Verslas

2021.11.14 07:00

Seimo nariai meilinasi rinkėjams: prašo milijonų eurų sveikatingumo centrų, koncertų salių statybai, žirgynų rekonstrukcijai

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.11.14 07:00

Artėjant balsavimui dėl 2022 m. šalies biudžeto, Seimo nariai nesikuklina ir prašo milijonų eurų įvairiems projektams. Pavyzdžiui, Valdemaras Valkiūnas nori 394 tūkst. eurų Rietavo dvaro sodybos tvoros remontui, o Jonas Varkalys ir Algirdas Stončaitis – beveik 2 mln. eurų žirgyno rekonstrukcijai.

Kaip ir kiekvienais metais, artėjant 2022 m. biudžeto priėmimui, Seimo nariai skuba atsidėkoti savo tėvonijoms ir prašo papildomų milijonų mokyklų, gatvių, baseinų, bažnyčių renovacijai, sporto centrų ir paminklų statybai.

LRT.lt suskaičiavo, kad šiemet politikai papildomai pateikė daugiau nei 80 pasiūlymų, o bendra jų suma viršija 400 mln. eurų.

Nors pasiūlymų pateikta už milijonus eurų, lėšų šaltinio projektų finansavimui dalis politikų nurodyti nesivargino ir tiesiog siūlė juos skolintis, kiti papildomų lėšų tikisi surinkti iš alkoholio ir tabako gaminių akcizų.

S. Skvernelis prašo 12 mln. eurų Šventosios uostui

„Laikas atlikti pareigą gimtajai Šilutei“, – taip savo internetinėje svetainėje rašo iš Šilutės rajono kilęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zigmantas Balčytis.

Panašu, kad politikas pažadų žada laikytis ir Seimui šiais metais teikia 3 pasiūlymus. Politikas prašo 3 mln. eurų Kauno–Jurbarko–Šilutės–Klaipėdos kelio ruožui tvarkyti, dar 500 tūkst. eurų daugiafunkcio sporto komplekso Šilutėje rekonstrukcijai ir 828 tūkst. eurų Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstravimo darbams.

Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje vos 5 balsų skirtumu Edmundui Pupiniui pralaimėjęs socialdemokratas Gintautas Paluckas Utenos neužmiršo ir siūlo biudžete ieškoti 5,5 mln. eurų mokslo paskirties pastatui – baseinui – Utenoje rekonstruoti, pritaikyti, kad čia būtų galima teikti SPA procedūras, taip pat teritorijai sutvarkyti.

Parlamentaras Valdemaras Valkiūnas norėtų 394 tūkst. eurų Rietavo dvaro sodybos tvoros remontui. Nekuklius pageidavimus Seime pateikė ir Neringoje augęs buvęs Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas.

Politikas paprašė 3,8 mln. eurų krantinės Preiloje rekonstrukcijos darbams, dar 3,6 mln. eurų – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbams.

Savo ruožtu buvęs premjeras Saulius Skvernelis taip pat nesikuklino ir paprašė 12 mln. eurų vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų – molų įrengimo darbams. Politikas siūlo tam lėšų ieškoti ir tarp viršplaninių biudžeto pajamų, ir tarp pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius.

Išskirtinis dėmesys Širvintoms ir Visaginui

Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Andrius Palionis Širvintų miesto įvairiems projektams prašo biudžete surasti beveik 8 mln. eurų.

Pavyzdžiui, politikas siūlo iš biudžeto sukrapštyti 1,5 mln. eurų Šeimos, sporto ir laisvalaikio parkui Širvintose įrengti, dar 1,7 mln. eurų – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui didinti.

Be to, 700 tūkst. eurų gatvėms remontuoti, 483 tūkst. eurų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvėms modernizuoti, 700 tūkst. Širvintų rajono savivaldybės kultūros centrui modernizuoti, 900 tūkst. eurų Širvintų krašto kovų už laisvę muziejaus projektui, dar tiek pat Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimui, 1,2 mln. eurų Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ priestato statybai, 544 tūkst. eurų ugdymo kokybei Širvintų meno mokykloje gerinti.

Politikas dėmesį parodė net tik Širvintoms, bet ir Kernavei – siūlo ieškoti 750 tūkst. eurų Kernavės miestelio Pajautos gatvei sutvarkyti.

„Valstietis“ Algimantas Dumbrava nusprendė pamaloninti Visagino miestą ir pateikė pasiūlymų už daugiau nei 7 mln. eurų. Politikas prašo 2,2 mln. eurų Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos vidaus patalpų modernizavimo projektui, dar 2,2 mln. eurų Centrinio stadiono futbolo aikštės Visagine laistymo sistemos statybos ir stadiono dangos keitimo projektui. Dar 2,6 mln. eurų politikas norėtų „Verdenės“ gimnazijos vidaus patalpų modernizavimo projektui ir 195 tūkst. Visagino rekreacijos paslaugų centro sporto salės remonto ir pritaikymo neįgaliesiems projektui.

