Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu – Seime atsirado siūlymas uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims. Dalis ekspertų pritaria, kad toks draudimas būtinas, prilygindami socialinius tinklus psichoaktyviosioms medžiagoms. Vis dėl to patys moksleiviai abejoja, ar draudimas būtų tinkamas būdas spręsti problemą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvoje siūloma riboti socialinių tinklų prieigą jaunesniems nei 16 metų asmenims, išskyrus atvejus, kai yra tėvų sutikimas.
- Moksleiviai abejoja draudimo veiksmingumu. Anot jų, svarbiausia yra skaitmeninio raštingumo ugdymas ir turinio kontrolė.
- Anot ekspertų, ilgalaikėje perspektyvoje, reikėtų kalbėti ne vien apie draudimus, o apie sisteminius pokyčius, kuriems būtinas didesnis tėvų, globėjų ir mokytojų bei edukatorių įsitraukimas
- Anot psichologų, buvimą socialiniuose tinkluose galima prilyginti psichoaktyvioms medžiagoms, kadangi ši veikla yra labai įtrauki ir kelia priklausomybę.
Diskusijos apie socialinių tinklų ribojimus nepilnamečiams prasidėjo, kai gruodį Australija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, uždraudusia prieigą prie socialinių tinklų jaunesniems nei 16 metų asmenims. Netrukus diskusijos apie socialinių tinklų draudimą pasiekė ir Europą: jau daugiau nei 10 Europos Sąjungos šalių paskelbė planuojančios apriboti paauglių prieigą prie socialinių tinklų.
Penktadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje konservatorė Daiva Ulbinaitė paskelbė siūlysianti įteisinti socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 metų asmenims ir Lietuvoje. Jos siūlymu socialinių tinklų platformos turėtų taikyti amžiaus patikrinimo sistemas, o jaunesni nei 16 metų paaugliai socialiniais tinklais galėtų naudotis nebent su tėvų sutikimu.
Moksleiviai abejoja draudimo veiksmingumu
„Mokinių nuomone, socialinių tinklų ribojimas neturėtų būti taikomas asmenims iki 16 metų. Remiantis Australijos pavyzdžiu, atsiradus draudimams, nepilnamečiai ima naudotis naujomis programėlėmis ir būdais dalytis turiniu, kuris dažnai būna dar mažiau reguliuojamas“, – LRT.lt teigia Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) valdybos narė Aušrinė Levinskaitė.
Pasak jos, tarp mokinių išryškėjo nuomonė, kad draudimas naudotis socialiniais tinklais iki 16 metų galėtų sukelti ir neigiamų pasekmių.
„Sulaukę šio amžiaus jaunuoliai pradėtų naudotis socialiniais tinklais neturėdami pakankamų įgūdžių ir patirties, nes iki tol jiems tai būtų buvę visiškai draudžiama. Dėl to jie galėtų nemokėti atsakingai vertinti turinio, apsaugoti savo privatumo ar atpažinti galimų grėsmių. Tai ilgainiui galėtų sukelti dar daugiau žalos“, – dalijasi LMS atstovė.
Vis dėl to, jos teigimu, mokiniai pritartų idėjai, kad jaunesnių nei 16 metų paauglių paskyros būtų tvirtinamos jų tėvų, o socialinių tinklų platformose turėtų būti tam tikros turinio kontrolės. Tačiau svarbiausias aspektas vis tiek turėtų išlikti tinkamas švietimas.
„Pabrėžiamas didesnio dėmesio skaitmeniniam raštingumui poreikis bei daugiau pamokų, skirtų saugiam ir atsakingam naudojimuisi socialiniais tinklais“, – sako A. Levinskaitė.
Ribojimai – ne geriausia išeitis
„Pats apribojimas nėra naujas, nes minimalus amžius egzistavo ir anksčiau, tačiau dabar vis dažniau diskutuojama pakelti amžiaus kartelę, kaip tai padarė Australija, nustatydama 16 metų ribą. Mano požiūriu, tai pirmiausia yra signalas, atkreipiantis dėmesį į problemos mastą, o ne galutinis, idealus ar ilgalaikis sprendimas“, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros prodekanė doc. dr. Ingrida Kelpšienė.
