Brangesnės būsto paskolos gali virsti realybe. Tik ekonomistai nesutaria, kada Europos centrinis bankas pradės kelti palūkanas – šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje. Šiaip ar taip, beveik dešimtmetį užsitęsusi pigių pinigų era, anot jų, eina į pabaigą. Finansų ekspertai sako, būsto paskolas turintys žmonės turi skubiai atsidėti pinigų, jeigu iki šiol nekaupė rezervo padidėsiančiai įmokai.
Norėdama pastatyti dviejų aukštų namą Martyno Suzanovičiaus šeima paėmė paskolą.
„Būsto kredito sutartis susaisto tave su banku labiau, negu santuoka su žmona“, – kalbėjo vyriškis.
Paskola paimta 30 metų periodui.
„Tai yra apie 100 tūkst. eurų. Kiek bus palūkanų, niekas nežino“, – sakė M. Suzanovičius.
Palūkanos šeimai perskaičiuojamos kas pusmetį.
Jungtinių Valstijų centriniam bankui pranešus, kad jis bazines palūkanų normas šiemet gali kelti keliskart, o pradėti jau po mėnesio, Europos centrinis bankas pareiškė neskubėsiąs daryti to paties.
Bet finansų analitikų teigimu, palūkanų didėjimas labai realus, nes euro zonai reikia kažkaip stabdyti augančią infliaciją.
„Pigių pinigų era iš tiesų baigiasi ir baigiasi ganėtinai greitai. Tai greičiausiai įvyks kitų metų pradžioje, šių metų pabaigoje. Tas padidinimas galbūt bus nedidelis, svyruos tarp 0.25-0.5 proc. ir tai bus pradžia“, – kalbėjo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Būsto paskolos palūkanas sudaro dvi dalys: banko marža ir tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“. Kaip ji kito, pasakojo žmones konsultuojantis Mindaugas Dauksevičius.
„Turim 2008-2009 metų krizę, tai ji buvo aukščiausiam taške virš 4 proc. Maždaug nuo 2015 m. pasiekė nulį“, – aiškino M. Dauksevičius.
7-erius metus „Euribor“ yra neigiamas. Todėl paskolos kainodaroje neskaičiuojamas, žmonės moka tik banko maržą. „Euribor“ tapus teigiamam, už paskolas teks mokėti brangiau.
„Ne iš karto įvyks tas pokytis. Aš tai girdžiu jau porą metų. Vyksta kalbos, jos yra nuolatinės. Ar aš to bijau? Ne. Bet kad tam reikia ruoštis, kad tai anksčiau ar vėliau įvyks, tai tikrai“, – teigė būsto paskolą pasiėmęs M. Suzanovičius.
Šeima, vyras sako, ruošiasi ne tik morališkai. Konsultavimo profesionalo teigimu – ne be reikalo.
„Jeigu žmogus ima 100 tūkst. eurų paskolą linijiniu metodu 30 metų. Įmoka tokio žmogaus prie 2 proc. maržos siektų 370 eurų, o, prie pridėjus 0.25 proc. „Euribor“ pokytį prie palūkanų, gautųsi apie 382 eurus. Reiškia, kad pusmečiui būtų fiksuojama plius 12 eurų, ir per visą tą 6 mėn. laiką būtų sumokėta 72 eurais daugiau už paskolą“, – aiškino „M Capital“ sertifikuotas būsto kreditų konsultantas M. Dauksevičius.
„Jeigu 100 eurų prisidėtų įmokai, tai tikrai nebūtų skausminga, mes tą galime sumokėti“, – kalbėjo paskolą pasiėmęs M. Suzanovičius.
Analitikai sako, reiktų nusiteikti, kad pirmas palūkanų kėlimas nebus paskutinis.
„Įprasta, kad palūkanos svyruoja apie 3-4 proc. ir šiandien dienai mes turime arba neigiamas, arba nulines palūkanas. Tai ties 3-4 proc. padidėjimu iš tiesų tai bus reikšmingi pokyčiai, nes žmogus, kuris pasiėmė paskolą 30 metų, tai įmoka ties 3 proc. nuo šios dienos ekvivalento padvigubėtų“, – teigė M. Dubnikovas.
Suzanovičių šeima, finansų valdymu besidomintis vyras sako, būtų pasirengusi ir tam.
„Negali nesirūpinti, kai turi 4 vaikus“, – neslėpė vyras.
Būsto kredito konsultantų teigimu, praktika rodo, kad tokių kaip Suzanovičiai – mažuma. Dalis žmonių, imdami paskolą, žiūri tik į banko maržą, dalis net sutarties neperskaito.
Palūkanų didėjimas – gera žinia turintiems indėlių. Už bankuose laikomus pinigus jie pagaliau gautų tam tikrą procentą. Bet finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, bloga žinia ta, kad tas procentas vis dar bus mažesnis už infliaciją.
