Parlamentas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo numatė, kad iki gruodžio suskubę pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresni nei 75 metų žmonės gaus 100 eurų išmoką. Statistikos departamento duomenimis, pernai metų pradžioje šalyje gyveno beveik 300 tūkst. 75 ir vyresnio amžiaus žmonių.
Grupėje iki 79-erių metų visų paskiepytų yra daugiau – virš 76 procentų. Tuo tarpu virš 80-ies – beveik 66 procentai. Jeigu po 100 eurų pasiimtų ir pilnai pasiskiepytų absoliučiai visi lyg vieno – kas antrąja doze, o kas jau ir trečiąja – valstybei tai kainuotų apie 30 milijonų eurų.
Sunkia forma sergančių gydymas kainuoja tūkstančius eurų: iki 2 tūkst. eurų, jei apsieinama be deguonies, nuo 8 tūkst. eurų, jei deguonies reikia. Reanimacijoje – šešis kartus brangiau.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad sveikatos sistemai finansinį poveikį apskaičiuoti būtų sunku, tačiau biudžetas net nepajustų.
„Galima palyginti kiek pensijoms yra išmokama kas mėnesį, tai yra išmokama senatvės pensijų už maždaug 250-300 mln. eurų. Tai mažiau negu 10 proc. per mėnesį išmokamų senatvės pensijų sumos.
Lyginant su biudžeto išlaidomis, tai tikrai nėra didelė suma, ypač atsiminus, pavyzdžiui, praėjusių metų vienkartinį išmokėjimą senatvės pensininkams. Prisiminkime, praėjusį rugpjūtį buvo išmokėta po 200 eurų kiekvienam pensininkui, tai pareikalavo 180 mln. eurų iš valstybės pinigų <...> Ar tai padarė didesnę įtaką šalies ekonomikai? Manyčiau, kad nelabai, nes pasižiūrėjus kas vyko praėjusių metų rugpjūtį-rugsėjį, tai didesnių pokyčių nei vartojime, nei investicijose labai ir nebuvo“, – LRT TELEVIZIJOS LAIDAI „Svarbi valanda“ teigia ekonomistas.
Anot ekonomistų, tai yra labiau ne biudžeto klausimas, kadangi šalies mastu suma nėra didelė, o veikiau filosofiniai ar socialiniai klausimai.
