Dėl Vakarų pritaikytų sankcijų, tarptautinių įmonių sprendimo trauktis iš Rusijos rinkos, nepardavinėti ten savo produktų, Rusijos ekonomikos laukia didelė krizė, kuri gali būti didesnė nei šalį ištikusi 1998–1999 m., sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kalbėdamas apie Rusijos ekonomiką „Swedbank“ nuotolinėje konferencijoje jis pažymėjo, kad dar iki invazijos į Ukrainą Rusijos ekonomika pasaulio BVP sudarė tik nedidelę dalį.
„Rusijos ekonominis potencialas buvo blėstantis jau ir prieš šį konfliktą. Jeigu prieš gerą dešimtmetį Rusijos BVP sudarė 4 proc. pasaulio BVP, tai dar iki karo šis skaičius buvo nukritęs iki žemiau 3 proc. BVP. Tai buvo žemiausiais lygis per pastaruosius 30 metų“, – sako N. Mačiulis.
Jo teigimu, akivaizdu, kad Rusijos BVP dalis pasaulyje bus dar žemesnė, o prie to labai prisidės Vakarų valstybių taikomos sankcijos.
„Jeigu pačią pirmąją invazijos dieną atrodė, kad Vakarų valstybių sankcijos bus per švelnios, tai dabar matome, kad jos nuolat griežtėja. Jas taiko ne tik Europos Sąjunga, JAV, bet ir istoriškai neutralios valstybės, tokios kaip Šveicarija ar Monakas. Tai apsunkina Rusijos oligarchų pinigų panaudojimą tose valstybėse“, – aiškina N. Mačiulis.
Rusijos ekonomikos laukia agonija
N. Mačiulis akcentuoja, kad maloniai stebina užsienio įmonių solidarumas taip pat taikyti sankcijas Rusijai, traukti iš šalies.
„Yra labai daug įmonių, kurių sąrašas vis dar pildosi, kurios vienašališkai taiko sankcijas Rusijai. Traukiasi iš tos rinkos. Vienos pirmųjų tai buvo pasaulinė dujų ir naftos gavybos bendrovė BP (British Petroleum), „Shell“. Jos vykdo didelius projektus, daug investuoja į naftos ir dujų gavybos sektorius Rusijoje. Tačiau jos net nebandė parduoti savo aktyvų. Tiesiog pasakė „ačiū, mums nereikia“, – sako N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, tai yra praradimas iš Rusijos rinkos pasitraukiančioms įmonėms, tačiau daug didesnis praradimas bus Rusijai, kuri praras technologijas.
„Rusijai tai yra didelis praradimas, nes įmonės į šalį atnešdavo finansinį kapitalą, technologijas, kurių neturėjo pati Rusija. Dabar jau matome prie mano įvardintų įmonių jungiasi ir kitos, „ExxonMobil“, praėjusią naktį apie sprendimą nepardavinėti savo produkcijos Rusijoje pranešė ir „Apple“. Didžiųjų pasaulio įmonių solidarumas yra dar vienas kanalas, per kurį Rusija ir jos gyventojai patirs daug nepatogumų“, – pastebi N. Mačiulis.
Prie nepatogumų turėti prisidėti ir Rusijos orlaiviams uždaryta oro erdvė Europoje, Kanadoje, JAV.
„Vizų gauti beveik neįmanoma, todėl galimybės rusams atostogauti, keliauti po Vakarų Europą yra beveik neegzistuojančios. Tai yra labai griežta sankcija. Net nekalbant apie tai, kad Rusijos avialinijos patiria milžiniškus nuostolius“, – aiškina ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, sunkumų Rusijai kils dar ir todėl, kad įvairūs technologiniai produktai, kurie naudojami Rusijos karinėje pramonėje, automobilių, laivybos, telekomunikacijų sektoriuje, nebebus eksportuojami į šalį: „Nereikia čia net ekonomisto įžvalgų, kaip smarkiai per visus galus visą tai neigiamai veikia šalies ekonomiką.“
Rezervas didžiulis, tačiau dalies lėšų panaudoti negali
Ekonomistas pastebi, kad Rusija vis dar turi patį didžiausią per 30 metų, daugiau nei 600 mlrd. JAV dolerių rezervą, kurį bandys naudoti ekonomikai stabilizuoti.
Tačiau dėl įvestų sankcijų apie 50 proc. rezervo lėšų yra įšaldytos.
„Viena iš didžiausių ir man netikėtų priemonių, kad buvo pritaikytos sankcijos Rusijos centriniam bankui disponuoti turimu finansiniu turtu, rezervu, kuris yra ne Rusijoje. Rusija dėl to prarado apie 50 proc. savo turimų oficialių tarptautinių atsargų“, – aiškina N. Mačiulis.
Visgi jis pastebi, kad jau po Krymo aneksijos šalis ruošėsi griežtoms Vakarų sankcijoms ir labai diversfikavo savo turimus rezervus: „Jeigu iki Krymo aneksijos apie pusė turimų rezervų sudarė JAV doleriai, tai dabar jie sudaro 16,4 proc.“
Aukso dalis rezerve didėjo iki 21,7 proc., eurų dalis – 32,3 proc., Kinijos juanio – 13,1, svaro – 6,5 proc. ir 10 proc. sudarė kiti rezervai.
„Tačiau tai nereiškia, kad Rusija neturi rezervų. Žvelgiant tiek į Rusijos centrinio banko rezervus, tiek į Nacionalinio turto fondo atsargas, tai sudaro apie 800 mlrd. JAV dolerių. Net jei apie pusė jų yra įšaldyti, vis tiek turimi rezervai yra pakankami tam, kad būtų galima gana ilgą laiką išlaikyti valstybės funkcionavimą ir išlaikyti valstybės karines operacijas, deja“, – sako N. Mačiulis.
