Ar prisimenate, kai paskutinį kartą su šeima leidote laiką prie ežero? Tąkart nufotografote savo vaikus, žaidžiančius ant kranto, o kadangi nuotrauka buvo itin miela ir graži, ja nutarėte pasidalinti socialiniuose tinkluose. Atrodo, kas čia tokio? Visgi specialistai perspėja – dalintis vaikų nuotraukomis, vaizdo įrašais ar kita asmenine informacija internete reikėtų labai atsargiai.
Diskusijos apie tai, kas, kaip ir kiek apie vaikus turėtų būti skelbiama socialiniuose tinkluose, nėra naujiena. Tiesa, skirtingoms platformoms vis augant bei populiarėjant dirbtinio intelekto naudojimui, šis klausimas tampa vis aštresnis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Vaiko teisių gynėjai ragina vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose dalintis atsakingai, įvertinus kylančias rizikas.
- ŽEIT sulaukia gausybės skundų dėl socialiniuose tinkluose skelbiamo turinio, kuriame matyti vaikai.
- Pavojų dalinantis vaiko nuotraukomis kelia tai, kad tėvų profiliai yra vieši. Be to, grėsmė kyla ir dėl dirbtinio intelekto populiarėjimo.
- Kaip ir kiekvieno žmogaus, taip ir vaiko teisę į privatumą saugo Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai.
Problemų kyla ne tik dėl to, kad dalijantis įvairiais kadrais gali būti pažeidžiama vaikų teisė į privatumą. Tiek tėvams, tiek patiems nepilnamečiams skelbiant turinį socialiniuose tinkluose, išauga patyčių ir pažeminimo rizika. Dėl to tarnybos sulaukia ir nemažai skundų.
„Labai daug pranešimų gauname apie kibernetines patyčias arba kai vaikai yra stumdomi, mušami, tai yra filmuojama ir įdedama į socialinį tinklą.
Dar viena susirūpinimą kelianti tendencija yra kelti paauglių, 13–16 metų, nuotraukas ir aptarinėti viešai, su tam tikromis patyčiomis, panašaus pobūdžio informacija, kuri gali būti laikoma darančia neigiamą įtaką nepilnamečių vystymuisi – tiek psichiniam, tiek fiziologiniam“, – portalui LRT.lt teigė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė Aliona Gaidarovič.
Taip pat skaitykite
Įrašus reikalauja ištrinti
Tai, kad socialiniuose tinkluose nebūtų skelbiama netinkama informacija, Lietuvoje prižiūri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT). Šios tarnybos Priežiūros skyriaus vedėja A. Gaidarovič portalui LRT.lt teigė, kad kasmet sulaukiama aibės skundų dėl vaikų ir nepilnamečių atvaizdo ar kitos informacijos paskelbimo.
„Skundų sulaukiame, jų būna nemažai“, – sakė A. Gaidarovič. Be to, pasak jos, stebėseną atlieka ir pati tarnyba, tad net ir nesulaukusi skundų ji gali kreiptis į socialinius tinklus valdančias bendroves, kad jos pašalintų turinį, kenkiantį jame užfiksuoto vaiko interesams.
Kaip kalbėjo ŽEIT specialistė, dažnai reikalaujama iš socialinių tinklų pašalinti turinį, kuriame fiksuojamas smurtas prieš vaikus, patyčios, vaiko ar paauglio žeminimas, kitokie netinkami socialiniai reiškiniai.
„Jei mes juos pamatome, nelaukiame skundo ar pranešimo, patys pranešame socialiniam tinklui apie tai, kad skelbiami nepilnamečio asmens duomenys ir reikalaujame tokį įrašą pašalinti“, – komentavo A. Gaidarovič.
Šiuo metu, jos teigimu, didžiausią galvos skausmą kelia platforma „TikTok“. Joje, kaip kalbėjo ŽEIT Priežiūros skyriaus vedėja, naudotojai dažniausiai slepiasi po pseudonimais, tad išsiaiškinti, koks asmuo paskelbė netinkamą turinį, gali būti sudėtinga. Todėl paprasčiau yra tiesiog paprašyti paties socialinio tinklo, kad turinys būtų pašalintas.
