Ministerija ketina imtis papildomų priemonių, kad dujų ir elektros kainos nekiltų taip sparčiai. Kaip Seimo biudžeto ir finansų komitete pristatė energetikos viceministrė Inga Žilienė, bus siekiama išskirstyti kainų augimą per artimiausius penkerius metus. Tokiu atveju kainos artimiausiu metu turėtų kilti perpus mažiau, nei buvo prognozuota. Vis dėlto Valstybinė energetikos reguliavimo taryba perspėja, kad šildymo kainų šuoliai bus skirtingi, priklausomai nuo miestų. Pavyzdžiui, Vilniuje šildymo sezonas šįmet gali būti 70 proc. brangesnis.
Kaip nurodė viceministrė, ministerija yra numačiusi tris kryptis, kokių veiksmų derėtų imtis, kad gyventojams kainų šuolis būtų švelnesnis.
„Yra trys kryptys. Pirmoji kryptis – šių metų kainų piko suvaldymas. T. y., to augimo suvaldymas. Antra kryptis – spręsti problemas. Tai ir energetinio efektyvumo, ir biokuro panaudojimo, ir daugiabučių namų inžinerinių sistemų priežiūros. Apie tai jau tikrai buvo kalbėta nemažai, bet manome, kad reikia daryti proveržį šioje srityje. (...) Trečioji kryptis – gyvenamiesiems namams, daugiabučiams namams, individualiems namams galimybės suteikimas pasinaudoti atsinaujinančia energetika, būti mažiau priklausomiems nuo žaliavų“, – vardija I. Žilienė.
Anot jos, siekiant įgyvendinti pirmąją kryptį ir suvaldyti kainų šoką, jau rengiami įstatymų projektai, kuriuos tikimasi jau pirmadienį pateikti Vyriausybės kanceliarijai. Bus siūloma išdėstyti kainų augimą buitiniams vartotojams per penkerius artimiausius metus.
„Tai būtų toks galbūt didesnis pakeitimas. Tai ir gamtinių dujų, ir elektros energijos kainos. Gamtinių dujų srityje mes planuojame, kad dujų kaina virykles turintiems vartotojams vietoje to, kad kiltų 51 proc., augs 29 proc. Tie, kurie šildosi gamtinėmis dujomis, vietoje prognozuotų 83 proc. turėtų kilti nedaugiau kaip 33 proc. Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, kurie šiuo metu gauna paslaugą iš visuomeninio tiekimo, vietoje 50 proc. augtų 21 proc.“, – nurodo viceministrė.
Ji taip pat priduria, kad ketinama pratęsti ir elektros rinkos liberalizavimo terminą – gyventojams bus skirta daugiau laiko pasirinkti elektros tiekėją.
Taip pat, pasak I. Žilienės, planuojama pateikti energijos išteklių įstatymo projektą, kuriame siekiama numatyti, kad reguliuojamos šilumos įmonė galėtų lanksčiau įsigyti gamtinių dujų.
„Šiuo metu Energijos išteklių įstatymas numato, kad 50 proc. privalo įsigyti gamtinių dujų biržoje“, – teigė I. Žilienė.
Vis dėlto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas, pristatydamas susidariusią situaciją komitete, teigė, kad šildymo kainų augimas skirtinguose Lietuvos miestuose priklausys ir nuo to, ar miestai šilumos tiekimui naudoja biokurą, ar gamtines dujas.
Pavyzdžiui, Vilniuje artėjantį šildymo sezoną šildymas gali brangti net iki 70 proc. „Ypatinga situacija Vilniuje, kur didžiausias kainos augimas. Pagal naujausias vyraujančias dujų kainų tendencijas matome, kad padidėjimas gali būti netgi iki 70 procentų“, – teigė M. Taparauskas.
Paklaustas, ar Vilniuje baigus statyti kogeneracinę elektrinę situaciją būtų kitokią, tarybos narys neatmetė, kad kainų augimas iš tiesų galėtų būti švelnesnis, jeigu elektrinė būtų baigta.
M. Taparausko teigimu, didinant šilumos gamybą iš biokuro, buvo galima dujų kainos įtaką šilumos kainai sumažinti apie 20 proc.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius vis dėlto nesutiko, kad kogeneracinė elektrinė Vilniaus mieste kainas būtų sumažinusi netgi penktadaliu.
„Dėl Vilniaus kogeneracinės elektrinės, apie kurią mes čia kalbame plačiai. Abu projektai – ir Kauno, ir Vilniaus – mano Vyriausybės buvo. Biokuro katilų paleidimas Vilniaus miesto šildymui turėtų tik 10 proc. Manipuliavimo didelio nebūtų šioje srityje“, – tvirtino A. Butkevičius.
Jis taip pat teiravosi, kodėl 2019 m. ir 2020 m., kai dujų kainos buvo labai žemos, nebuvo prognozuota, kad ateityje dujų kainos augs, ir nebuvo kaupiamas rezervas, išlaikant aukštesnę kainą.
„Tai daro ir JAV, ir kitos Vakarų Europos šalys. (...) Tikrai šiandien mes turėtume vieną iš finansinių instrumentų, kaip amortizuoti tokį staigų šilumos kainų šuolį“, – teigė A. Butkevičius.
Jis pateikė pavyzdį, kad Kauno mieste šilumos vartotojams kaina taip sparčiai neauga dėl dviejų priežasčių – buvo patvirtinti tarifai, kurie lemia šilumos kainų lygį, ir, įrengus kogeneracinę elektrinę, buvo sukauptas rezervas, kuris naudojamas šilumos kainos kompensavimui.
M. Taparauskas argumentavo, kad VERT energinių išteklių rinkos nereguliuoja. VERT prižiūri, ar reguliuojamos įmonės kontraktus sudaro teisėtu pagrindu ir tik vėliau įvertinta, ar sandoriai vartotojams buvo ekonomiškai naudingi. Taip pat, pridūrė M. Taparauskas, vyrauja tam tikri skirtumai sektoriuose ir jų struktūroje.
„Elektros ir dujų sektoriuje mes turime valstybės valdomą įmonę, kuri yra su rimtais finansiniais ištekliais, bet, kalbant apie šilumos įmones, mes turime gana skirtingas ir skirtingų dydžių dažniausiai savivaldybių valdomas įmones. Todėl ir kainų valdymo priemonės turi būti sudėliotos sektoriams atsižvelgiant tiek į vartotojų vartojimo ir mokėjimo profilį, tiek į veikiančias įmones“, – sakė M. Taparauskas.
Komiteto posėdyje dalyvavę Seimo nariai pateikė ir kitų sūlymų, kaip galėtų būti sumažintas kainų augimas. Parlamentarai teikė siūlymus energetiniams ištekliams taikyti lengvatinį 9 proc. arba 5 proc. PVM tarifą, koreguoti nuostatas, kurias atitinkantiems gyventojams gali būti skirta šildymo kompensacija ir kt.
