Po aršios diskusijos Seimo nariams galiausiai pavyko susitarti – kitų metų biudžetui po kelias valandas trukusių pasitarimų pritarta. Biudžeto deficitas kitąmet sieks 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau sparčiau augs viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, pensijos, kitos išmokos. Priimti ir „Sodros“, ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo biudžetai.
Pasigedo valdančiųjų
Už balsavo 71 Seimo narys, prieš – 0, susilaikė 4 Seimo nariai.
Vykstant valstybės biudžeto priėmimui posėdyje pasigedę valdančiųjų, Seimo opozicijos nariai pagrasino nedalyvausiantys balsavime, dalis parlamentarų salę paliko. Vis dėlto prieš pagrindinį balsavimą parlamentarų salėje padaugėjo.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad biudžetas yra svarbus dėl to, jog augant kainoms didėja ir gyventojų pajamos. „Tam yra skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – sakė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius piktinosi, kad augant ekonomikai didės fiskalinis deficitas. „Deficitas bus didesnis“, – sakė jis.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kvietė palaikyti kitų metų biudžetą.
„Džiaugiuosi, kad valstybės biudžeto asignavimai mokslui didėja 30 proc. ir prie 150 mln. eurų, kurie buvo numatyti prieš tai, prisideda dar 44 mln. eurų.
Tvarus valstybės finansavimo augimas duos grąžą ateityje. Džiaugiuosi, kad nutarta padidinti ir lėšų apimtis, kuriomis finansuojama priklausomybių prevencija“, – sakė jis.
Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius ragino balsuoti „prieš“, esą visą biudžetą „suvalgys“ infliacija.
„Nėra kuo girtis, kad asignavimai jautrioms sritims didėja. Jie didėja vos keliais procentais, kai infliacija, tikėtina, viršys 10 proc. ir praris visą numatytą biudžeto prieaugį. Nespėjo baigtis pirmieji metai valdžioje, o Vyriausybės vertybinę politiką ištiko bankrotas. Jūs rimtais veidais svarstote jos finansavimą.
Vyriausybė ketina daryti tai, ką geriausiai moka – skolintis ir lengva ranka taškyti biudžeto lėšas, nors valstybė skola ir taip muša visų laikų rekordus, numatyta vėl pasiskolinti bemaž 4 mlrd. eurų“, – kalbėjo A. Skardžius.
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas skatino kitų metų biudžetui pritarti. „Jei nepriimame, taikysime vieną dvyliktąją 2021 metų biudžeto išlaidų kartelę, o tai reiškia, kad to prieaugio išvis niekas nepajus, kurį numato šitas biudžetas. Tada plika infliacija nebus padengta biudžete numatytų išlaidų augimu. Tai bus katastrofa“, – perspėjo jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė po Seimo posėdžio kalbėjo, jog svarbiausia, kad biudžetas buvo patvirtintas.
„Vadinasi, nebus vienos dvyliktoskios šių metų, kas būtų reiškę gerokai kuklesnes daugelio žmonių galimybes. Tokia rizika buvo, kaip ir kasmet“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Paliko Seimo salę
Dar prieš pagrindinį balsavimą pozicijos atstovai pareiškė negalintys taikstytis su valdančiųjų nepagarba, tad per biudžeto svarstymą visi išėjo iš plenarinių posėdžių salės.
„Vyksta biudžeto priėmimas, žiniasklaida turbūt irgi stebi, valdančiųjų nėra, [biudžetas – LRT.lt] priiminėjamas tik opozicijos dėka. Aš suprantu, kad Vyriausybėje krizė, bet kad krizė Seime, niekas nepranešė. [...] Aš siūlyčiau posėdį nutraukti, laikinai išeiti, kol sugrįš valdantieji, nes vyksta biudžeto priėmimas, o nėra valdančiųjų“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Gaižauskas.
Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė paprašė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen paraginti valdančiųjų kolegas grįžti į Seimo salę.
