Verslas

2021.01.12 15:28

Lazutka ragina peržvelgti išmokų sistemą: siūlo universalią vaiko priežiūros išmoką, ilginti išmokos gavimo laiką netekus darbo

atnaujinta 15.54
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.01.12 15:28

Socialinės paramos priemonės, sprendžiant COVID-19 sukeltas pasekmes, buvo gana tikslingos ir pasiekė mažiausiai uždirbančiuosius, daro išvadą Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Vis dėlto jis priduria bėdų įžvelgiantis ir kitose, netrumpalaikėse priemonėse ir ragina imtis pokyčių nedarbo draudimo, vaiko priežiūros, socialinių išmokų ir pensijų srityse.

Kaip nurodo R. Lazutka, nedarbo lygis pandemijos metu Lietuvoje išaugo 3 proc., kas yra bene didžiausias augimas Europos Sąjungoje. Kaip rodo statistika, 1,8 procentinio punkto padidėjimas atsirado dėl karantino ribojimų, taikytų verslui ir įvairioms veikloms.

R. Lazutka pabrėžia, kad šiuo atveju vertinama parama, skirta gyventojams, o ne verslui. Atlikus taikytų priemonių analizę, anot profesoriaus, matyti, kad priemonės buvo gana taiklios ir pasiekė mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

„Galima sakyti, kad tai vis dėlto buvo kryptinga ir tai galima sakyti nesunkiai, nes tai buvo pensininkams, darbo ieškantiesiems, vaikams. Tai yra grupės, kurios nėra labai turtingos“, – sako R. Lazutka.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad dauguma taikytų priemonių – trumpalaikės, tačiau socialinės saugos sistemoje didelių pokyčių neįvykdyta.

„Mažai kas buvo keista pačios socialinės saugos sistemose, kurios visą laiką veikia. Tai reiškia, kad tos priemonės yra trumpalaikės. Tai yra kitaip nei daugelyje šalių“, – kalbėjo R. Lazutka.

Jis atkreipia dėmesį, kad, ištikus krizinei, visada dalis gyventojų netenka darbo ir pajamų.

„Tai reiška, kad socialinės apsaugos sistemos tam ir yra sukurtos, kad arba atskiras žmogus suserga arba pasensta, arba atsiranda daug žmonių, kai auga nedarbas ar sergamumas. Tos sistemos turi sureaguoti“, – tvirtina profesorius.

Šiuo metu, anot R. Lazutkos, remiantis Statistikos departamento duomenimis, o ne registruotųjų Užimtumo tarnyba duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį Lietuvoje buvo 137 tūkst. bedarbių, o laisvų darbo vietų skaičius siekė 18 tūkst.

„Istorija rodo, kad Lietuvoje, galbūt ir kitose šalyse, nedarbas krizių metu auga labai sparčiai, o mažėja lėtai. (...) Reikia galvoti apie tai, kad padaugėjusių bedarbių gali likti ilgesnį laikotarpį, todėl nedarbo apsauga turėtų būti sutvarkyta geriau, nei dabar yra, o dabar yra nelabai gerai“, – teigia R. Lazutka.

Jo pastebėjimu, tik santykinai nedidelė dalis bedarbių yra apsaugoti „Sodros“ nedarbo draudimu, nes jie netenkina keliamų sąlygų – jų draudimo stažas yra per mažas arba jau yra pasibaigęs išmokų mokėjimo laikas.

„Problema yra ta, kad santykinai nedidelė dalis bedarbių yra apsaugoti „Sodros“ nedarbo draudimu, jie tiesiog netenkina sąlygų ir socialinio draudimo nedarbo išmokos negauna, nes jų draudimo stažas yra nepakankamas arba išmokos mokėjimo laikas pasibaigė, o jie vis dar darbo neturi“, – sako R. Lazutka.

Anot R. Lazutkos, daugelis šalių krizių laikotarpiais pakeičia nedarbo draudimo sąlygas ir, pavyzdžiui, nedarbo draudimo išmoką moka ilgesnį laiką, netaiko reikalavimų darbo stažui ar kt.

„Rekomendacija būtų, kad reikėtų bent laikinai, o gal net pastoviai prailginti išmokos gavimo laiką ir sumažinti reikalavimus. Jeigu ne nuolatinis pakeitimas būtų, tai bent krizių metu, nes kai yra susikaupęs nemažas bedarbių skaičius, o žmonėms baigiasi nedarbo draudimo išmoka, ką jiems toliau daryti. Jie tada tampa savo šeimos narių išlaikytiniais“, – teigia profesorius.

Jis sutinka, kad tokia priemonė kainuotų papildomai, tai pareikalautų papildomų lėšų valstybės biudžete. Mokslininkai pabandė įvertinti, kiek tam reikėtų lėšų, tačiau, R. Lazutkos teigimu, tai padaryti gana sudėtinga, nes išmoką lemia turimas darbo stažas ir iki tol gautos pajamos.

