Verslas

2019.06.24 17:30

Nerijus Mačiulis: pajamų nelygybė Lietuvoje yra mažesnė nei JAV ar Japonijoje

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.06.24 17:30

Nereikėtų galvoti, kad esame išskirtiniai, nes pajamų nelygybė Lietuvoje yra mažesnė nei Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ar Japonijoje, taip LRT RADIJUI sako „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas priduria – tai visiškai normalus reiškinys.

N. Mačiulio teigimu, pajamų nelygybė Lietuvoje tapo didele problema todėl, kad yra apipinta legendomis ir mitais, vedančiais prie chaotiškos socialinės ir ekonominės politikos. Sociologai atkerta, kad tai – bendra bankų transliuojama žinia.

Tarp Europos Komisijos (EK) neseniai paskelbtų rekomendacijų – priminimas Lietuvai mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį, tačiau N. Mažiulis tikina, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra mažesnė nei Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Japonijoje ar Honkonge ir tik šiek tiek didesnė nei Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje.

„Lyginant su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių, bet, pavyzdžiui, JAV ar Japonijoje, pajamų nelygybė yra dar didesnė. Nereikėtų galvoti, kad mes esame išskirtiniai“, – LRT RADIJUI komentuoja ekonomistas.  

Anot jo, pajamų nelygybė – normalus reiškinys, esą visi žmonės turi skirtingus gebėjimus, investuoja skirtingą kiekį pinigų ir laiko į savo išsilavinimą, o tai atsispindi jų pajamose.

„Vieni pasirenka daug kompetencijų nereikalaujančią profesiją, kiti universitetuose praleidžia dešimt metų ir, natūralu, kad ateityje šių asmenų pajamos skiriasi. [...] Pačiose pažangiausiose pasaulio valstybėse pajamų nelygybė egzistuoja, dėl to reikia žiūrėti į jos priežastis, kuriose atsispindi problemos“, – pabrėžia pašnekovas.  

Pasak Vilniaus universiteto (VU) docentės sociologės Rūtos Žiliukaitės, analizuojant pajamų nelygybės mastą šalyje, visada verta įsivertinti lyginamąjį kontekstą, tačiau viską supaprastinti ir teigti, kad tai nėra problema, nevertėtų.

Pašnekovės aiškinimu, pajamų nelygybės problema Lietuvoje yra susijusi su labai skirtingomis piliečių galimybėmis. Anot jos, diskutuojant apie šią problemą dažniausia yra akcentuojami tik kultūriniai veiksniai.

„Priežastys, dėl kurių žmonės uždirba mažiau, yra paaiškinamos neišsimokslinimu, nepakankamomis pastangomis, skirtingais gebėjimais, o juk daugeliu atveju yra svarbu suvokti ir analizuoti, kokie yra struktūriniai to veiksniai“, – atkreipia dėmesį sociologė.  

N. Mačiulis pritaria, kad vertėtų atsižvelgti ir į struktūrinės pajamų nelygybės priežastis, tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį ir kitą šios problemos aspektą – išvis nedirbančius asmenis.

„Kodėl Lietuvoje yra daugiau kaip 100 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, kurie galėtų dirbti, bet nedirba ir neieško darbo, yra patenkinti nelegaliu darbeliu ar socialinėmis išmokomis. Ar mes, kaip valstybė, turime išspręsti jų problemas didesnėmis socialinėmis išmokomis, ar turime rasti būdų, kaip juos paskatinti mokytis, įgyti profesiją ir įsilieti į darbo rinką?“, – svarsto N. Mačiulis.

Kaip vieną didžiausių problemų, lemiančių pajamų nelygybę, ekonomistas įvardija šešėlyje gautas pajamas.

„Nenatūralios pajamų nelygybės priežastys yra korupcija, nepotizmas, pajamos, gautos per papirkinėjimą ir ryšius su politikais. Atvejai, kai tokius pačius gebėjimus turintys asmenys gauna labai skirtingas pajamas vien dėl to, kad vienas iš jų turi politinių ryšių ar pralobsta iš viešųjų pirkimų, visuomenę skaudina labiausiai“, – akcentuoja ekonomistas.

N. Mačiulis priduria, kad įtakos pajamų nelygybei šalyje turi ir nevienodai prieinamas išsilavinimas.

„Mažesnėse kaimo ar miestelių mokyklose įgyjamos bazinės žinios dažniausiai yra nepakankamos tam, kad žmogus mokytųsi universitete, o tai lemia mažesnes pajamas ateityje“, – LRT RADIJUI sako N. Mačiulis.  

R. Žiliukaitė apibendrina – pajamų nelygybės klausimas Lietuvoje keliamas per retai. Pasak jos, klaidingi politiniai sprendimai prisideda prie pajamų nelygybės didinimo, dėl to reikėtų atsižvelgti į struktūrines šios problemos priežastis.

„Dalis žmonių yra įkalinti regionuose, dėl to nedirba. Yra ir kitų svarbių aspektų, pavyzdžiui, prieinamumas, kuris įgalintų žmones įsilieti į darbo rinką. Be to, šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 tūkst. skurstančių vaikų be adekvačios socialinės politikos, kuri padėtų integruoti tokius vaikus į švietimo sistemą, kuri, beje, yra politinių sprendimų rezultatas“, – komentuoja sociologė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.