Jos nuomone, viešos diskusijos ir politiniai sprendimai neretai paremti ribotais ir fragmentiškais moksliniais duomenimis, nes dalis tyrimų remiasi apklausomis, kurios padeda fiksuoti tik bendrą požiūrį ir nėra pakankamos siekiant giliau suprasti kasdieninius įpročius ar algoritminio turinio poveikį. Todėl tokie tyrimai retai atskleidžia, kurios konkrečios platformos kurioms paauglių grupėms kelia didžiausią riziką.
„Suprantu, jog tokie drastiški sprendimai, kaip priimti Australijoje, gali būti reikalingi kaip signalas sistemai, ypač platformų valdytojams. Jie skirti egzistuojančioms technologinėms problemoms spręsti, didesnei atsakomybei prisiimti, taip pat nuoseklesniems šios srities tyrimams, viešoms diskusijoms skatinti ir rimtesniam dėmesiui į ankstyvesnį medijų raštingumo ugdymą, kurio šiandien akivaizdžiai trūksta, atkreipti“, – LRT.lt sako I. Kelpšienė.
Ekspertė taip pat pabrėžia, kad socialiniai tinklai savaime nėra blogis ir esama tyrimų, rodančių, jog jie gali padėti paaugliams palaikyti socialinius ryšius, mažinti vienišumo jausmą bei sudaryti sąlygas kurtis bendruomenėms, kuriose paaugliai randa bendraminčių ir saviraiškos galimybių.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, mano manymu, reikėtų kalbėti ne vien apie draudimus, o apie sisteminius pokyčius, kuriems būtinas didesnis tėvų, globėjų ir mokytojų bei edukatorių įsitraukimas, taip pat kryptingas vaikų ir paauglių ugdymas, stipresnė platformų atsakomybė bei toks reguliavimas, kuris skatintų saugesnius ir vartotojo gerovei palankius platformų dizaino sprendimus“, – dalijasi I. Kelpšienė.
Neigiamas psichologinis poveikis – nenuginčijamas
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorės prof. dr. Romos Jusienės teigimu, didžiausi pavojai dar besiformuojantiems paaugliams socialiniuose tinkluose – prieinamumas prie pornografinės medžiagos bei žalingo turinio.
„Socialiniai tinklai yra puikus būdas, ir neigiama prasme, formuoti paauglių mąstymą, jų pasaulio matymą. Turiu omenyje ir pasinaudojimą politiniais tikslais, formuojant nuostatas, neapykantą tam tikroms žmonių grupėms ir panašiai“, – LRT.lt komentuoja R. Jusienė.
Pasak jos, buvimą socialiniuose tinkluose galima prilyginti psichoaktyviosioms medžiagoms, nes ši veikla labai įtraukia ir kelia priklausomybę. „Tai tarsi dozė, kurios nuolat norisi, ypač kai esi vienišas, prislėgtas, nuobodžiauji ar patiri įvairias kitas būsenas“, – sako profesorė.
Ji priduria, kad atlikti tyrimai rodo, jog kuo daugiau paaugliai lankosi socialiniuose tinkluose, tuo daugiau jie patiria nerimo, depresijos simptomų. Galiausiai jaunuoliams išsivysto probleminis interneto naudojimas, kai jie nebegali sustoti naršyti internete, nuolatos apie tai galvoja ir apleidžia kasdienes veiklas.
Be to, naujausi tyrimai aiškiai pagrindžia, kad kuo anksčiau paaugliai tampa aktyviais socialinių tinklų vartotojais (12–13 metų), tuo didesnės neigiamos pasekmės jų psichikos sveikatai.
„Visa tai vienareikšmiai rodo, kad ribojimai būtų reikalingi. Jeigu pasižiūrėtume istoriškai, vairavimas, alkoholio vartojimas, rūkymas pradžioje irgi nebuvo draudžiami, kol tapo akivaizdu, kad ankstyvas vartojimas yra akivaizdžiai pavojingas ir kenkia sveikatai“, – teigia R. Jusienė.
