Organizacijos „Dviračių kultūra“ iniciatyva „Mokykla – darnaus judumo centras 2025–2050“ siekia Lietuvos mokyklas paversti darnaus judumo centrais, kur vaikai ir jaunimas mokosi saugaus eismo, miesto judumo, atsakomybės už gyvenamąją aplinką ir aktyvaus judėjimo kultūros, rašoma iniciatyvos „Lietuvos galia“ pranešime žiniasklaidai.
Programa apima skirtingas amžiaus grupes – nuo darželio iki vyresniųjų klasių, o mokyklose įtvirtinamas naujas vaidmuo – mokiniai patys tampa savo bendruomenės judumo ambasadoriais: analizuoja, kaip atvykstama į mokyklą, renka duomenis, skaičiuoja CO₂ emisijas, planuoja saugesnius maršrutus ir skatina bendraamžius rinktis dviratį arba vaikščioti.
Pasak organizacijos „Dviračių kultūra“ vadovo Artūro Česnelio, iniciatyva siekiama spręsti ryškėjančias problemas Lietuvoje: mažėjantį vaikų fizinį aktyvumą, didėjančius automobilių srautus prie mokyklų, vis dar nepakankamai išvystytą infrastruktūrą, saugaus eismo problemas.
„Šiuo metu tik apie 3 proc. gyventojų Lietuvoje kasdien naudoja dviratį kaip transporto priemonę, o į mokyklą dviračiais vyksta tik apie 5 proc. vaikų. Dalis jų neturi pakankamai praktinių įgūdžių saugiai judėti miesto aplinkoje, o tėvai dažnai neturi pasitikėjimo leisti jiems savarankiškai vykti į mokyklą. Dėl to susiformuoja uždaras ratas: vaikai neįgyja patirties, nes nevažiuoja, o nevažiuoja, nes neturi patirties. Be to, vis dar trūksta saugių takų, dviračių stovų ir patogių jungčių, todėl, net ir norint aktyviai judėti, tai ne visada yra saugu ar patogu“, – sakė A. Česnelis.
Kuria saugesnę ir aktyvesnę judumo kultūrą
Pašnekovo teigimu, iniciatyva „Mokykla – darnaus judumo centras 2025–2050“ gimė ne iš vienos konkrečios idėjos ar projekto, o iš ilgą laiką brendusio vidinio jausmo, kad Lietuvoje judumo srityje ne viskas veikia taip, kaip turėtų.
„Tokiose Europos šalyse, kaip Nyderlandai ar Danija, dviratis yra natūrali kasdienio gyvenimo dalis, o Lietuvoje jis vis dar lieka tik laisvalaikio ar sporto priemone. Ilgainiui supratome, kad jeigu norime bent iš dalies priartėti prie užsienio šalių modelio, neužtenka infrastruktūros ar pavienių iniciatyvų – reikia pradėti nuo švietimo ir įpročių formavimo. Ilgalaikis pokytis gali prasidėti tik nuo vaikų ir mokyklos, nes būtent ten formuojasi kasdieniai įpročiai, požiūris į judėjimą ir savarankiškumą. Taip per kelerius metus analizės ir bandymų pavyko sukurti modelį, kuris leidžia sistemingai skatinti naudoti dviračius ir aktyviai judėti Lietuvoje, pradedant nuo pačios svarbiausios vietos – mokyklos“, – sakė A. Česnelis.
Pasak pašnekovo, iniciatyva veikia per mokyklose kuriamus darnaus judumo centrus – mokinių klubus, kuriuose įvairaus amžiaus mokiniai prisiima atsakomybes ir tampa aktyvaus judėjimo ambasadoriais. Vyresni mokiniai koordinuoja veiklas, renka duomenis apie judėjimo įpročius, organizuoja renginius ir padeda jaunesniems mokiniams saugiai keliauti į mokyklą. Taip mokykla tampa praktine laboratorija, kur kasdienis judėjimas tampa galimybe mokytis.
