Dėl klaidinančio prekės ženklo į ginčą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įsivėlusi įmonė „Sviestas sviestuotas“ gegužės mėnesį pardavė riešutų kremo gaminimo verslą. Jį perėmusios įmonės vadovas Rokas Šarauskas planuoja didinti gamybą bei viliasi, kad prekės ženklą išsaugoti pavyks.
LRT.lt dar 2020 metų pabaigoje rašė apie atvejį, kada riešutų kremą gaminančiai įmonei „Sviestas sviestuotas“, VMVT uždraudė naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, nes jis neva klaidina vartotojus, kad gaminyje gali būti pieno kilmės produktų.
Taip pat skaitykite
Įmonės „Sviestas sviestuotas“ savininkė Dovilė Stonė LRT.lt teigė, kad po ginčų su VMVT galiausiai nuspręsta verslą parduoti. Sandoris įtvirtintas gegužės 10 d.
„Pardavėme prekės ženklą, receptūrą, gamybinę įrangą. Dabar vyksta apmokymai“, – LRT.lt sakė D. Stonė.
Įmonės pateiktame komentare „Facebook“ paskyroje rašoma, jog prie sprendimo pasitraukti iš verslo prisidėjo ir kilęs ginčas dėl prekės ženklo.
„Ilgą kelią per 7 metus nuėjome – pirmasis natūralus riešutų sviestas Lietuvoje, 15 receptūrų produktai, originalūs skoniai, draugystė su daugiau nei 50 krautuvėlių, ir visa tai – dviejų žmonių rankų darbas. O atsitraukiant nuo skaičiavimo, galim pasakyti, kad mes labai smagiai, prasmingai, kokybiškai leidom laiką – ir tai mums buvo svarbiausia!
Šį laikotarpį prisiminsim kaip vieną įdomiausių gyvenimo nuotykių. Tačiau šis nuotykis po truputį eina į pabaigą. Gegužės mėnesį baigsime sviestuotą kelionę ir suksime naujais keliais. Pavargom nuo verslo pasaulio, nuo sunkaus fizinio darbo, atradom naujų pomėgių ir sričių, kuriose norėtume save matyti. Neslėpsim, prekės ženklo „škandalas“ pagreitino mūsų sprendimą“, – rašoma įmonės „Facebook“ paskyroje.
Tikisi išsaugoti prekės ženklą
Receptūras, gamybos įrangą ir prekės ženklą perėmusios įmonės „Riešutų epocha“ vadovas Rokas Šarauskas LRT.lt teigė, kad pasiūlymo pirkti verslą sulaukė iš buvusių jos savininkių Dovilės Stonės ir Mildos Beržanskaitės.
„Draugės valdoma kavinė „Chaika“, kuri gaudavo produkciją iš „Sviesto sviestuoto“, sulaukė laiško, kuriame Dovilė ir Milda dėl patirto psichologinio nuosmukio ir fizinio išsekimo nusprendė nutraukti veiklą. Kaip tik buvau namuose, kai draugė perskaitė šį laišką.
Tuo metu galvoje sukosi mintis dalį pinigų kažkur investuoti, todėl nusprendėme su įmonės savininkėmis pasikalbėti apie verslo įsigijimą. Jos tokį mūsų sprendimą vertino palankiai ir galiausiai perėmėme verslą“, – prisiminė R. Šarauskas.
Jo teigimu, tikimasi, kad prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ pavyks išsaugoti.
„Tikimės palankaus Europos Komisijos sprendimo. Dar prieš įsigyjant verslą matėme šios situacijos absurdiškumą. (...) Tai mus motyvuoja išlaikyti pavadinimą, nes jis atstovauja ne tik įmonės įvaizdį bet ir mažus verslus“, – sakė R. Šarauskas.
Jo teigimu, šiuo metu planuojama plėsti verslo apimtis: „Matome galimybes plėstis. Planuojame didinti gamybos apimtis ir įtraukti daugiau žmonių. Taip pat planuojame įmonės pelno dalį skirti vaikams iš globos namų“, – pasakojo verslininkas.
Laukia Europos Komisijos sprendimo
LRT.lt primena, kad dar prieš didžiąsias metų šventes VMVT riešutų kremą gaminančiai įmonei, kurios pavadinimas ir prekės ženklas yra „Sviestas sviestuotas“, uždraudė naudoti prekės ženklą, nes jis esą gali klaidinti vartotojus, jog produktas pagamintas iš pieno, nors taip nėra.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pažymi, kad dar 2017 m. Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė sprendimą, draudžiantį augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais. Todėl jau nuo 2018 m. tokie pavadinimai, kaip riešutų sviestas, migdolų pienas, sojų ar obuolių sūris ir kt., buvo uždrausti visoje Europos Sąjungoje (ES).
Taip pat skaitykite
VMVT specialistai pažymi, kad daliai ES valstybių buvo padaryta išimčių ir jų prašymu kai kurie augalinės kilmės produktų pavadinimai buvo įtraukti į specialų Europos Komisijos sprendimu patvirtintą išimčių sąrašą ir toliau galėjo būti vadinami pieno kilmės produktų pavadinimais.
Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, keletą pavadinimų į išimčių sąrašą 2017 ir 2018 m. bandė įtraukti ir Lietuva. Tuo metu buvo kreiptasi dėl šių tradicinių terminų gaminių vartojimo – obuolių sūris, slyvų sūris, aguonų pienas, žemės riešutų sviestas, kokosų pienas, kakavos sviestas, tačiau Lietuvos prašymui pritarta nebuvo.
ŽŪM po „Sviesto sviestuoto“ atvejo ir vėl kreipėsi į Europos Komisiją dėl išimčių sąrašo papildymo. Jeigu bus priimtas palankus sprendimas, prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ bus leista naudoti ir toliau.
