didėtų uosto krova, pervežimai geležinkeliais, neatmetama, kad užsimegztų ir glaudesnių santykių tarp verslų. Tačiau Lietuvai norint per šalį eksportuoti grūdus, gali tekti investuoti.
Charkivo regione laukai nukloti pelenais ir sudegusia Rusijos karių technika. Šį kaimą Rusija kontroliavo 20 dienų. Sunaikinti ir ukrainiečių namai, ūkiai, gyvuliai, o kai kur – ir žemdirbystės technika. Ūkininkė Liubov Zlobina taip pat neteko dalies ūkio.
„Rusijos pajėgos atakavo raketomis. Štai čia buvo vienintelis įėjimas. Kai jį užvertė nuolaužos, negalėjome patekti vidun. Viskas staigiai pradėjo liepsnoti. Viršuje, palei stogą, buvo šieno, tad gaisras įsiplieskė, o viduje – paršiukai, veršiukai. Jie sudegė gyvi“, – pasakoja ūkininkė.
„Ar nebus problemų su žemės ūkio derliumi šiais metais? Jis pasakė, kad praktiškai vykdo visur rengimosi naujam žemės ūkio sezonui darbus, išskyrus Donecko ir Luhansko sritis. Jie galvoja apie tai, kaip spręsti logistikos problemas eksportuojant grūdus, kurių tikrai bus daugiau ir daugiau negu kas nors tikėtųsi“, – po kelionės į Ukrainą kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Ukrainoje lankęsis prezidentas pabrėžė – net jeigu ir atrodo, kad dėl karo žemės ūkio darbai neįmanomi, ukrainiečiai derlių augins, o Lietuva turi ieškoti būdų, kaip padėti eksportuoti grūdus. Išeičių Ukraina turi mažai: savų uostų naudoti negali, Rumunija ir Lenkija negali priimti milijonų tonų grūdinių kultūrų dėl pačių uostų užimtumo. Tad kelias veda į Klaipėdą, nors jis ir nepatogus dėl traukinių vėžių ir atstumo.
„Visi laimėtų, kadangi geležinkelių pervežimai yra kritę praktiškai 50 procentų, tai yra papildoma galimybė. Uosto krova, taip pat – mes prognozuojame kritimą. Tai dar papildoma galimybė uostui. Visam verslui aplinkui ir lygiai taip pat pagalba Ukrainai išvežti tuos grūdus“, – aiškina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Logistikos ekspertų skaičiavimais, dabar per Lietuvą galėtų būti išvežta tik apie milijoną tonų ukrainiečių grūdų – geležinkeliai esą nepasirengę didesnėms apkrovoms. Uosto grūdų krova galėtų augti iki 9 milijonų tonų. Bet ukrainiečiai, pasak žemės ūkio ministro, siūlytų apie 20 mln.
„Turi būti sudaryta komisija, kurioje dalyvautų Ukrainos ir Lietuvos ministrai, viceministrai, turėtų dalyvauti verslo – ir Ukrainos, ir Lietuvos – atstovai. Jau laikas pradėti šnekėti konkrečiai apie tai, kaip gyvensime toliau, nes keli mėnesiai ir jie kuls. Ir jeigu nukuls ir supūdys viską, tai bus tokia tragedija. Ji bus ne tik Ukrainoje, ji taps viso pasaulio“, – teigia LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako tam, kad Ukraina galėtų eksportuoti pakankamą kiekį grūdų ir Klaipėdos uostui, ir uosto bendrovėms gali tekti investuoti į infrastruktūrą. Bet čia galėtų prisidėti ir verslas, ir valstybė.
„Lietuva šiuo metu finansų rinkose skolinasi ganėtinai pigiai ir, jeigu su Ukraina išeitų užmegzti grūdų eksporto kontekste ilgalaikius santykius, tai Lietuvai netgi apsimokėtų pasiskolinti rinkose ir bendrai su verslu, krovos kompanijomis investuoti į tą nišą, todėl, kad šiuo metu krovos kompanijos ir ieško naujų galimybių po įvestų ekonominių sankcijų Baltarusijai“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak A. Izgorodino, Lietuvai ir toliau demonstruojant ištikimybę ir palaikymą Ukrainai, šalių bendradarbiavimas gali dar labiau suartėti. Esą po karo Ukrainai reikės pagalbos atstatant šalį, o čia atsiras galimybių ir Lietuvos verslams – ne tik eksportui, bet ir atkuriant infrastruktūrą, šalies ekonomiką. Kita vertus, Lietuva galėtų tapti ir vartais Ukrainos verslams į Europos Sąjungą.