„Visa metodika paremta STEAM principu – integruojant mokslą, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką į realias kasdienio judėjimo situacijas. Mokiniai analizuoja savo kelionių duomenis, skaičiuoja atstumus, CO₂ emisijų sutaupymą, kuria žemėlapius, tyrinėja saugius maršrutus ir mokosi priimti duomenimis grįstus sprendimus. Svarbu kurti sistemą, kuri veiktų ilgai ir savarankiškai. Ne vien renginius ar iniciatyvas, o modelį, kurį mokyklos gali taikyti kasdien, kuris įsijungia į ugdymo procesą ir tampa natūralia aplinkos dalimi. Taip pat svarbu ir tai, kad per šią veiklą atsiranda aiški kryptis visai šaliai. Ne pavieniai geri pavyzdžiai, o bendras tikslas, prie kurio gali prisidėti mokyklos, savivaldybės, verslas ir bendruomenės. Man pačiam asmeniškai tai nėra tik projektas. Tai bandymas per 20–25 metus pakeisti tai, kaip Lietuvoje suprantame judėjimą, – iš pasirinkimo į kasdienę normą“, – pabrėžė A. Česnelis.
Pašnekovas atviras – vaikai ir jaunimas projekto metu įgauna realios patirties ir mokosi ne tik per teorines žinias, bet ir per kasdienį veiksmą: kaip saugiai judėti, kaip pasirinkti maršrutą, kaip įvertinti riziką ir priimti sprendimus realioje aplinkoje. Maža to, tokiu būdu jie tampa aktyviais savo kasdienybės kūrėjais – geba patys nuvykti į mokyklą, suprasti aplinką ir joje atsakingai veikti.
Augantis bendruomenės įsitraukimas
Pašnekovo teigimu, prie inciatyvos įgyvendinimo noriai prisideda visa bendruomenė: programoje dalyvauja ne tik mokytojai, tėvai, mokiniai, vietos organizacijos, savivaldybės, švietimo įstaigos, bet ir studentai bei jauni savanoriai, kurie mokyklose veikia kaip mentoriai, padeda koordinuoti veiklas ir perduoda žinias jaunesniems mokiniams.
„Bendradarbiavimas yra viena esminių šio projekto dalių. Su mokyklomis dirbame diegdami darnaus judumo modelį ir integruodami jį į kasdienį ugdymo procesą, o su savivaldybėmis ieškome sprendimų, kaip gerinti infrastruktūrą, sudaryti saugesnes sąlygas vaikams judėti ir plėsti iniciatyvą platesniu mastu. Taip pat bendradarbiaujame su tarptautiniais partneriais – Nyderlandais, Danija, Švedija, JAV, Australija, siekdami kurti metodiką, kuri būtų pritaikoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Mūsų tikslas – kad ši iniciatyva būtų ne vienos organizacijos veikla, o bendras skirtingų sektorių darbas siekiant ilgalaikio pokyčio“, – sakė A. Česnelis.
Pašnekovas prisipažįsta – visgi labiausiai džiugina ne konkretūs projekto skaičiai, bet besikeičiantis visuomenės požiūris, kai vis daugiau mokyklų, savivaldybių ir bendruomenių supranta, jog iniciatyva siūlo ne papildomą būrelį ar trumpalaikę veiklą, o realų kasdienio judumo modelį.
„Kai judumas tampa ne papildoma veikla, o bendru susitarimu, atsiranda daugiau vaikų, kurie atvyksta pėsčiomis ar dviračiais, mažėja automobilių srautai prie mokyklų, o pati bendruomenė tampa daug aktyvesnė. Žinome daugybę situacijų, kai vaikai, kurie pradžioje nedrįso ar nemokėjo saugiai važiuoti, po kurio laiko pradeda savarankiškai vykti į mokyklą. Taip pat keičiasi ir tėvų požiūris. Iš pradžių dažnai vyrauja baimė ir abejonės, tačiau kai atsiranda įgūdžiai, aiškios taisyklės ir palaikymas iš mokyklos, tėvai ima labiau pasitikėti vaikais ir leidžia jiems judėti savarankiškai. Kai vis daugiau mokinių ir mokyklų ieško būdų, kaip pritaikyti šį modelį, kai atsiranda partnerių, matančių ilgalaikę vertę, – visa tai rodo, kad iniciatyva juda teisinga kryptimi“, – džiaugėsi A. Česnelis.
Prisijungti gali kiekvienas
Pasak pašnekovo, projektas kelia aiškius ilgalaikius tikslus: Lietuvos mastu siekiama padidinti kasdienį dviračių naudojimą nuo 3 iki 15 proc., šalies miestuose – nuo 4 iki 30 proc., o vykimo į mokyklą savarankiškai – bent 50 procentų.
