Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad abiturientų matematikos egzamino pasiekimai yra geresni nei pernai, anot jos, pasiteisino sprendimas koreguoti išlaikymo kartelę. Tiesa, Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos (LMMA) vadovė mano, kad tikrieji rezultatai paaiškės tik pateikus išsamių rezultatų kreivę, o ji greičiausiai parodys, kad minimalių reikalavimų slenksčio neįveikė kur kas daugiau abiturientų nei pernai.
Nacionalinė švietimo agentūra antradienį paskelbė pirmuosius – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos – egzaminų rezultatus. Matematikos A lygio egzaminą išlaikė 85,1 proc. laikiusiųjų (pernai – 84,5 proc.). Matematikos egzaminą bendruoju (B) kursu laikė 8009 kandidatai, 77,1 proc. laikiusiųjų jį išlaikė (pernai – 57,1 proc.).
Tiesa, pernai egzamino kartelė buvo 35 taškai, abiturientams pridėta po dešimt taškų. Šiemet išlaikymo riba siekia 25 taškus iš šimto.
Neperžengei slenksčio, bet egzaminą išlaikei
Pasak LMMA prezidentės Vilijos Dabrišienės, šiųmečio matematikos egzamino rezultatai rodo, kad dalį abiturientų priskiriame išlaikiusiems, nors realybėje jie neperžengė slenksčio, numatyto matematikos programoje. Tad antradienį paskelbti rezultatai turi dvigubą dugną, kurį išvysime tik paviešinus išsamius rodiklius – visų rezultatų kreivę.
„15 proc. neišlaikiusiųjų A lygio egzamino skambėtų kaip ir normaliai, bet prisiminkime, kad išlaikymo kartelė buvo 25 proc. atliktos užduoties, o slenkstinio lygio uždavinių buvo 35 proc. Vadinasi, galima buvo nesurinkti 10 slenkstinio lygio taškų, t. y. neperžengti slenksčio, ir vis tiek išlaikyti egzaminą. Kiek yra tokių vaikų, neaišku. Tai, kaip interpretuoti tokius rezultatus?“ – svarstė LMMA vadovė V. Dabrišienė.
Taip pat skaitykite
Tokią dilemą, anot pedagogės, sukūrė kartelės pažeminimas, nepakeičiant programos ir jos aprašų. Pasak mokytojų atstovės, ši dilema yra juridinė, nes akivaizdi skirtis tarp to, kas realiai taikoma (pažeminta kartelė), ir to, kas yra parašyta programoje.
„Tai interpretuoti egzamino išlaikymo rezultatus tokiomis sąlygomis labai sudėtinga. Ką tai reiškia? Džiaugtis? Nesidžiaugti? Tik kai pamatysime rezultatų kreivę, pamatysime ir kiek realiai žmonių neperžengė slenksčio. Tuomet galėsime ir pasakyti – tai daug ar mažai“, – kalbėjo V. Dabrišienė.
Bendrojo kurso (B lygio) egzamino užduoties neįveikė beveik 23 proc. laikiusiųjų. Pasak V. Dabrišienės, atsižvelgiant į nuleistą kartelę, galimai slenksčio, t. y. minimalių reikalavimų, neįveikė 40–50 proc. laikiusiųjų.
Egzamino antrosios dalies rezultatai lieka nežinomi
Šiemet išsyk po egzamino LMMA išsakė kritikos egzamino užduotims – A lygio užduotyje pasigedo slenkstinio lygio užduočių, kilo dvejonių, ar visi uždaviniai atitinka ugdymo programą.
Ne vienas matematikos mokytojas jau dabar, paskelbus rezultatus, pabrėžia, kad tai, kaip abiturientai išlaikė egzamino antrąją dalį, lieka nežinoma, mat paskelbti galutiniai rezultatai, t. y. pridėjus pernykščius egzamino pirmos dalies išlaikymo rezultatus.
Siūlo žvelgti į žemesnes klases
Pasak V. Dabrišienės, dabar svarbiausia žvelgti į ateitį ir apsispręsti, ką daryti su vaikais, kurie matematikos mokėjimo slenksčio nepasiekia dar penktoje–dešimtoje klasėse.
„Kokia pagalba jiems teikiama? NŠA teigia, kad jiems teikiamos konsultacijos. Kas tyrė jų efektyvumą? Mes keliame vaikus iš klasės į klasę, jei jie neperžengė slenksčio, neįgijo pačių būtiniausių žinių. Tada viskas it sniego lavina auga. Kol mes nepradėsime dėmesio kreipti į žemesnes klases, nieko nebus“, – savo poziciją išsakė LMMA vadovė.
Taip pat ji pabrėžė, kad labai svarbu sutarti dėl to, koks yra matematikos gebėjimų slenkstis – minimalūs reikalavimai, taikomi mokiniui.
Išsamiau apie 2026 m. abiturientų egzaminų pirmuosius rezultatus skaitykite ČIA.
