„Šiandien mane pristato kaip sėkmės istoriją, o galėjau būti narkomanas ir alkoholikas“, – sako vienas „Kilo grupės“ įkūrėjų, investuotojas Tadas Burgaila. Jis pabrėžia, kad gyvenimas yra nenuspėjamas, o tai įrodo jo paties istorija: nuo pirmojo verslo tėvų namuose Klaipėdoje iki asmeninio fondo „Lost Astronaut“, tarp kurio investicijų dabar yra ir Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pirmąjį verslą T. Burgailą pradėjo 15-os. Amerikiečiams pardavinėjo MP3 failus ir ekrano užsklandas. Uždirbęs pirmuosius 2 tūkst. dolerių metė mokyklą.
- Po to verslininkas nusprendė tapti kino prodiuseriu, tačiau nesėkmingai. Dėl to prarado santaupas, prasiskolino. Tačiau ilgainiui atsistojo ant kojų, sukūrė naujų verslų.
- Iki šiol didžiausia sėkmė – „Kilo grupė“, pernai gavusi daugiau nei 500 mln. eurų pajamų.
- Šiandien T. Burgailos dėmesio centre yra fondas „Lost Astronaut“, dirbantis su televizijos projektais „Rykliai“, „MVP“, Vilniaus „Žalgiriu“.
Savo pranešimą „Paklydęs astronautas“ T. Burgailą skaitė praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje „Login“.
Pirmieji 2 tūkst. dolerių
Savo istoriją T. Burgailą pradėjo 2005-aisiais. Tuo metu jam buvo 15 metų, jis su tėvais gyveno Laukininkų mikrorajone, Klaipėdoje.
„Tai buvo mano Manhatanas, mano Los Andželas, visas pasaulis. Tuo metu daugiau nieko ir nemačiau, jis atrodė širdžiai mielas. Ten visada buvo policija, trys lombardai, naktinis klubas „Kalifornija“ su dekoracinėmis palmėmis – kas iš Klaipėdos, žino. Tėvai naktį išeidavo ir mane palikdavo. Tiesą sakant, ten buvo labai gera augti.
Namie visi turėjome personalinį kompiuterį. Turėjome tą patį ekrano vaizdą – „Windows XP“ „Bliss“. Per „Winamp“ klausėmės MP3 failų, kurie buvo labai ilgai siunčiami. Dar turėjome susirašinėjimų programą „mIRC“, buvo klubas „Baras Klaipėda“, – prisiminė jis.
Tokiomis aplinkybėmis gimė pirmasis T. Burgailos verslas.
„Ilgainiui su vienu bendramoksliu pradėjome kelti įvarius MP3, kad kiti galėtų juos parsisiųsti. Po to – leisti pasikeisti ekrano užsklandą. Tuo metu turėjai užsidėti BMW arba kokį nors NBA žaidėją. Tai buvo kieta. Visiems mūsų mikrorajone to reikėjo.
Pradėjome visiems tai siūlyti, įkūrėme „MP3 for you“, „Wallpaper stock“, „Wares for ever“ domenus. Iš mamos pasiėmiau 100 litų serveriui, nes atsirado srauto. Pradėjome reklamuotis Amerikoje ir nutiko taip, kad atėjo labai daug žmonių – 100 tūkst. per dieną“, – pasakojo jis.
Didžiausią sėkmę verslininkas pasiekė nusipirkęs „Google“ reklamos.
„Tada atėjo čekis, tiesiai iš Amerikos. Ant jo buvo parašyta „Bank of America“. Buvau laimingiausias vaikas tame rajone, nes ten buvo apie 2 tūkst. JAV dolerių. Nuėjau pas tėvus, sakau jiems: „Man pavyko!“. Jie sako: „Tave apgavo.“ Man reikėjo įtikinti tėvus, parodžiau kaip viskas veikia. Tada kartu nuėjome į tuometinį „Hansabanką“. Ten lygiai taip pat pradėjo juoktis. Jie paskambino į Vilnių, sako: „Kažkoks vaikas iš mokyklos atėjo su kažkokiu popieriumi, sako, čia pinigai“. Jie pasiėmė tą čekį, bet po dviejų savaičių sulaukiau skambučio.
Sako: „Sveiki, jūsų pinigai išgryninti, atvažiuokite pasiimti“. Tiesiai iš pamokos nubėgau į banką. Tą įvykį prisimenu, kaip ėjimą į bažnyčią, kur kažkas šviečia. Iki šiol atsimenu tos moters, kuri priėmė mane, veidą. Tada susidėjau pinigus į kuprinę ir kitą dieną mečiau mokyklą“, – sakė T. Burgaila.
Jis teigė supratęs, kad vietoje pažymių, galima gauti čekius.