„Kai yra ginamos neturtinės teisės, tarp jų – teisė į asmens duomenų apsaugą, garbę ir orumą, tai tokį skundą turėtų teikti pats suinteresuotas asmuo. Su vaikais, nepilnamečiais yra kitaip.
Bet kuris asmuo, tiesiog pastebėjęs esamą ar galimą pažeidimą socialiniuose tinkluose ar apskritai internete, gali net ir anonimiškai pranešti ir mes imsimės veiksmų. Tad gauname ir anoniminių pranešimų, ir teisėtų atstovų skundų, klausimų, kaip elgtis teisingai, kad būtų apsaugoti vaiko interesai“, – pasakojo pašnekovė.
Savo ruožtu VU Teisės fakulteto dėstytoja dr. K. Pranevičienė akcentavo, kad, net jei abu tėvai kartu sutinka skelbti vaiko nuotraukas ar kitą informaciją apie jį internete, tai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo.
„Atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskelbtus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko tėvams ar globėjams, todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą tėvams ar globėjams gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – pabrėžė K. Pranevičienė.
Sprendimas – tėvų rankose
Visgi, jei kalbame apie vaikus žeminantį ar kitaip jiems kenkiantį jų atvaizdo naudojimą, viskas aišku, kiek kitaip viskas dėliojasi, kai kalbama apie tai, ką patys tėvai apie savo vaikus skelbia socialiniuose tinkluose. Čia, kaip sakė A. Gaidarovič, vienareikšmiško atsakymo nėra.
Įsivaizduokime situaciją – sutuoktinių pora, turinti mažų vaikų, nutaria pasukti skirtingais keliais, vaikų globą pasidalindami tolygiai. Po skyrybų vaikų tėtis kasdien dalijasi atžalų nuotraukomis ar kita asmenine jų informacija socialiniuose tinkluose. Vaikų mamai tai nepatinka, ji nori saugoti vaikų privatumą ir neskelbti jų asmeninių duomenų viešai.
Taip pat skaitykite
Ar ji gali ką nors dėl to padaryti? Trumpai tariant – taip. Tačiau tik su teismo pagalba.
A. Gaidarovič paaiškino, kad jei vienas iš tėvų skelbtų vaiką žeminančias nuotraukas ar prie jų pridėtų vaiko interesams kenkiantį įrašą, tuomet viskas būtų aiškiau, turinys galėtų būti pašalinamas paprasčiau. Toks turinys galėtų būti šalinamas net ir neturint jį paskelbusio tėvo ar globėjo sutikimo.
„Visiškai nesvarbu, kad tėtis kaip ir turi teisę skelbti nuotrauką, bet vaiko interesai visada yra viršesni. Kitaip tariant, jeigu ta nuotrauka nors kažkaip galėtų pažeminti vaiką, pakenkti jo teisėms, tai ji negali būti skelbiama, net jei tėtis to nori.
Tokiu atveju mamai reikėtų kreiptis, pavyzdžiui, ar į tarnybą, arba žinoma į teismą ir tada, jei būtų žeminanti nuotrauka, būtų įpareigojimas šią nuotrauką pašalinti iš socialinių tinklų ar iš kitos platformos“, – paaiškino ŽEIT specialistė.
Visgi, jei vienas iš tėvų skelbia vaikų nuotraukas, kurios nėra laikomos žeminančiomis, o kitas iš tėvų to nenori, padaryti nelabai yra ką. Anot A. Gaidarovič, jei abu tėvai turi lygias teises auginti ir auklėti vaiką, tai ir nuotraukomis dalintis gali vienodai.
Kaip teigė dr. K. Pranevičienė, nors Lietuvoje galiojantis administracinių nusižengimų kodeksas tiesiogiai nenumato atskiro specialaus administracinio nusižengimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę vien už nepilnamečio vaiko atvaizdo paskelbimą viešoje interneto erdvėje, tai nereiškia, kad toks elgesys negali sukelti administracinės atsakomybės.
