Seimas nusprendė laikinai kompensuoti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui. Įstatymo pataisos bus taikomos atgaline data (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.)
Už balsavo 112 Seimo narių, susilaikė 9 parlamentarai, prieštaravusiųjų nebuvo.
Taip siekiama bent iš dalies gyventojams sumažinti finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad dėl PVM lengvatos biudžeto netektis sieks 23,3 mln. eurų.
Vis dėlto jau kiek anksčiau dalis Seimo narių teigė manantys, kad šios priemonės nauda būtų menka, o ir ji nepaliestų visų gyventojų, pavyzdžiui, besišildančių dujomis, elektra ar malkomis.
Reaguodama į kritiką, premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad elektros ir dujų kainų augimas jau buvo amortizuotas per anksčiau priimtus sprendimus.
Minėtos pataisos jau kiek anksčiau sulaukė ir Seimo teisininkų kritikos. Keičiant PVM tarifą ir jį kompensuojant iš valstybės biudžeto, Seimo Teisės departamento manymu, turėtų būti informuojama ir Europos Komisija.
Teisininkai taip pat siūlė tikslinti ir šių metų biudžetą, nes dėl lengvatos jis netektų apie 23,3 mln. eurų. Vis dėlto ministrė pirmininkė tvirtino nematanti pagrindo tikslinti biudžetą.
Šiuo metu centriniam šildymui ir malkoms taikomas 9 proc. PVM.
Jeigu įstatymas būtų priimtas, 0 proc. PVM centriniam šildymui būtų taikomas atgaline data (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.).
Vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetas nurodė, kad, siekiant išvengti diskriminacijos, reikėtų plėsti šildymo kompensacijų mechanizmą, kad jis būtų prieinamas ne tik nepasiturintiems, bet ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.
„Juo nėra diskriminuojama šildymo rūšis, ar tu dujomis, elektra, malkomis, ar centriniu šildymu šildaisi“, – sakė BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.
Seimo narys Audrius Petrošius sakė, kad svarstomas pasiūlymas yra taiklus ir savalaikis. „Neabejoju, kad reaguojant į realijas ir kintačią situaciją pagal poreikį bus imtasi ir kitų priemonių, kai to reikės“, – pridūrė jis.
O štai Seimo narys Kęstutis Mažeika nepalaikė PVM kompensacijos centriniam šildymui.
„Tie, kas turi centrinį šildymą šiandien, galės lengviau atsikvėpti, o visi kiti, kurie šildėsi, dujomis, malkomis, granulėmis, mato tą neteisybę“, – sakė jis.
Skvernelis: čia ne infliacinė priemonė, o tik vienas išprievartautas Vyriausybės sprendimas
Vertindamas nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo pataisas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sako, kad tokia priemonė nieko neišspręs. „Čia ne infliacinės priemonės – čia yra vienas išprievartautas Vyriausybės sprendimas“, – teigia buvęs premjeras.
S. Skvernelis sako pasigendantis bendro priemonių paketo. „Vis dar kažko laukiame – balandžio, gegužės arba kitų metų. Kalbant apie tą paketą, teisingai prezidentas vakar pasakė, kad kitos valstybės jau turi po antrą paketą.
Kalbant apie tos naštos arba infliacijos sukeltų problemų mažinimą, mes vis dar ieškome ir svarstome kažkokias makroekonomikos prognozes, laukiame kažko. Laukime, bet, vėlgi, žmonės šiandien susiduria su ekonominiais sunkumais ir perspektyvos kol kas nemato“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams kalbėjo parlamentaras.
Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas antrino, jog tokia priemonė yra minimali ir diskriminuojanti.
„Ji diskriminuoja tuos asmenis, kurie buityje šildosi elektra ir dujomis, apie tai buvo kalbėta, buvo registruoti opozicijos ir socialdemokratų siūlymai, bet jie visi buvo atmesti ir pasirinktas pats minimaliausias, paprasčiausias ir diskriminuojantis variantas. Taip, mes jį palaikysime, bet ir toliau registruosime pasiūlymus dėl dujų ir elektros kainų sumažinimo“, – prieš Seimo posėdį komentavo parlamentaras.
Nausėda: apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo be pasekmių žmonėms?
Paklaustas, kaip vertina Lietuvos pasirengimą pokyčiams, kurie atsiras ekonomikoje dėl karo, ir ką dėl to turėtų daryti valdantieji, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad užsibrėžtos reformos turi būti įgyvendintos.
„Man tikrai neramu ir, tiesą sakant, šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai. Dar ir šiandien prieš ateidamas į šį susitikimą pasižiūrėjau, ką padarė kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės infliacijos pasekmių švelninimo prasme. Absoliuti dauguma pereina jau prie antrojo infliacijos pasekmių švelninimo paketo.
Tuo metu mes toliau vis dar sakome, kad palaukite, dar truputį anksti, palauksime porą, trejetą savaičių, tada galbūt ką nors nuspręsime. Bet, atleiskite, už poros ar trejeto savaičių, ar šiek tiek vėliau ir šildymo sezonas pasibaigs. Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms?“ – klausė G. Nausėda.
Reaguodama į prezidento kritiką dėl, jo teigimu, vėluojančių sprendimų, kurie galėtų sumažinti infliacinę naštą gyventojams, I. Šimonytė sakė, kad jai labai gaila, jog „prezidentas galbūt šiek tiek pavargo užsiimti užsienio politika ir vėl grįžo prie savo įprastu Vyriausybės kritikavimo pomėgių“.
Ji pabrėžė, kad Vyriausybės planuose yra ekonominių projekcijų atnaujinimas: „Lietuvos bankas savo projekcijas turėtų atnaujinti kovo pabaigoje, manau, kad Finansų ministerija taip pat. Dabartinėje ekonominėje situacijoje daug neapibrėžtumo, [...] dėl to patikimai prognozuoti tiek ekonomikos plėtrą, tiek atskirų rodiklių pokytį yra sudėtinga.
Žinoma, tai nekeičia fakto, kad infliacijos rodikliai bus aukšti, bet reikia labai gerai įsivertinti jos šaltinius ir pasirinkti taikliausias priemones šioms problemoms spręsti. Aš suprantu, prezidentui atrodo, kad jo siūlomos priemonės yra absoliuti tiesa ir vienintelis galimas sprendimas, tačiau, matyt, gali būti ir kitokių požiūrių.“