Nepavykęs filmas ir 10 metų bandymų
Būdamas 16-os T. Burgaila jau turėjo dešimt programuotojų Indijoje.
„Tačiau ilgainiui viskas atsibodo ir sugalvojau tapti filmų prodiuseriu. Nusprendžiau, kad galiu sukurti holivudinį hitą, parduoti jį Amerikai. Nebežiūrėjau į tas veiklas, kurios davė pajamas, viską dėjau į filmą, pasamdžiau žmonių, rašėme scenarijų, planavome, kaip ką darysime. Tačiau atėjau į tašką, kai supratau, kad neturiu iš ko sumokėti programuotojams. Tada supratau, kad geram filmui reikia ne kelių šimtų tūkstančių litų, o kelių milijonų.
Ką daryti? Paleidau „Kickstarter“ kampaniją, bet surinkau tik 73 eurus. Tada pardaviau tuos savo internetinius projektus, pradėjau eiti pas žmones Lietuvoje, man niekas neatrašydavo. Tik tada, kai pradėjau sakyti, jog esu iš „Walt Disney“ kompanijos pradėjo atsakyti. Antanas Guoga priėmė pakalbėti, dar keli. Susitikimai buvo labai juokingi, nes vos tik užėjęs pasakydavau, kad iš tikro nesu iš „Walt Disney“.
Niekas neinvestavo, pinigai sudegė, pradėjau skolintis. Dar pamenu, buvau susitikęs su Artūro Zuoko chebra, jie kūrė partiją „Taip“. Man pasakė, kad jeigu padėsiu su rinkimų kampanija, turėsime kultūros ministrą, tada finansuosime tą filmą. Dar prie rinkimų padirbėjau, bet jie nepateko“, – dėstė verslininkas.
Vyras prisiminė, kaip buvo iškraustytas iš nuomojamo buto.
„Tada gyvenau su dabartine žmona bute. Jau 6 mėnesius nemokėjome nuomos. Tada vieną dieną radau daiktus už durų. Sąskaitos yra įšaldytos. Visi aplinkui sako: „Juk sakėme, kad nemesk mokyklos, sakėme, kas bus “. Visi viską žinojo, o aš ne.
Šitas laikotarpis truko dešimt metų. Dešimt metų bandymų atiduoti skolas, daryti skirtingus verslus. Darėme daug ką: nuo naktinių klubų, reklamos, programavimo iki dizaino agentūros. Kažkas paeidavo, pavyzdžiui, buvo toks „Dovanų guru“. Dar „Grožio guru“. Man patiko žodis „guru“. Bet buvo žiauriai sunku“, – pasakojo jis.
„Kilo grupės“ sėkmė
T. Burgaila apibendrino, kad po šio laikotarpio tapo normaliu biču.
„Turėjau kelis verslus, galėjau nusipirkti būstą, automobilį su lizingu. Geras gyvenimas, bet vis tiek nebuvau patenkintas“, – prisiminė jis. Taip atsirado „Kilo Health“.
Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Kilo grupė“ įsteigta 2013 metais. Šiuo metu T. Burgaila valdo 47,67 proc. jos akcijų.
2024 metais konsoliduotos „Kilo grupės“ pajamos siekė 233,6 mln. eurų, o grynasis pelnas – 9,6 mln. eurų. Tais metais ji valdė dvylika bendrovių, veikusių daugiausia sveikatingumo ir gerovės srityse. 2024 metų pabaigoje įmonėje dirbo 339 asmenys.
„Sugalvojau, kad reikia sukurti įmonę, kuri kuria kitas įmones. Pagalvojau, kad visi žmonės nori būti sveiki ir gražūs. Pasiūliau, kad eitume tik į Ameriką, o po dešimties metų tai bus 1 mlrd. įmonė. Šiuo metu yra praėję 8-eri. Praėjusių metų apyvarta yra 500 mln. eurų, 60 mln. eurų pelno. Tiesa, yra dar kelios įmonės, kurios nekonsoliduotos, ten yra dar keli šimtai milijonų eurų apyvartos. Galbūt taip ir nutiks, kad bus milijardinė įmonė.
Bet iš pradžių sekėsi nelabai gerai. Bandėme vieną, antrą projektą – nepavyko. Santaupos vėl baigėsi. Bet tada paleidome „Keto Cycle“ – dietų programėlę. Ir tiesiog pataikėme laiku. Keto dietos tuo metu Amerikoje buvo ant bangos. Išleidome 1 tūkst. eurų reklamai, atgal gavome 2 tūkst. eurų. Išleidome 2 tūkst. eurų, atgal gavome 4 tūkst. eurų ir taip ilgainiui pasiekėme 100 tūkst. eurų“, – sakė T. Burgaila.