„Svarstomas svarbiausias metų dokumentas, biudžetas. Ne vienos opozicijos darbas balsuoti, tai visų Seimo narių ir bendras visos valstybės interesas“, – akcentavo ji.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius valdančiųjų elgesį taip pat kritikavo.
„Situacija primena Švedijos parlamentą, kai yra svarstomi du biudžeto projektai. Vieną paruošia opozicija, kitą – valdančioji dauguma. Dabar atrodo, kad pateiktas opozicinių frakcijų projektas“, – replikavo A. Butkevičius.
Reaguodama į kilusį nepasitenkinimą, Seimo pirmininkė Viktorija-Čmilytė-Nielsen padarė 10 minučių techninę pertrauką. Po pertraukos posėdis buvo pratęstas.
Vis dėlto „valstietis“ Arvydas Nekrošius pasigedo premjerės Ingridos Šimonytės.
„Reikia pasidžiaugti, kad konservatorių padaugėjo, tai pažiūrėsime, kaip jiems seksis balsuoti ir išsakyti savo nuomonę. Seimo pirmininke, gal galite paprašyti premjerės dalyvauti svarbiausio įstatymo priėmime?“ – į V. Čmilytę-Nielsen kreipėsi Seimo narys.
„Yra biudžeto svarstymas. Paprašykite jų sugrįžti į salę, jie turbūt stebi kabinetuose per televizorių. Gerbkime žmones“, – antrino „valstietis“ Robertas Šarknickas.
O štai konservatorius Edmundas Pupinis kalbėjo, jog šiuo metu balsuojama ne dėl biudžeto, o dėl kiekvieno pasiūlymo atskirai.
„Seimo nariai sugrįžta į salę, kai balsuojama dėl biudžeto. Šiuo metu kiekvienas siūlymas, kiekviena fantazija, jei ji neįdomi Seimo nariui, nebūtina čia sėdėti ir balsuoti. Taip buvo daug kadencijų“, – atkirto jis.
Reaguodama į repliką, Seimo pirmininkė ragino susikaupti. „Kviečiu visus rinktis į salę, nes labai keista, kai Vyriausybė turi pristatyti ne savo siūlymus ir nėra net kam kalbėti dėl motyvų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
A. Norkienė: nėra net iliuzijos, kad biudžetas gali būti priimamas
Opozicinės Seimo frakcijos nusprendė ignoruoti balsavimą dėl 2022 metų biudžeto. Kaip „Eltai“ teigė „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, galutiniame balsavime Seimo salėje neturėtų būti nė vieno opozicijai priklausančio parlamentaro. Toks sprendimas priimtas po opozicinių frakcijų seniūnų pasitarimo.
„Buvome susirinkę visų opozicinių frakcijų seniūnai. Dabar ir frakcijose aptarėme dėl mūsų išėjimo iš biudžeto svarstymo“, – „Eltai“ teigė ji. Anot jos, dėl to gali kilti kliūčių tvirtinant ateinančių metų biudžetą.
„Seimo salėje nėra net iliuzijos, kad jis gali būti priimamas, nes nėra dalyvaujančio 71 Seimo nario“, – pažymėjo politikė.
„Valstietė“ piktinosi tuo, kad priimant svarbiausią metų valstybės dokumentą balsavime dėl Seimo narių pasiūlymų nedalyvavo valdančiųjų frakcijų nariai.
„Vyresni Seimo nariai sakė neatsimeną, kad per biudžeto priėmimą dauguma visiškai nedalyvautų biudžeto priėmime, nors tiems siūlymams Vyriausybė ir nepritarė. Mes buvome šokiruoti, kai Biudžeto ir finansų komitetas net nesvarstęs viską atidavė Vyriausybei. Tai neįprasta praktika“, – teigė ji.
„Dabar jie pasodino finansų ministrę, Seimo pirmininkė pirmininkauja, opozicija palikta ir jiems visai neįdomu“, – piktinosi „valstietė“.