„Tais atvejais, kai vaiko atvaizdo paskelbimas socialiniuose tinkluose, interneto platformose ar kitoje viešoje skaitmeninėje erdvėje pažeidžia vaiko teisę į privatų gyvenimą, orumą, saugumą, reputaciją ar kitaip prieštarauja geriausiems vaiko interesams, tokie veiksmai vertintini per tėvų (ar globėjų) pareigos veikti išimtinai geriausiais vaiko interesais prizmę“, – komentavo VU Teisės fakulteto dėstytoja.
Dalinimasis gali būti ir geras
Visgi, pasak K. Pranevičienės, paplitus socialinių tinklų naudojimui, situacijų, kai tėvai, globėjai ar kiti šeimos nariai socialiniuose tinkluose dalijasi vaiko atvaizdu ar informacija, tarkime, apie jo pasiekimus, neišvengsime. Tiesa, anot jos, vargu, ar to apskritai reikia vengti.
„Juk pasidalinimas vaiko atvaizdu, pasiekimais sukuria pasididžiavimą ne tik tėvams ar globėjams, seneliams, kitiems šeimos nariams, bet ir pačiam vaikui. Vaikas jaučiasi įvertintas, pagerbtas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, apie kurio pasiekimus viešai paskelbiama.
Taip pat skaitykite
Žinoma, visais atvejais toks pasidalijimas negali pažeisti vaiko garbės ir orumo, negali prieštarauti geriausiems vaiko interesams. Paprastai vaiko pasiekimai, kuriais dalijamasi, jau būna paskelbti mokyklose, jau žinomi platesniam žmonių ratui, tam tikrai bendruomenei“, – teigė advokatė.
Tiesa, jos teigimu, kas kita yra su privačia ir asmenine informacija, liečiančia vaiko privatų gyvenimą. Ši sritis, kaip paaiškino dr. K. Pranevičienė, yra gerokai labiau saugoma, juolab nepilnametis yra kur kas labiau pažeidžiamas nei suaugęs asmuo ir nėra pajėgus pats savęs apginti teisinėmis priemonėmis.
Jei to nedaro įstatyminiai atstovai – yra vaiko teisių apsaugos institucijos, kurios turi reaguoti į galimus pažeidimus, apie kuriuos, be kita ko, gali pranešti ir pats nepilnametis.
„Noriu akcentuoti, kad vaiko sveikatos būklė kartais taip pat viešai atskleidžiama siekiant pozityvių tikslų ir paisant vaiko interesų – pavyzdžiui, siekiant surinkti piniginių lėšų reikiamiems vaistams, gydymui, medicinos priemonėmis, reabilitacijai, buities pagerinimui ir panašiai.
Ar tai gali būti pripažinta vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertintų teismas, jeigu ginčas pasiektų teisminę stadiją.
Ypač svarbūs yra tam tikri moraliniai, etiniai aspektai – kad vaikas tokiu atveju būtų fotografuojamas ar filmuojamas tinkamai apsirengęs, jokiais atvejais iš vaiko negali būti šaipomasi, vaikas negali būti žeminamas, menkinamas, negali būti naudojamasi jo silpna ar bejėgiška būkle“, – vertino K. Pranevičienė.
Grėsmę kelia dirbtinis intelektas
Visgi ŽEIT atstovė tėvus ragina atsakingai žiūrėti į socialiniuose tinkluose skelbiamas vaikų nuotraukas, nes joms nėra sunku patekti į negeras rankas. Kaip sakė A. Gaidarovič, net ir nekaltos vaikų nuotraukos, padarytos, tarkime, šeimai leidžiant laiką prie ežero, paviešintos gali atsidurti pedofilų grupėse ar tamsiajame internete.
Taip pat skaitykite
„Būna dažnai, kad tėvai ar seneliai [nufotografuoja], kaip vaikučiai leidžia laiką prie ežerų ir sukelia labai daug nuotraukų, kur vaikai su maudymosi kostiumėliais. Jei tų tėvų ar senelių profiliai vieši, tai reiškia, kad bet kas gali į juos užeiti ir tas nuotraukas pasižiūrėti.
Mes atkreipiame dėmesį, kad tokios nuotraukos dažnu atveju kažkam tampa preke, atsiduria darknete, tam tikrose uždarose grupėse, omenyje turiu pedofilus ir pan. Tos nuotraukos yra aptarinėjamos, vaikučiai yra vertinami. Tai problema, apie kurią dažnas net nepagalvoja“, – kalbėjo A. Gaidarovič.
