Verslas

2021.01.22 05:30

Lietuviškai negalima, o angliškai leidžiama: VMVT aiškina, kodėl pavadinimas „Kokosų pienas“ klaidina, o „Coconut Milk“ – ne

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.01.22 05:30

Pieniškos dešrelės, sausainiai „Gaidelis“, kosmetikos priemonė kūno pienelis, saldainiai „Paukščių pienas“ – Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) aiškina, kodėl šiuos pavadinimus naudoti galima ir kodėl angliškas užrašas ant pakuotės „Coconut Milk“ vartotojų neklaidina, o kokosų pienas – klaidina.

Dar prieš didžiąsias metų šventes VMVT uždraudė riešutų kremą gaminančiai įmonei naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, kadangi jis gali klaidinti vartotojus, jog produkte gali būti pieno, nors nėra.

Toks VMVT sprendimas sukėlė diskusijų bangą viešojoje erdvėje. Žmonės ėmė klausti, kodėl kūno priežiūros priemonės, tokios kaip kūno pienelis, kūno sviestas ir kt., gali būti vadinamos pieno kilmės produktų pavadinimais, nors jose nėra pieno.

Be to, kodėl kai kurie produktų pavadinimai neatitinka jų sudėties ir galimai klaidina vartotojus. Pavyzdžiui, saldainiuose „Kregždutė“ nėra kregždžių, sausainiuose „Gaidelis“ – paukštienos, „Krivio dešrelėse“ – krivio, „Daktariškoje dešroje“ – daktaro ir t. t.

VMVT paaiškina, kodėl minėti pavadinimai yra tinkami naudoti.

Didžiajai daliai ES šalių leidžiama, o Lietuvai – ne

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pažymi, kad dar 2017 m. Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė sprendimą, draudžiantį augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais. Todėl jau nuo 2018 m. tokie pavadinimai, kaip riešutų sviestas, migdolų pienas, sojų ar obuolių sūris ir kt., buvo uždrausti visoje Europos Sąjungoje (ES).

Tiesa, VMVT specialistai pažymi, kad daliai ES valstybių buvo padaryta išimčių ir jų prašymu kai kurie augalinės kilmės produktų pavadinimai buvo įtraukti į specialų Europos Komisijos sprendimu patvirtintą išimčių sąrašą ir toliau galėjo būti vadinami pieno kilmės produktų pavadinimais.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė į šį išimčių sąrašą buvo įtraukusi per 20 produktų, tokių kaip „coconut milk“ (liet. kokosų pienas), „peanut butter“ (liet. riešutų kremas), „fruit cheese“ (liet. vaisių sūris) ir kt. Būtent dėl šių išimčių Lietuvos parduotuvių lentynose galima pamatyti produktų su angliškais pavadinimais, tokiais kaip „peanut butter“, „coconut milk“, nors lietuvių kalba tokie užrašai yra draudžiami.

Įdomu tai, kad išimčių sąraše yra net 14 ES valstybių, kurioms leista kai kuriuos augalinės kilmės produktus vadinti pieno kilmės produktų pavadinimais. Vokietija į sąrašą yra įtraukusi 17 produktų pavadinimų, tokių kaip „Kokosmilch“ (liet. kokosų pienas), „Fischmilch“ (liet. pieniai), „Butterbirne“ (sviestinė kriaušė), „Butterpilz“ (liet. kazlėkas) ir kt.

Prancūzija į sąrašą yra įtraukusi 17 produktų, Vengrija – 9, Slovakija – 8, Nyderlandai – 13. Kaimyninė Lenkija į sąrašą taip pat yra įtraukusi 1 produktą. Šalyje leidžiama obuolių gaminį vadinti obuolių sūriu – „ser jabłeczny“.

Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, keletą pavadinimų į išimčių sąrašą 2017 ir 2018 m. bandė įtraukti ir Lietuva. Tuo metu buvo kreiptasi dėl šių tradicinių terminų gaminių vartojimo – obuolių sūris, slyvų sūris, aguonų pienas, žemės riešutų sviestas, kokosų pienas, kakavos sviestas, tačiau Lietuvos prašymui pritarta nebuvo.