„Tai šiek tiek ir įžeidimas, ir nepagarba šiam dokumentui. Visgi juk tai svarbiausias valstybės dokumentas“, – pridūrė A. Norkienė.
„Darbiečiai“ balsavime dėl biudžeto dalyvaus, bet, kaip BNS sakė frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, balsuodami jie susilaikys.
„Frakcijoje esame nutarę, kad susilaikysime“, – teigė jis.
Keturi biudžetai
LRT.lt primena, kad šalies biudžetą sudaro keturi atskiri biudžetai: valstybės, savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo biudžetai. Dėl pastarųjų trijų Seimas dar turės apsispręsti.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. BVP – punktu mažiau negu šiemet. Valdžios sektoriaus deficitas, prognozuojama, sieks 3,3 proc. BVP.
Trečdalis deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos valdymu ir migrantų krize. Pajamų didėjimas susijęs su nustatytu ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) mokėjimo grafiku Naujos kartos Lietuva planui – kitąmet tam bus skirta 504,2 mln. eurų.
Be Europos Sąjungos (ES) lėšų, valstybės biudžeto pajamų planas sieks 11,112 mlrd. eurų, numatomos išlaidos – 13,301 mlrd. eurų.
Planuojamos pajamos su ES lėšomis kitąmet turėtų siekti 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.
Nuomonės išsiskyrė
Paklausta, ar verta priimti biudžetą, jei kliba ministrų kabinetas, V. Čmilytė-Nielsen tuo neabejojo.
„Biudžetą priimti verta ir viskas vyksta pagal planą. Tikiuosi, kad Seimas sėkmingai priims šį biudžetą. Tai būtų labai svarbus apsisprendimas“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
Svarbiausi 2022 m. biudžeto punktai, anot jos, yra didesnis finansavimas švietimui, sveikatos apsaugai, aplinkos apsaugai, gynybai, COVID-19 padariniams šalinti, savivaldai ir kt.
„Jis yra tikrai gerai parengtas ir, kiek girdžiu, turės didelį palaikymą“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad 2022 m. biudžeto nepalaikys.
„Susilaikysime, kalbant apie valstybės biudžetą. Kiti biudžetai gali sulaukti palaikymo, kalbant apie „Sodros“ biudžetą, iš kai kurių mūsų frakcijos narių, nes iš tikrųjų biudžetas nėra tvarus, nepagrįstas realiomis pajamomis. Tos išlaidos, kurios numatytos, yra skolintos lėšos arba negautos pajamos, bet jau išleistos“, – pažymėjo S. Skvernelis.
Valstybės skola, anot politiko, dar labiau didės dėl pirmadienį Vyriausybėje priimtos išlygos leisti skolintis papildomų lėšų geležinkelių infrastruktūrai, sustabdžius Baltarusijos krovinių tranzitą per Lietuvą, finansuoti.
„Su šiuo biudžetu turėsime dar didesnių problemų su infliacija, su augančiomis išteklių kainomis, tiek ir su mūsų užsienio politika, kuri tiesiogiai turės įtakos šalies ir eksportui, ir pajamoms iš dividendų. Matome, kad tai netvarus ir pavojingas biudžetas, ir už tokį biudžetą atsakomybės prisiimti negalime“, – kalbėjo S. Skvernelis
Finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, jog, vertinant kitų metų valstybės biudžetą, vertėtų žvelgti į bendrą kontekstą.
„Deficitas yra 3,3 proc. nuo BVP, euro zonos vidurkis yra 3,9 proc., ES taip pat didesnis, tai, vertindama bendrą kontekstą, pandeminę situaciją, migracijos krizę, tikiu, kad šis deficitas yra toks, kuris geriausiai atspindi šios dienos Lietuvos aktualijas ir tai, ką reikia finansuoti“, – akcentavo G. Skaistė.