Ji taip pat pasakojo, kad nemažų iššūkių kyla ir populiarėjant dirbtinio intelekto naudojimui. Pasak ŽEIT specialistės, jau egzistuoja programėlės, į kurias įkėlus tiek vaiko, tiek suaugusiojo nuotraukas, net ir tokias, kuriose jie visiškai apsirengę, dirbtinis intelektas, įvertinęs žmogaus fiziologiją, rūbus ištrina, o vietoje jų prilipdo realistiškai atrodantį nuogą kūną.
Portalas LRT.lt primena, kad skandalas buvo kilęs ir dėl Elonui Muskui priklausančio tinklo „X“, kuriame įdiegtas dirbtinio intelekto įrankis „Grok“ taip pat buvo naudojamas tokiais tikslais. Kaip skelbė užsienio žiniasklaida, tokio elgesio aukomis dažniausiai tapo moterys ir vaikai.
„Tai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimo teisė ir laisvė, taip pat ir tėvų, patiems nuspręsti, ar jie nori skelbti tas nuotraukas, ar ne. Kalbėti apie tai būtina, atkreipti dėmesį, kad žmonės tiesiog suprastų, su kokiais pavojais galima susidurti“, – sakė ŽEIT skyriaus vedėja.
Kalbėdama apie rekomendacijas tėvams, norintiems skelbti savo atžalų nuotraukas socialiniuose tinkluose, A. Gaidarovič akcentavo, kad geriausia būtų vaikų nuotraukomis nesidalinti visai, bet jei dalinamės, tai pasistengti, kad mūsų profiliai nebūtų vieši.
„Kelkime tos informacijos į socialinius tinklus tiek, kiek būtina, ir tikrai ne daugiau. Tiesiog pagalvokime, kiek norime atverti savo privatų gyvenimą socialiniams tinklams.
Turėkime omenyje, kad jeigu nuotrauka ar informacija atsiduria socialiniame tinkle ir profilis yra viešas, tai faktiškai mes prarandame tos informacijos kontrolę. Niekada negalėsime nei sužiūrėti, nei pastebėti, nei atsekti, kas ir kiek ja pasidalino, kas ją galbūt išsaugojo ir nesukontroliuosime, kas gali ateityje šia informacija ar nuotraukomis pasinaudoti“, – portalui LRT.lt teigė ŽEIT Priežiūros skyriaus vedėja A. Gaidarovič.
Vaikas iš reklamos nebūtinai uždirba
Plačioje ir sudėtingoje vaikų nuotraukų skelbimo socialiniuose tinkluose temoje atskiras lapas gali būti skiriamas nuomonės formuotojams. Neretas jų reklamuodamas kokį nors produktą ar paslaugą reklamai pasitelkia ir savo vaikus. Tiesa, tai, kad matome vaiką reklamoje, nereiškia, kad jam už tai bus atlyginta.
Taip pat skaitykite
„Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią teisinę bazę, vadinamieji nuomonės formuotojai, kurie naudoja savo vaikų atvaizdą komerciniais tikslais ir iš to uždirba pajamas, šiuo metu neturi tiesioginės, konkrečios ir įstatymu apibrėžtos prievolės atidėti dalį uždirbtų pinigų specialiai vaikui ar jo ateičiai.
Todėl šis aspektas priskirtinas tėvų sąžinės, etikos ir moralės sričiai. Vaiko teisių gynėjai ir teisininkai vis dažniau pabrėžia, kad uždirbtos pajamos ar bent dalis jų turėtų būti naudojamos vaiko interesams“, – komentavo advokatė K. Pranevičienė.
Kitaip tariant, kadangi vaikas tokiuose teisiniuose santykiuose veikia ne kaip savarankiškas verslo subjektas, o tik kaip tėvų kuriamo turinio dalyvis, visos pajamos iš tokios reklamos teisiškai atitenka tėvams.
K. Pranevičienė svarstė, kad galbūt reikėtų pagalvoti apie teisinės bazės tobulinimą ir plėtrą šioje srityje, atsižvelgiant į nūdienos realijas arba šį klausimą galėtų išspręsti teismų praktika.