„Abu kartus iš Europos Komisijos gauti atsakymai, kad Sprendime nurodytasis sąrašas pildomas tik vieną kartą, t. y. valstybei narei įstojant į ES“, – rašoma ŽŪM atsakyme.

Ministerijos specialistų teigimu, vartotojų paklausa gerokai pakito nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, išaugo rinkos segmentas, pasikeitė vartotojų mitybos įpročiai, todėl ministerija ir vėl žada kreiptis į Europos Komisiją dėl išimčių sąrašo papildymo.

„Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas artimiausiu metu kreipsis į ES žemės ūkio komisarą Januszą Wojciechowskį, dėl paramos sprendžiant šį klausimą, kuris yra labai svarbus vartotojams, gamintojams ir kitiems verslo subjektams Lietuvoje“, – komentuoja ŽŪM specialistai.

„Paukščių pienas“ ir pieniškos dešrelės

Skaitytojų LRT.lt atsiųstuose laiškuose taip pat klausiama, kodėl saldainiai gali būti vadinami „Paukščių pienu“, o šokoladas pieniniu. Kaip aiškina VMVT, saldainių „Paukščių pienas“ sudėtyje yra ir pieno, ir sviesto, todėl ETT sprendimo ribojimai šiai produktų grupei netaikomi.

Tarnybos teigimu, mėsos gaminių pavadinimai, turintys pieno kilmės produktų pavadinimus, pavyzdžiui, pieniškos dešrelės, pieniška dešra, taip pat gali būti naudojami, nes juose yra pieno.

„Kalbant apie mėsos gaminius, pažymėtina, kad ženklinant juos yra leidžiama vartoti terminus „pieniška“ ir pan., jei šiuose mėsos gaminiuose yra pieno produktų ir yra laikomasi kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. (...) Virtos „Daktariškos“ dešros, virtos pieniškos dešros ir virtų pieniškų dešrelių gamyboje juslinėms savybėms pagerinti leidžiama naudoti iš viso ne daugiau kaip 3 proc. pieno ir kiaušinių miltelių“, – rašoma VMVT pateiktame atsakyme.

Kūno priežiūros priemonės, tokios, kaip kūno pienelis, kūno sviestas, taip pat gali būti vadinami „pieniškais“ pavadinimais, kadangi tai nėra maisto produktai.

Galiausiai, VMVT aiškina, kodėl įvairių maisto produktų pavadinimai nėra susiję su jų sudėtimi, tačiau gali būti naudojami. Pavyzdžiui, „Bernų“ dešroje nerasime bernų, „Medžiotojų“ dešrelėse – medžiotojų, saldainiuose „Kregždutė“ – kregždžių, „Valstiečių“ kumpyje – valstiečių ir t. t.

„Europos Sąjungos teisės nuostatos iš esmės nedraudžia vartoti išgalvotų pavadinimų, jei jie neprieštarauja ETT praktikai ir neklaidina vartotojų, tačiau visais atvejais ženklinant konkrečius maisto produktus turi būti nurodytas teisinis / įprastinis pavadinimas (saldainis, dešra ar kt.).

Norėdamas pabrėžti mėsos gaminio išskirtinumą, paprastesnį atpažinimą, praplėsti gaminamų mėsos gaminių asortimentą, ūkio subjektas pavadinimuose kartu su pagrindiniais pavadinimo žodžiais, apibūdinančiais mėsos gaminį, taip pat gali papildomai naudoti simbolinius žodžius, nesiejamus su mėsos gaminiu, pvz.: „Kleboniška“, „Dieduko“, „Vaikų“, „Diedelio“ ir pan.“, – aiškina VMVT specialistai.

Populiariausi

Oro uostas
5

Verslas

2021.03.05 13:53

Vyriausybė: ir kelionių organizatoriai privalės užtikrinti, kad keliautojai turėtų neigiamą COVID-19 testą

Asociacija: sprendimai turėjo būti priimami nesėjant nežinomybės; atnaujinta 15.30
5