Po to sekė daugiau investicijų, daugiau pasamdytų darbuotojų.
„Per pirmus 4 metus išbandėme apie 90 produktų. Nuo „Sensa.health“ iki „YzyFIT“. Kiekvienas buvo savotiškas mano filmas. Ne kiekvienas išėjo į eterį, taip praknisome daugybę pinigų. Dabar iš jų gyvų prekės ženklų ar įmonių yra apie dešimt. Penkios – didelės su didelėmis komandomis.
Tačiau supratau, kad esu blogas vadovas. Turbūt blogiausias, kokį esu matęs didelėje korporacijoje. Toks, kuris keičia nuomonę kas savaitę, užsimano įvairių dalykų, kai viskas jau veikia, sustyguota ir pan.“, – svarstė jis.
„Lost Astronaut“ etapas
„Taip atsirado mano asmeninis fondas „Lost Astronaut“, – paaiškino T. Burgaila.
Ši bendrovė įsteigta 2021 metais, vienintelis jos akcininkas yra T. Burgaila. 2025 metais įmonė gavo 12 tūkst. eurų pajamų, patyrė 443 tūkst. eurų nuostolį. Bendrovės tinklapyje nurodoma, kad ji yra investavusi į 43 įmones: nuo „Outcraft.AI“ iki Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“.
„Nusprendžiau, kad „Lost Astronaut“ bus ne tik apie verslą, bet apie projektus, kuriuos nori daryti. Tai gali būti labdara, filmai ir t. t. Nes smagu, esi uždirbęs kapitalo. Taip atsirado verslo šou „Rykliai. Lietuva“ per TV3. Po antro sezono supratau, kad kažkas suveikė. Dabar man idėjas siūlo ir taksi, ir baseine, ir „Akropolyje“. Norėjome, kad kaip ir Izraelyje, kiekvienas turėtų savo startuolio idėją. Po to dar atsirado kita laida „Moksleivių vienaragių paieška“, skirta moksleiviams.
Galiausiai, Vilniaus „Žalgiris“ – visiška nesąmonė. Lietuvoje pirkti futbolo klubą? Bet įdomu. Kita vertus, užsienyje lengva prisistatyti, kai pasakai, kad turi futbolo klubą. Tai labai tinka Europoje. Amerikoje lengviau pasakius, kad dalyvauji laidoje „Rykliai“. Lengva pradėti pokalbį. Taip pat susirandi draugų, pavyzdžiui, Andrių Tapiną. Jis dabar yra apsėstas „Žalgirio“. Nors komanda prastai žaidžia, bet pasiekia visus lankomumo rekordus, jau turime 60 partnerių“, – pasakojo T. Burgaila.
„Lost Astronaut“ investuoja ir į įvairius kitus verslus.
„Pavyzdžiui, skalbimo lapelius „White Hack“. Amerikoje paleidome reklamą su garsiu aktoriumi Stephenu Baldwinu. Jis 27 metus buvo priklausomas nuo narkotikų, kokaino. Kaip Lietuvoje visi žino Radži, taip JAV visi žino jį. Reklama su mintimi, kad nesumaišytum skalbimo miltelių ir kokaino. Tai ji sulaukė daug dėmesio, galbūt laimės Kanų liūtą, bet pardavimų visiškai nepadidino.
Dar viena verslo idėja – ilgaamžiškumo maisto linija (čija sėklos, kokosų vanduo ir pan.), bet pavadinimas „Die Young“. Tiesa, su moto – mirk jaunas, kiek įmanoma vėliau“, – konferencijoje „Login“ pasakojo T. Burgaila.
Tačiau net ir po viso to verslininkas sako, kad vis dar nesupranta, kodėl tiek dirba.
„Pinigai nėra atsakymas, – sakė jis. – Už viso to slypi nuolatinis ieškojimas, nuolatinis galvojimas, kad tu durnas, nerimas, kartais išprotėjimas. Tai paliečia ir gyvenimą. Eini su dukra, turi 3 val. su ja, bet 2 val. 58 min. galvoji apie kažką kitą. Neišeina pasimėgauti akimirka.“
„Jei mane dabar pristato kaip sėkmės istoriją, iš tikro tai galėjo būti didžiausia nesėkmės istorija. Galėjau būti ir narkomanas, ir alkoholikas (nesakau, kad nesu). Bet tai yra gyvenimas.
Mums dažnai atrodo, kad ten žolė yra žalesnė, bet pažįstu daug sėkmingų žmonių, ir taip nėra. Iki šiol nesuprantu, kaip viskas veikia. Manau, svarbiausia yra duoti sau šiek tiek meilės, ne plakimo. O paskui viskas kažkaip bus“, – apibendrino jis.