Anot iniciatyvos vadovo, tai nėra vien organizacijos tikslas, bet ir bendras šalies pokytis, kurį galima pasiekti visiems judant ta pačia kryptimi: mokykloms įsitraukiant į programas, verslams – skatinant darbuotojų judumą, savivaldybėms – investuojant į infrastruktūrą, o bendruomenėms – palaikant pokytį kasdieniais sprendimais.
„Ateityje pagrindinis dėmesys bus skiriamas sistemos bandymui ir išgryninimui. Planuojame ištestuoti darnaus judumo centro modelį visose 60 savivaldybių, kad galėtume praktiškai patikrinti, kaip jis veikia skirtingose aplinkose. Remdamiesi šiais bandymais, rinksime duomenis apie realius pokyčius: vaikų judėjimo įpročius, savarankiškumą, fizinį aktyvumą ir poveikį aplinkai. Mūsų tikslas – kad programa būtų įtraukta į savivaldybių strateginius veiklos planus, taip sukuriant ilgalaikį ir stabilų finansavimo modelį švietimo sektoriuje. Taip pat vystome skaitmeninį sprendimą – aplikaciją, kuri padės mokykloms ir savivaldybėms stebėti judėjimo pokyčius, rinkti duomenis ir rengti ESG ataskaitas. Tai leis ne tik matyti realų poveikį, bet ir pagrįsti sprendimus duomenimis“, – sakė A. Česnelis.
„Prie šios veiklos gali prisijungti visi – svarbiausia yra noras prisidėti prie ilgalaikio pokyčio. Savivaldybės gali įsitraukti bendradarbiaudamos diegiant infrastruktūros sprendimus ir kuriant saugias sąlygas vaikų judėjimui, mokyklos – diegdamos darnaus judumo modelį savo bendruomenėje ir tapdamos aktyviais pokyčio centrais. Moksleiviai gali savanoriauti, įsitraukti į judumo klubų veiklą, prisidėti prie iniciatyvų organizavimo ir tapti pavyzdžiu kitiems, o studentai gali atlikti praktiką, įgyti realios patirties ir prisidėti prie programos vystymo bei įgyvendinimo. Mums svarbiausia, kad ši iniciatyva nebūtų vien tik mūsų organizacijos projektas – siekiame, kad ji taptų bendru švietimo, savivaldos, verslo ir visuomenės pasiekimu“, – sakė organizacijos „Dviračių kultūra“ vadovas A. Česnelis.
Savanorių vertinimai
Austėja: „Pasirinkau savanoriauti, nes ši iniciatyva man pasirodė prasminga ne trumpam laikui, o ilgam pokyčiui. Patiko tai, kad čia kalbama ne tik apie dviračius, bet ir apie platesnę idėją – kaip vaikai gali tapti savarankiškesni ir kaip gali keistis jų kasdieniai įpročiai. Norėjosi būti dalimi proceso, kuris turi realų poveikį. Savanorystė sekasi gerai, nes veikla yra praktiška – dirbi su vaikais, matai jų pažangą, įsitraukimą. Tai nėra tik organizacinis darbas, čia iš karto matai rezultatą. Man tai svarbu, nes jaučiu, kad mano laikas ir pastangos kuria vertę ne tik šiandien, bet ir ateityje.“
Toma: „Nusprendžiau savanoriauti todėl, kad norėjau prisidėti prie iniciatyvos, kuri keičia požiūrį į kasdienį judėjimą. Atrodo, svarbu, kad vaikai nuo mažens suprastų, jog gali judėti savarankiškai ir saugiai, o ne būti priklausomi nuo automobilio. Savanorystė man svarbi ir kaip asmeninė patirtis. Čia įgyju praktinių įgūdžių, mokausi dirbti su žmonėmis, planuoti veiklas ir matyti, kaip idėjos virsta realiais veiksmais. Tai suteikia ne tik patirties, bet ir jausmą, kad prisidedu prie didesnio pokyčio savo mieste ir visoje Lietuvoje.“
Iniciatyva „Mokykla – darnaus judumo centras 2025–2050“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Žalios Lietuvos“ kategorijoje.
Registruokite savo iniciatyvą „Lietuvos galios“ platformoje.
Prezidento Gitano Nausėdos projektas „Lietuvos galia“. Valstybės vadovas kviečia bendros gerovės kūrėjus: piliečius, bendruomenes, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas – telktis dėl žalios, teisingos, inovatyvios ir stiprios Lietuvos. Projekto partneris – LRT.
