Prieš naują šildymo sezoną atsinaujino diskusijos dėl lengvatinio PVM tarifo šildymui grąžinimo. Kai kurie ekspertai sveikina tokias diskusijas, siekiant sumažinti gyventojų išlaidas. Kiti pabrėžia, kad tvaresnis sprendimas būtų investicijos į renovaciją ir energetinį efektyvumą.
Panaikino lengvatinį PVM
Nuo 2026 m. sausio 1 d. šilumai, karštam vandeniui ir malkoms pradėtas taikyti standartinis 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) vietoje iki tol galiojusio 9 proc. lengvatinio tarifo.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nuo 2026 m. sausio 1 d. šilumai, karštam vandeniui ir malkoms pradėtas taikyti standartinis 21 proc. PVM.
- Nors biokuro kainos artėjančiam šildymo sezonui prognozuojamos didesnės, galutinei šilumos kainai didelę įtaką turi ir oro sąlygos, sukauptos kuro atsargos bei šilumos gamintojų strategija.
- Ekspertai teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje PVM lengvatos grąžinimas neišspręstų problemos, o prioritetas turėtų būti investicijos į pastatų energinį efektyvumą.
Vis dėlto dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose šoktelėjus energetinių išteklių kainoms, prezidentūros manymu, būtų racionalu svarstyti galimybę laikinai taikyti PVM lengvatą centriniam šildymui. Tuo tarpu Finansų ministerija tokių planų neturi.
Verta pastebėti, kad daugiabučių namų gyventojai, besišildantys centralizuotai, neturi galimybės reguliuoti šildymo – kokias sąskaitas gauna, tokias ir turi apmokėti.
Ypač tai pasijautė šį šildymo sezoną. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, dėl neįprastai žemos oro temperatūros 2026 m. sausio–vasario mėnesiais reikšmingai išaugo šilumos gamyba. Ji didėjo apie 60–80 proc., beveik tiek pat padidėjus energijos poreikiui ir suvartojimui dėl šalčių. Augant paklausai, kilo biokuro kainos, brango šilumos energija.
„Dėl šalčių šilumos energijos suvartojimui pastatuose smarkiai išaugus, gyventojus pasiekė neįprasto dydžio sąskaitos. Nerenovuotuose daugiabučiuose 60 kv. m buto šildymo sąskaita šiemet sausio–vasario mėn. viršijo 200 eurų“, – nurodo Energetikos agentūra.
Taip pat skaitykite
Tiesa, Energetikos agentūros teigimu, papildomą įtaką sąskaitų augimui turėjo ir valstybės sprendimas nuo 2026 m. sausio 1 d. nebetaikyti PVM lengvatos šildymui.
„Apytiksliais skaičiavimais, dėl šaltų orų išaugęs šilumos energijos poreikis lemia sąskaitos didėjimą apie 70 proc., o dėl lengvatos panaikinimo padidėjęs PVM galutines sąskaitas už būsto šildymą gyventojams padidino apie 11 procentų“, – skaičiuoja agentūra.
Įžvelgia didesnių biokuro kainų tikimybę
Pirminiai biokuro ir biokuro žaliavos sandoriai rodo, kad pagal ilgalaikius tiekimo kontraktus biokuro kainos artėjančiam 2026–2027 m. šildymo sezonui gali būti maždaug 20 proc. didesnės nei praėjusio 2025–2026 m. sezono vidurkis, teigia „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Vis dėlto, šiuo metu rinkoje sudaromi tik pirmieji sandoriai, todėl, jo manymu, daryti tvirtas išvadas apie galimą poveikį galutinėms šilumos kainoms dar būtų per anksti.
Tiesa, papildomą efektą biokuro kainoms, anot V. Jonučio, gali kelti ir brangstančios žaliavos.
„Rinkoje jau matomas malkinės medienos kainų augimas, kuris tradiciškai yra vienas svarbesnių signalų vertinant būsimas biokuro kainų tendencijas.
Be to, išlieka didelis neapibrėžtumas tarptautinėse energijos žaliavų rinkose, o kuro gamybos ir transportavimo sąnaudas veikia išaugusios degalų kainos“, – LRT.lt komentavo V. Jonutis.
Kita vertus, praėjusio sezono patirtis parodė, kad vien biokuro kainų pokyčių nepakanka prognozuoti galutinei šilumos kainai. Reikšmingą įtaką turi oro sąlygos, sukauptos kuro atsargos ir šilumos gamintojų apsirūpinimo strategija, antrino jis.
„Todėl, nors dabartiniai signalai rodo didesnių biokuro kainų tikimybę, apie galimą poveikį gyventojų sąskaitoms bus galima kalbėti gerokai tiksliau rudens pradžioje, kai rinkoje susiformuos didesnė ilgalaikių sandorių apimtis“, – pažymėjo „Baltpool“ prekybos vadovas.