„Jeigu konkrečios pajamos yra gautos už vaiko dalyvavimą, vaiko atvaizdo komercinį naudojimą ar vaiko atliktą veiklą, tada atsiranda labai stiprus teisinis argumentas, kad visos arba bent atitinkama šių pajamų dalis turi būti laikoma paties vaiko turtu, vaiko pajamomis, o ne laisvai tėvų disponuojamomis lėšomis.
Tėvai ar globėjai taip pat privalo užtikrinti, kad vaikas nebūtų ekonomiškai išnaudojamas, kaip antai, vaiko atvaizdas nebūtų neatlygintinai naudojamas reklamoje, arba nešti tretiesiems asmenims kitokią naudą ir už tai negauti jokio atlygio“, – komentavo VU Teisės fakulteto dėstytoja.
Tiesa, nors, pasak K. Pranevičienės, vargu ar galima vaikų dalyvavimą tėvų kuriamuose trumpuose filmukuose automatiškai prilyginti darbui, visgi svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek ir kaip vaikas yra filmuojamas ar fotografuojamas socialinių tinklų turiniui.
Taip pat skaitykite
„Mano nuomone, tai veikiau būna tam tikras kartu su tėvais leidžiamas laisvalaikis, pramogų, žaislų pristatymai ir panaši veikla, kuri teikia vaikui tiesioginį malonumą, o tėčiui ar mamai – tam tikrą pasimėgavimą tėvyste ar motinyste.
Tačiau jeigu vaiko dalyvavimas konkrečiose veiklose tampa kasdiene jo rutina ir vaikas tikrąja ta žodžio prasme „įdarbinamas“ filmuotis tokiuose epizoduose bei kurti turinį socialiniams tinklams, tuomet jau iš tiesų keltinas klausimas dėl galimo teisės normų pažeidimo“, – portalui LRT.lt teigė advokatų kontoros AMLEX advokatė dr. K. Pranevičienė.
Privatumą saugo teisės aktai
Kaip pabrėžė VU Teisės fakulteto dėstytoja ir advokatų kontoros AMLEX advokatė dr. K. Pranevičienė, bet kurio asmens, tiek vaiko, tiek ir suaugusiojo teisė į atvaizdą yra glaudžiai susijusi su pamatine žmogaus teise į privatumą. Tokią teisę saugo tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Lietuvos Konstitucija bei kiti šalyje galiojantys teisės aktai.
„Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Tai štai teisė į atvaizdą, įskaitant ir nepilnamečio vaiko teisę į atvaizdą, yra asmens privataus gyvenimo apsaugos dalis“, – komentavo dr. K. Pranevičienė.
Be to, anot dėstytojos, teisę į atvaizdą saugo ir Lietuvos civilinis kodeksas. Jis gina ir saugo fizinio asmens nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą kaip neatsiejamą asmeninės privatumo erdvės dalį. Fizinio asmens atvaizdas gali būti fotografuojamas, filmuojamas, atgaminamas ar demonstruojamas tik su jo sutikimu. Vaiko atveju tokį sutikimą gali duoti tėvai.
„Vaiko atvaizdo panaudojimas nesant bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu.
Esant vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimui, antrasis iš tėvų, nesutinkantis su vaiko atvaizdo panaudojimu, tokį nesutikimą turi teisę ginčyti teismine tvarka bei reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu bei prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. <...>
Teisės aktai lygiai taip pat veikia ir saugo nepilnametį asmenį ir tais atvejais, kai jo atvaizdą neteisėtai naudoja tėvai, globėjai ar kiti šeimos nariai. Esant bet kokiam pažeidimui ar ginčui dėl vaiko atvaizdo panaudojimo, toks ginčas spręstinas teisme“, – aiškino dėstytoja.
Svarbiausia – vaiko interesai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Neringa Lavinskienė portalui LRT.lt komentavo, kad kiekvienas vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, orumą ir asmens duomenų apsaugą.
„Pastebime, kad pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas vaikų teisei į privatumą, atvaizdo ir vaiko duomenų naudojimą skaitmeninėje erdvėje, o ir patys sulaukiame vis daugiau klausimų, ar tam tikrais atvejais nėra pažeidžiami vaiko interesai“, – teigė N. Lavinskienė.