„Bet su tam tikromis prielaidomis paskaičiavimo, kad, jeigu norėtum aprėpti tuos bedarbius labiau, (...) maždaug padvigubėtų tos išlaidos, lyginant su tomis, kurios yra“, – sako R. Lazutka.

Socialinė pašalpa nepasiekia tų, kuriuos turėtų pasiekti

Kalbėdamas apie socialinę pašalpą asmenims, kurių pajamos nesiekia minimalių pajamų, R. Lazutka atkreipia dėmesį, kad čia papildomų korekcijų buvo imtasi – buvo atsisakyta turimo turto vertinimo kriterijaus.

„Ši išmoka ir kitose šalyse paprastai krizės metu yra koreguojama, nes logika yra paprasta – jeigu žmonės netenka pajamų, daugiau žmonių turėtų kristi į tą sluoksnį, kur pajamos yra labai menkos. (...) Šiai sistemai nėra labai prasminga reikalauti tam tikrų sąlygų griežtai laikytis, jeigu žmonės neturi galimybių jų laikytis“, – sako R. Lazutka.

Jo pastebėjimu, Lietuvoje vis dėlto skiriamas dydis ilgą laiką yra nekintantis. Be to, neretai vyrauja požiūris, kad tokių pašalpos gavėjų turėtų būti kuo mažiau ar kad jie yra „blogi“.

„Galima konstatuoti, kad ši sistema nelabai veikia ir ne tik iki pandemijos. Yra požiūris, kad kuo mažiau žmonių, tuo geriau, kad jie yra negeri žmonės, jeigu pretenduoja [į tokią išmoką], nes, jeigu tu esi geras, nepakliūsi tarp tokių, jeigu elgiesi tinkamai: gerai mokysiesi, nebėgiosi iš pamokų, ieškosi darbo, klausysi žmonos... tai tau tos išmokos neva nereikės“, – kalba R. Lazutka.

Jo teigimu, vis dėlto šią paramą reikėtų plėsti, nes ji neapsaugo žmonių, kurių pajamos mažos.

Vaiko priežiūros išmoką siūlo mokėti visiems vienodą

Kaip atkreipia dėmesį R. Lazutka, nors iš pažiūros ši išmoka nėra susijusi su COVID-19 pandemija, tačiau, norint gauti vaiko priežiūros išmoką, privalu turėti bent 12 mėnesių darbo stažą prieš gimstant vaikui.

„Tiesa, žmonės, kurie yra bedarbiai ir gauna nedarbo išmok, tai nedarbo išmokos gavimo laikotarpis įsiskaičiuoja. Jeigu žmogus buvo ekonomiškai neaktyvus ar ilgesnį laiką buvo bedarbis, jis tos [vaiko priežiūros išmokos – LRT.lt] negauna. Net jeigu jis buvo draustas 11 mėnesių, to nepakanka, reikia būti draustu 12 mėnesių“, – sako R. Lazutka.

Kaip akcentuoja profesorius, krizės metu daugėjant bedarbių, daugiau žmonių gali prarasti ir teisę į vaiko priežiūros išmoką. „Bet ir gerais laikas ta išmoka nėra gera“, – priduria R. Lazutka.

Dėl šios priežasties profesorius siūlo taikyti universalią vaiko priežiūros išmoką, kuri visiems vaiko priežiūros atostogų išėjusiems tėvams būtų vienoda.

Kaip argumentuoja profesorius, vaiko priežiūros išmoką gavęs žmogus po vaiko priežiūros atostogų į darbo rinką gali ir nebegrįžti, o žmogus, neturėjęs reikiamo stažo prieš gimstant vaikui, po to dirbti ir mokėti įmokas gali iki pat pensijos, nors pats vaiko priežiūros išmokos negavo.

Senjorų skurdas išlieka didelis

R. Lazutkos teigimu, nepaisant kylančios pensijos, pensininkų skurdo lygis išlieka didelis.

„Skurdo lygis, t. y. procentas pensininkų, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos, buvo apsidžiaugta, mažėja. (...) Bet Statistikos departamento duomenys (jie suskaičiavo anksčiau, nei įprasta) rodo, kad vėl yra šuolis. Tai nereiškia, kad pensininkai gavo mažesnes pensijas, bet skurdo riba kyla sparčiau“, – sako R. Lazutka.

Jis taip pat įžvelgia problemų šalpos pensijų srityje. Jo teigimu, dažniausiai šalpos pensiją gauna tie asmenys, kurie reikiamo darbo stažo negalėjo įgyti dėl negalios.

„Tos šalpos pensijos yra apleistos, jos labai mažos“, – sako R. Lazutka, kuris pastebi, kad bėda susiklostė dėl tos pačios, kaip ir socialinių išmokų srityje – jos buvo keliamos lėčiau, nei didėjo gyventojų pajamos.

R. Lazutkos teigimu, šioje srityje siūloma baigti „Sodros“ reformą.

Populiariausi