Sąskaitas veikia ir mokesčiai
Už centralizuotą šildymą Vilniuje atsakingos bendrovės „Gijos“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas sutinka, kad gyventojų išlaidos būstui ir komunalinėms paslaugoms išlieka reikšminga namų ūkių biudžeto dalis.
„Nors šilumos kaina Lietuvoje pastaruosius kelerius metus iš esmės išliko stabili ir nepatyrė tokio masto svyravimų, kokius matėme energetinių išteklių krizės laikotarpiu, šiuo metu neapibrėžtumas energetinių išteklių rinkose išlieka didelis.
Tačiau net ir sėkmingai valdant su neapibrėžtumu susijusias rizikas, galutinę klientų sąskaitą reikšmingai veikia taikomi mokesčiai“, – LRT.lt akcentavo G. Bakanas.
Pasak „Gijos“ generalinio direktoriaus, praėjęs šildymo sezonas buvo ilgiausias istorijoje ir šalčiausias per dešimtmetį, todėl, sutiko jis, daliai gyventojų išlaidos šildymui tapo finansine našta.
„Papildomą poveikį klientams turėjo PVM lengvatos panaikinimas, kai PVM padidėjo nuo 9 iki 21 proc., o tai jau savaime reiškia didesnes sąskaitas, nepriklausomai nuo pačios šilumos kainos pokyčių“, – dėstė jis.
Dėl to, G. Bakano manymu, artėjant šildymo sezonui būtų tikslinga iš naujo įvertinti PVM lengvatos šildymui taikymą.
„Socialiai jautriausioms gyventojų grupėms valstybė taiko įvairias kompensavimo priemones, tačiau dalis dirbančiųjų, vidutines pajamas gaunančių šeimų ir kitų klientų į jas nepatenka.
Būtent šie gyventojai padidėjusį PVM tarifą jaučia tiesiogiai savo mėnesio sąskaitose, nors jų galimybės sumažinti šildymo poreikį, be energetiškai neefektyvių daugiabučių renovacijos, yra ribotos“, – pabrėžė G. Bakanas.
Grąžinta PVM lengvata, jo manymu, leistų sumažinti finansinę naštą plačiam vartotojų ratui ir užtikrintų, kad gyventojai pajustų visą stabilios šilumos kainos naudą.
„Vertinant bendrą situaciją, manome, kad diskusija dėl lengvatinio PVM tarifo šildymui yra pagrįsta ir laiku“, – sutiko G. Bakanas.
Akcentuoja kitas priemones
Vis dėlto VILNIUS TECH Ekonomikos inžinerijos katedros lektoriaus Ugniaus Jakubelsko vertinimu, vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje šildymo sezono metu ir toliau bus mažiausia tarp Baltijos valstybių.
Kalbėdamas apie panaikintą PVM lengvatą, U. Jakubelskas pažymėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios priemonės problemos neišsprendžia.
„Jos gali sumažinti galutinę kainą vartotojui trumpuoju laikotarpiu, tačiau nekeičia pagrindinių sąnaudų veiksnių – didelio energijos suvartojimo ir dalies pastatų energetinio neefektyvumo“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Todėl prioritetas, jo manymu, turėtų būti ne visuotinių lengvatų grąžinimas, o investicijos į pastatų energinį efektyvumą, renovaciją ir alternatyvias energijos formas.
„Tokios priemonės didintų energetinį atsparumą, mažintų priklausomybę nuo kuro kainų svyravimų ir sudarytų prielaidas tvaresnėms šildymo kainoms ilguoju laikotarpiu. Pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms šiuo metu veikia kompensavimo mechanizmai, kurie, mano manymu, yra tinkamesnė pagalbos forma nei visuotinė PVM lengvata“, – LRT.lt dėstė U. Jakubelskas.
Energetikos agentūra antrino, kad galutinį gyventojų gaunamų sąskaitų dydį lemia ne tik šilumos energijos kaina ir oro sąlygos, bet ir pastato energetinė būklė bei jam šildyti suvartojamas šilumos energijos kiekis.
Agentūros duomenimis, kiekvieną šildymo sezono mėnesį renovuotų daugiabučių gyventojai vidutiniškai gauna apie 52 proc. mažesnes šildymo sąskaitas nei analogiškuose nerenovuotuose pastatuose gyvenantys gyventojai.
„PVM lengvatos taikymas neabejotinai sumažintų gyventojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydį. Bet LEA ilgametė analizė rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje efektyviausias būdas mažinti išlaidas už šildymą yra senos statybos daugiabučių renovacija, leidžianti reikšmingai sumažinti pastatų šilumos energijos suvartojimą“, – redakcijai nurodė Energetikos agentūra.