E. Gentvilas dar prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė, kad Liberalų frakcija biudžetą palaikys.
„Mūsų frakcija tikrai balsuos ir palaikys šį biudžetą, kad nereikėtų įklimpti į krizę, kai kainos auga. Šis biudžetas galėtų kompensuoti žmonių pajamų praradimus, tačiau nekompensuotų, jei Seimas nepriimtų biudžeto“, – teigė jis.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas sakė, kad 2022 m. biudžetas pagyrų nenusipelno, nes yra iš skolintų pinigų ir perkelia finansinę naštą ateities kartoms.
„Biudžeto pajamos yra nesubalansuotos, mokesčių sistemos pertvarka nėra padaryta. Iš esmės tai yra augančių kainų, infliacijos kompensavimo biudžetas, mėginantis vytis tai, kas darosi su kainomis“, – kalbėjo G. Paluckas.
Didesnės mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, pensijos
Kitų metų biudžete numatyta didinti neapmokestinamąsias pajamas, minimalią algą. Ateinančiais metais pajamos augs senjorams, vienišiems asmenims, medikams, mokytojams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės 60 eurų ir sieks 460 eurų. Kadangi neapmokestinama suma yra didinama, daliai gyventojų tai reikš didesnes pajamas.
Skaičiuojama, kad didžiausią NPD didinimo naudą pajus darbuotojai, gaunantys minimalųjį mėnesinį atlyginimą (MMA). Jam kitąmet didėjant iki 730 eurų, bendra nauda kartu su NPD didinimu sieks 65 eurus, o MMA uždirbantis asmuo kitąmet į rankas gautų 533,65 euro (dabar 468 eurus).
Numatoma proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.
Vis dėlto, pakeitus NPD apskaičiavimo formulę, pajamos į rankas padidės tik tiems, kas uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), antrąjį šių metų ketvirtį ši suma siekė 1 566 eurus (iki mokesčių), o kitąmet, remiantis Finansų ministerijos prognoze, turėtų siekti 1 678 eurus.
Kaip jau minėta, skaičiuojama, kad MMA uždirbančiųjų pajamos padidės 65,24 euro, 850 eurų uždirbantiems asmenims – 13,25 euro, 1 000 eurų uždirbantiems – 10,85 euro.
Kartu su biudžetu priimami ir kitų įstatymų pakeitimai: 88 eurais didinama minimalioji mėnesinė alga (nuo 642 eurų iki 730 eurų popieriuje).
Iki 181 euro didinama bazinė pareigūnų alga. Jų darbo užmokestį turėtų padidinti nuo 12 iki 52 eurų „į rankas“, atsižvelgiant į pareigybės grupę ir nustatytą pareiginės algos koeficientą.
Tuo metu švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga taip pat išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., o mokyklų vadovaujančių darbuotojų – 19,7 procento.
Nuo kitų metų sausio vidutiniškai 12,5 proc. kils ir mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinių darbuotojų atlyginimai.
Iš viso kitų metų biudžete švietimo sektoriaus algų didinimui numatyta 158,5 mln. eurų.
Nuo 2022 metų vidutinė senatvės pensija didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.
Vaiko išmoka kitiems metams išlieka 1,75 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio per mėnesį, bet vadinamieji vaiko pinigai šiek tiek augs nuo 40 iki 42 eurų didėjant pačiai BSI. Universali išmoka vaikui kitąmet kyla 3,5 euro iki 73,5 eurų, o gausios, nepasiturinčios bei neįgalius vaikus auginančios šeimos gaus 116,76 eurų vaiko išmoką.
Nuspręsta didinti ir vienišo asmens išmoką – kitąmet ji sieks 32 eurus.
Numatyta 16 mln. eurų tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijoms mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.
Nuspręsta didinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti.
Priklausomai nuo kartu gyvenančių asmenų skaičiaus, VRP didinamas nuo 128 eurų iki 253–384 eurų. Šis dydis išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita neturėtų viršyti 10 proc. likusios dalies pajamų.