Pasak jos, vis dažniau apie galimus pažeidimus pranešama kompetentingoms institucijoms, o tam tikrais atvejais kreipiamasi ir į teismą, siekiant įpareigoti pašalinti ar ateityje neviešinti vaiko nuotraukų.
Dažniausiai, anot N. Lavinskienės, tokios situacijos kyla tuomet, kai tėvai tarpusavyje nesutaria dėl informacijos apie vaiką viešinimo, ypač skyrybų metu ar po jų.
„Ši tendencija rodo augantį visuomenės supratimą, kad vaiko teisė į privatų gyvenimą yra savarankiška ir turi būti gerbiama nepriklausomai nuo tėvų norų ir nuomonės.
Sprendimai riboti vaiko atvaizdo ar informacijos viešinimą visais atvejais yra grindžiami esminiu principu – vaiko interesų viršenybe. Jei nustatoma, kad dalijimasis informacija gali pakenkti vaiko saugumui, orumui ar ateities interesams, tokie ribojimai gali būti taikomi teismo keliu – tai sprendžia ne vaiko teisių gynėjai, o teismo atstovai.
Taip pat svarbu, ar abu tėvai sutaria dėl viešinimo, kokio pobūdžio informacija skelbiama ir kokia jos apimtis. Ypatingas dėmesys skiriamas jautriai informacijai, tokiai kaip vaiko sveikata, buvimo vieta ar kasdienė rutina, nes tokie duomenys gali kelti papildomų rizikų“, – nurodė tarnybos atstovė.
Kilus ginčui tarp tėvų, paprastai vertinama ne tik tėvų pozicija, bet ir tai, kaip jų veiksmai atitinka vaiko interesus, ar yra išlaikomas tarpusavio bendradarbiavimas bei kokios galimos pasekmės vaikui. Kaip pabrėžė N. Lavinskienė, svarbu suprasti, kad tokie sprendimai nėra skirti nubausti vieną iš tėvų – jų tikslas yra apsaugoti vaiką ir užtikrinti jo gerovę.
„Vertindami tėvų elgesį socialiniuose tinkluose, suprantame jų norą dalintis svarbiomis ir džiugiomis akimirkomis. Tačiau kartu primename, kad vaikas yra savarankiška asmenybė, turinti teisę į privatų gyvenimą.
Viešojoje erdvėje paskelbta informacija gali išlikti ilgą laiką, tad tai gali turėti įtakos vaiko privatumo jausmui, jo emocinei savijautai bei socialiniams ryšiams ateityje. Dėl šios priežasties tėvai raginami ypač apgalvoti, kokia apimtimi ir kokiu tikslu dalijamasi jautria informacija apie vaikus internete“, – teigė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad tėvams pasidalinti vaiko atvaizdai dažniausiai tampa šiltais prisiminimais, tačiau svarbu nepamiršti, kad viešoje virtualioje erdvėje ši informacija gali tapti lengvai prieinama ir žmonėms, turintiems nesąžiningų ar net piktų ketinimų, tad su vaiku susijusi medžiaga gali būti panaudota netinkamais tikslais.
„Tad vaiko teisių gynėjai kviečia tėvus elgtis atsakingai ir prieš dalijantis vaiko nuotraukomis ar kita informacija virtualioje erdvėje įvertinti ne tik savo, bet ir vaiko interesus. Svarbu apgalvoti, ar toks viešinimas iš tiesų būtinas, kokia auditorija pasieks šį turinį ir ar jis nepažeis vaiko orumo bei teisės į privatų gyvenimą. Taip pat rekomenduojama vengti jautrios informacijos skelbimo, o jei vaikas jau pakankamai brandus – įsiklausyti ir į jo nuomonę.
Galiausiai svarbiausia išlikti sąmoningiems ir kiekvieną kartą savęs paklausti: ar tuo, kuo dalijamės šiandien, vaikas džiaugsis ir ateityje? Ar ši informacija po kurio laiko vis dar išliks pozityvi, o gal gali būti panaudota netinkamame ar vaikui nepalankiame kontekste?“ – portalui LRT.lt komentavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