„Visgi akivaizdu, kad Rusija bus ekonominėje agonijoje. Manau, kad dabartinė Rusijos krizė bus netgi gilesnė nei 1998–1999 m. krizė“, – priduria jis.
Europos priklausomybė nuo gamtinių dujų vis dar didelė
Nors Rusijos ekonomika yra mažesnė nei Italijos ekonomika ir 2,5 karto mažesnė nei Vokietijos ekonomika, ryšių nutraukimas su Rusija turės ir tam tikrų ekonominių pasekmių Vakarų valstybėms. Visų pirma rinkoje galima pastebėti brangstančias žaliavas, naftą, dujas, kviečius, kukurūzus, sojų pupeles, aliuminį, nikelį, paladį.
„Paladis daugiausiai naudojamas automobilių katalizatoriams, todėl dėl paladžio brangimo situacijos galima ir nedramatizuoti. Nikelis naudojamas įvairiuose lydiniuose, metalų padengimui. Tačiau nikelio tiekėjų pasaulyje yra daugiau nei tik Rusija, todėl situacija irgi nėra dramatiška“, – sako N. Mačiulis.
Rusijos invazija į Ukrainą paveiks ir maisto žaliavų kainas. Ukraina yra tarp penkių didžiausių kukurūzų augintojų pasaulyje, o karui užsitęsus, kukurūzų bei kitų maisto žaliavų kainos augtų dar labiau.
Priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų yra Europos strateginė klaida.
„Tačiau visą tai yra maži nemalonumui, o daug didesnę įtaką Europai ir pasauliui daro priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų ir naftos. Priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų yra Europos strateginė klaida. Buvo įsivaizduojama, kad Rusija net ir būdama ne visai draugiška, ne visai demokratinė, ne visai prognozuojama, arba visai nedraugiška, visai nedemokratinė ir neprognozuojama, gali būti prekybinė partnerė“, – pažymi N. Mačiulis.
Dėl Rusijos sąmoningo dujų tiekimo ribojimo į Europą, praėjusių metų antroje pusėje, dujų kaina brango 7–8 kartus, o dabar ji yra 10 kartų didesnė nei įprasta kaina.
„Šiuo metu sunku įvertinti, kokia bus dujų kaina už mėnesio, pusmečio ar metų, nes tai vis dar didele dalimi priklauso nuo to, kaip elgsis Rusija“, – pažymi ekonomistas.
Alternatyvų rusiškos dujoms yra
Kalbėdamas apie dujų rinką N. Mačiulis akcentuoja, kad apie 50 proc. dujų Europa perka iš Rusijos, o labiausiai nuo jų priklausomos yra kai kurios Vidurio Rytų Europos šalys (išskyrus Lietuvą) bei Italija su Vokietija.
„Alternatyvų rusiškoms dujoms Europa turi, bet nepakankamai. Daug perka iš Norvegijos, JAV, šiek tiek pasigamina pati, perka iš Alžyro. (...) Bazinis scenarijus – jei ir toliau tęsiasi dujų eksportas iš Rusijos į Vakarų Europą, tai nieko labai dramatiško. Bus didesnė kaina, tačiau tą kainą Europa gali susimokėti. Dujų atsargų lygis Europoje siekia apie 30 proc., tačiau žiema jau baigiasi, oras šiltės, namų ūkių paklausa mažės. Ekstremalesnis scenarijus būtų jei tas dujų srautas visiškai sustotų“, – teigia N. Mačiulis.
Jis vardija, kad kiek mažiau nei 30 proc. dujų Europoje sunaudoja pramonė, kiek daugiau nei 30 proc. naudojama šildymui ir dar apie 30 proc. tiesiogiai naudoja namų ūkiai (maisto gamybai, namų šildymui).
„Galimybės čia sumažinti paklausą yra labai ribotos. Paklausa yra visiškai neelastinga. Dujų kainoms kilus 10 kartų, matėme, kad kai kurios įmonės sumažino gamybos apimtį, tačiau vartojimas daug nemažėjo, o galimybės sumažinti paklausą buvo ribotos.
Tačiau yra alternatyvos, kuo būtų galima pakeisti rusiškas dujas trumpuoju laikotarpiu. Galima vėl atidaryti anglimi kūrenamas gamyklas Europoje ir jas naudoti šildymui. Aplinkai tai nėra gerai, tačiau žvelgiant, kad reikia gelbėti Ukrainą ir atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos, tai turbūt bus viena tų alternatyvų. Kita alternatyva yra neuždaryti Vokietijos atominių elektrinių. Vokietija planavo iki šių metų galo sustabdyti visas likusias atomines elektrines. Prie tokių aplinkybių turbūt tikrai reikėtų atsisakyti šio plano. Dar apie 25 proc. rusiškų gamtinių dujų galima pakeisti suskystintomis dujomis iš kitų šalių“, – galimas alternatyvas vardija N. Mačiulis.
Įgyvendinus šiuos žingsnius dujų deficitas per metus Europoje vis dar siektų apie 700 teravatvalandžių: „Tai reiškia, kad ekstremaliu scenarijumi, jei visiškai sustotų rusiškų dujų tiekimas į Europą, turėtų būti taikomas normavimas, kada dalis pramonės įmonių turėtų stabdyti vartojimą.“
Vidutiniu laikotarpiu, kaip atsiriboti nuo rusiškų dujų, yra aiškus – statyti suskystintų gamtinių dujų terminalus. Tokiu keliu, anot N. Mačiulio, Europa ir eina.