Taip pat skaitykite
Lėšos krašto apsaugai, pandemijai valdyti
Krašto apsaugai papildomai numatoma skirti 24,9 mln. eurų, COVID-19 pandemijai valdyti – 10 mln. eurų, dar 4,7 mln. eurų – medicininėms kaukėms pradinukams.
Taip pat skaitykite
12,7 mln. eurų numatyti fizinio barjero Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statybai. Vis dėlto ministrė pridūrė, kad bendra barjero statybų kaina neturėtų viršyti 150 mln. eurų.
Taip pat padidintos lėšos moksliniams tyrimams – jiems numatyta skirti papildomai 20 mln. eurų, viešojo sektoriaus darbuotojų užmokesčiui didinti – 4,9 mln. eurų, būsto šildymo kompensacijoms – 16 mln. eurų. Tikimasi, kad šia lengvata galės pasinaudoti 110 tūkst. žmonių.
Papildomus 27,4 mln. eurų numatyta skirti įmokoms į ES biudžetą mokėti ir netinkamam PVM finansuoti. Iš viso kitiems poreikiams papildomai skirta 41,5 mln. eurų.
„Sodros“ ir PSDF biudžetai
LRT.lt primena, jog „Sodros“ biudžete numatyta, kad vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (iki 465 eurų), pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (iki 489 eurų). Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Kitąmet „Sodros“ pajamos turėtų siekti beveik 5,837 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 5,533 mlrd. eurų, planuojamas 1 mlrd. 61 mln. eurų rezervas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės manymu, „Sodros“ biudžetas yra pozityvus.
„Matome, kad planuojama turėti 300 mln. eurų daugiau pajamų nei išlaudų. Iš esmės panaši situacija, kaip ir šiais metais – metų pabaigoje turėtų būti apie 320 mln. eurų perviršis. 2022 m. planuojamas rekordinis „Sodros“ rezervas – 1 mlrd. eurų. Biudžetas subalansuotas, teigiamas ir pozityvus. Pensijų indeksavimui skiriama 453 mln. eurų ir jos augs sparčiau nei atlyginimai“, – dėstė M. Lingė.
Vis dėlto A.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad pensijų sistemai finansuoti trūksta tvaraus pajamų šaltinio.
„Bazinės pensijos dalies, kuri turi būti numatyta iš valstybės biudžeto, stygius yra 520 mln. eurų. Tai nėra patvirtinta Valstybės biudžeto įstatyme, kuriam mes pritarėme šiandien“, – pastebėjo jis.
Finansų ministerija akcentuoja, kad PSDF biudžetas 2022 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. Planuojamos kitų metų PSDF biudžeto pajamos yra 7,8 proc. (203 mln. eurų) didesnės, nei suplanuota šiems metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,5 mln. eurų) didesnės.
Tačiau Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis į augančias PSD biudžeto pajamas žiūrėjo kritiškai.
„Jūs ką tik padidinote minimalią algą, ką tik padidėjo bazinis atlyginimas. Kai padidėjo MMA, ūkininkams skaičiuojasi pajamos, nuo to ir mokestis automatiškai didėja. Automatiškai didėja ir vidutinis darbo užmokestis, nuo ko skaičiuojasi, tai nei jūs čia ką nors padarėte, nei jūs čia ką nors pridėjote. Natūraliai kyla ekonomika, yra infliacija ir Sveikatos draudimo biudžetas didėja“, – Seime kalbėjo parlamentaras.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas laikėsi kiek kitokios nuomonės ir akcentavo, kad kitų metų PSDF biudžetas yra ženkliai geresnis, nei šių.
„Biudžetas sudarys beveik 2,8 mlrd. eurų. 344 mln. rezerve, bet tą rezervą bus galima panaudoti išskirtinai tik sveikatos reikmėms didinti, kelti atlyginimus. Iki tol rezervas buvo naudojamas pandemijai suvaldyti“, – atkreipė dėmesį A. Matulas.