Politikas nežada pamiršti ir gimtųjų Zarasų: siūlo skirti 650 tūkst. eurų Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos vidaus remonto darbams ir 1,217 mln. eurų Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vidaus remonto darbams.

Buvusi Trakų rajono savivaldybės tarybos narė liberalė Edita Rudelienė taip pat nusprendė paremti savo miestą ir prašo 514 tūkst. eurų paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Karaimų saloje, Trakų mieste, statybai. Dar 1 mln. eurų Trakų gimnazijos rekonstrukcijai ir 400 tūkst. eurų pėsčiųjų tako Totoriškių pakrantėje statybos darbams atlikti.

Tikėtina, kad pasiūlymai pritarimo Seime nesulauks

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad komitetas rinksis jau trečiadienį ir svarstys Seimo narių ir komitetų pasiūlymus, kuriais norima didinti biudžeto išlaidas.

Jo teigimu, šiuo metu yra apie 50 Seimo komitetų ir dar 70 Seimo narių pasiūlymų, o bendras papildomas biudžeto poreikis siekiant įgyvendinti Seimo narių ir komitetų prašymus siekia 433 mln. eurų.

„Absoliuti dauguma prašymų kaip pagrindinį papildomų pajamų šaltinį nurodo didesnę valstybės skolą. Tokie siūlymai, mano manymu, Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Vyriausybėje palaikymo nesulauks. Kiekvieną kartą siūlant išlaidas labai svarbu nurodyti ir konkretų, tvarų pajamų šaltinį.

Siūlymų yra įvairiausių – nuo šimtų tūkstančių lopšelių-darželių remontui iki 110 mln. žvyrkeliams ir vietinės reikšmės keliams asfaltuoti. Tikimybė, kad šie Vyriausybės palaikymo neturintys pasiūlymai būtų įtraukti į biudžetą, yra labai nedidelė“, – pažymi parlamentaras.

M. Majauskas akcentuoja, kad per pastaruosius penkerius metus Seimo nariai Vyriausybės pateiktiems biudžeto projektams turėjo maždaug 300 pasiūlymų už 3568 mln. eurų.

„Tik trys iš visų šių pasiūlymų per penkerius metus, nepaisant Vyriausybės nepritarimo, sulaukė palaikymo Seimo salėje per biudžeto priėmimą“, – teigė politikas.

M. Jastramskis: kai kuriems politikams tai gali padėti rinkimuose

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis pastebi, kad politikų bandymai atsidėkoti savo rinkiminėms apygardoms nėra jokia naujiena ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

„Jeigu pažiūrėtume ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas šalis, kur yra vienmandatės rinkimų apygardos, pavyzdžiui JAV, Japonija, ten labai aiškiai matyti, kad kongresmenai JAV ar parlamentarai Japonijoje bando savo apygardoje įgyvendinti projektus, gauti didesnį finansavimą ir tai yra tiesiogiai susiję su jų perrinkimu“, – sako politologas.

Vis dėlto pasakyti, ar politikų dėmesys savo rinkiminėms apygardoms kelia politikų reitingus ir lemia jų perrinkimą Lietuvoje, sunku.

„Kadangi Lietuvoje nėra visiškai aišku, kada žmogus balsuoja už partiją ar kandidatą, tai kandidato pastangos atnešti pinigų į savo apygardą labai atsiskiedžia su kitais žmonių pasirinkimais, kada balsuojama už nacionalinį lyderį, pagal partinę tapatybę ir kitus dalykus. Todėl sunku įvertinti, kiek tai yra svarbu. Tačiau pagal tai, kiek parlamentarai tam deda pastangų ir kad kai kurie parlamentarai netgi yra išrenkami, susidaro įspūdis, jog tie dalykai gali būti svarbūs“, – svarsto TSPMI docentas M. Jastramskis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal griežtą apibrėžimą šalies politiko išrinkimas vienmandatėje apygardoje nereiškia, kad jis turi reprezentuoti savo rinkiminę apygardą parlamente.

„Tačiau jeigu vadovautumės ne tokiu griežtu apibrėžimu, galėtume daryti ir kitą prielaidą. Lietuvoje yra mišri rinkimų sistema, o jos logika – kad dalis parlamentarų būtų tiesiogiai labiau prieinami rinkėjams, galėtų geriau įsiklausyti į žmonių poreikius negu partija, partija yra labiau nutolusi nuo žmogaus“, – pažymi M. Jastramskis.

Planuojamas biudžeto deficitas – 3,1 proc.

Kaip ir kiekvienais metais, tikėtina, kad didžiajai daliai šių siūlymų Seimas nepritars.

LRT.lt primena, kad galutinis balsavimas Seime dėl 2022 m. šalies biudžeto numatomas gruodžio 14 arba 16 d.

Planuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.

Ministerija išskiria keturias pagrindines biudžeto kryptis: saugumas, galimybės, žmonių pajamos ir skurdo rizikos mažinimas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt