Gabūs vaikai dažnai patiria ilgalaikį stresą dėl savo išskirtinumo. Psichologė Šárka Portešová pabrėžia, kad tokie vaikai nereikalauja ypatingo gydymo – jiems tiesiog reikia tinkamų sąlygų sveikai vystytis.
Čekijos nacionalinis gabumų ugdymo centras „Invenio“ Brno mieste atidarė naują tyrimų padalinį, skirtą gabių vaikų streso reakcijoms ir emociniams sunkumams tirti. Padalinys pavadintas Jokūbo Hanseno vardu – gabaus berniuko, kuris dėl psichologinių problemų anksti pasitraukė iš gyvenimo, garbei.
„Žinojau, kas vyksta mano sūnaus galvoje, bet nesuvokiau, kiek tai gilu ir skausminga. Maniau, kad jei duosiu jam erdvės, jis atsivers. Tačiau jis to nepadarė. Tikiuosi, kad ši tyrimų stotis padės kitiems tėvams“, – sakė Danijoje gyvenanti, iš Bržeclavo kilusi Eliška Hansen. Po sūnaus mirties ją finansiškai parėmė buvę klasiokai, o gautą paramą ji perdavė Brno centrui.
Tyrimų duomenimis, polinkis į savižudybę tarp gabių vaikų yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. „Tačiau tai nereiškia, kad jie negali patirti stipraus psichologinio distreso. Jei nesuprantame jų specifinių poreikių ir problemų, galime praleisti tam tikrus tipinius įspėjamuosius signalus, rodančius, kad gabus vaikas patiria stresą ar spaudimą“, – aiškina „Invenio“ centro direktorė Šárka Portešová, dvidešimt penkerius metus tirianti gabius vaikus.
Jie mąsto, suvokia ir patiria pasaulį kitaip
Gabūs vaikai mąsto, suvokia ir patiria pasaulį kitaip nei jų bendraamžiai. „Anksti susidomėję informacija – pavyzdžiui, skaitymu – jie susiduria su žiniomis, kurių dar negali visiškai emociškai apdoroti. Jų raida dažnai būna netolygi: intelektiniai gebėjimai gali gerokai lenkti amžių, o emocinis ir socialinis brendimas – atitikti amžių arba net atrodyti kiek žemesnis“, – pažymi ji.
„Įsivaizduokite, pavyzdžiui, aštuonerių metų vaiką, kuris sprendžia matematikos uždavinius kaip trylikametis, žaidžia šachmatais kaip penkiolikmetis, važinėja dviračiu kaip aštuonmetis, o socialinėse situacijose elgiasi kaip penkiametis. Tokie skirtumai gali sukelti nesusipratimų, ypač kai iš gabaus vaiko tikimasi vien geriausių pažymių, neklysti ir neturėti jokių problemų“, – aiškina Š. Portešová.
Specialus požiūris, pasak jos, nereiškia „išskirtinio dėmesio“ – tai reiškia sudaryti sąlygas, leidžiančias vaikui sveikai vystytis ne tik jų gabumų srityje, bet ir asmeniniame bei socialiniame gyvenime. „Jiems būdingas labai greitas ir gilus mąstymas. Naują informaciją jie suvokia kontekste, ieško esminių principų užuot mechaniškai įsiminę medžiagą. Abstrakcijas jie sugeba suvokti anksčiau, nei to iš jų tikimasi“, – apibūdina ji.
Š. Portešová sako, kad dėl stiprios vidinės motyvacijos ir smalsumo jie ima labai gilintis į juos dominančias temas. Tačiau kartu nemažai gabių vaikų pasižymi ir stipriu emociniu jautrumu – skaudžiai išgyvena neteisybę, laikosi tvirtų moralinių principų ir turi polinkį į perfekcionizmą.
Kodėl vaikai trikdo pamokas?
Daugelis gabių vaikų trukdo pamokoms – yra neramūs ir išsiblaškę, ypač kai pamoka jų nedomina. Lėtas tempas, pernelyg dažnas kartojimas ir mechaninių pratimų gausumas jiems gali kelti sunkumų.
„Mokytojai dažnai laiko juos hiperaktyviais ir siunčia į konsultacinius centrus, įtardami ADHD. Tačiau jei tyrimo metu jiems pateikiama pakankamai sudėtinga užduotis, jie sugeba labai gerai susikaupti ir pasiekti išskirtinių rezultatų“, – atkreipia dėmesį Š. Portešová.
Jie taip pat yra linkę būti laikomi problemiškais ar įžūliais, nes abejoja autoritetu ar užduoda sudėtingus klausimus. Tačiau tai nėra nepaklusnumas – tai tiesiog jų mąstymo būdas: jiems būtina suprasti, o ne tiesiog paklusti.
Kai kurie vaikai taip pat kartais klaidingai priskiriami autizmo spektro sutrikimų turinčiai grupei dėl didelio susidomėjimo viena tema. Tačiau būtent šis poreikis gilintis yra tipiškas gabaus vaiko bruožas. „Kartais jie gali pasirodyti socialiai izoliuoti, tačiau atsidūrę tarp bendraamžių, mąstančių panašiai, socialiniai sunkumai išnyksta – jie bendrauja, bendradarbiauja, gali dalytis savo interesais ir jaučiasi patogiai“, – aiškina ji.
Tai nereiškia, kad gabus vaikas negali turėti ADHD, autizmo ar kitų sutrikimų. „Tokiu atveju kalbame apie vadinamąjį dvigubą išskirtinumą, t. y. gabumų ir kartu egzistuojančio sutrikimo derinį“, – sako psichologė.
Kitoniškumo ir vienatvės jausmas
Socialiniame gyvenime jiems kartais sunku rasti bendraamžių, kurie dalytųsi jų mąstymo tempu, humoru ar interesais – tai gali sukelti kitoniškumo ar vienatvės jausmą. „Be to, kai kurie vaikai sąmoningai slepia savo gebėjimus, norėdami geriau pritapti“, – sako Š. Portešová.
Pasak jos, didelę naštą daugeliui gabių vaikų kelia ir aplinkos požiūris – tiek nuvertinimas, tiek pernelyg dideli lūkesčiai. „Kartais manoma, kad jie viską gali padaryti patys, be jokios pagalbos. Kitais atvejais jiems daromas spaudimas tobulai pasirodyti visose srityse, o tai gali stiprinti nerimą ir vadinamąjį neadaptyvųjį perfekcionizmą“, – aiškina ji.
Auginti gabų vaiką tėvams gali būti ir džiaugsminga, bet kartu ir sudėtinga patirtis. „Šie vaikai dažnai užduoda daug klausimų ir reikalauja prasmingų atsakymų, todėl tėvai gali atsidurti situacijose, kai jiems tenka atsakinėti į temas, nesusijusias su įprasta vaiko patirtimi. Kartu jie gali būti jautresni, intensyviau išgyventi nesėkmes arba rodyti didelius lūkesčius sau, o tai didina emocinės paramos poreikį“, – sako Š. Portešova. Ji pridūrė, kad iššūkių lygis yra labai individualus ir taip pat priklauso nuo vaiko temperamento, šeimos aplinkos ir bendradarbiavimo su mokykla.
Gabūs vaikai lieka nepastebėti
Pasak Š. Portešovos, nustatyti, kad gabus vaikas patiria spaudimą ar stresą, yra ne vieno žmogaus darbas. „Tai bendra tėvų, mokytojų ir specialistų – ypač psichologų ir psichiatrų – atsakomybė. Tačiau labai svarbu, kad šie specialistai, dirbantys su gabiais vaikais, gerai išmanytų jų ypatybes, specifinius poreikius ir galimas rizikas. Tik taip galima išvengti klaidingo jų elgesio interpretavimo ir pasiūlyti tinkamą pagalbą“, – sako ji.
Pasak psichologės, maždaug 3 proc. vaikų yra gabūs. Nepaisant to, Čekijos mokyklose nustatoma tik nedidelė jų dalis. „Tai reiškia, kad didžioji dauguma gabių vaikų mūsų švietimo sistemoje lieka nematomi. Gaila pačių vaikų, mokyklų ir visos mūsų visuomenės“, – aiškina ji.
Čekijos mokyklų inspekcija taip pat įspėjo dėl nepakankamo gabių ir itin gabių vaikų atpažinimo mokyklose. „2024–2025 mokslo metais gabūs mokiniai pradinėse mokyklose tesudarė 0,3 proc. visų mokinių, iš kurių trečdalis – itin gabūs, – nurodė inspekcija. – Tai, kad ketvirtadalyje mokyklų jie apskritai nėra identifikuojami, galima laikyti rimta silpnąja vieta – tokie vaikai lieka nematomi švietimo sistemoje, o jų potencialas – neišnaudotas.“ Pasak inspekcijos, pagrindinės šios problemos priežastys – metodinės pagalbos stoka ir per mažas mokytojų pasirengimas.
Nuo ankstyvos vaikystės gabūs vaikai gali susidurti su nesupratimu dėl savo smalsumo. „Suaugusieji kartais jiems sako: „Nebeklausk“ arba „Tau dar per anksti tai žinoti“. Tokie atsakymai vaiką moko, kad jo natūralus smalsumas yra erzinantis ar nereikalingas“, – aiškina psichologė.
Mokykliniame amžiuje prie to prisideda prasmingos stimuliacijos trūkumas: „Vaikai mokosi lėtai, dažnai kartoja tai, ką jau seniai išmoko, ir vietoj pažangos patiria stagnaciją. Dėl to jie praranda džiaugsmą mokytis ir jaučia spaudimą prisitaikyti prie sistemos, neatitinkančios jų tempo. Daugelis tokių vaikų pirmą kartą nusivilia būtent mokykloje – įstaigoje, į kurią taip troško patekti.“
Pasak „Invenio“ centro direktorės, spaudimas prisitaikyti santykiuose su bendraamžiais taip pat prisideda prie ilgalaikio streso. „Gabūs vaikai ir paaugliai dažnai susiduria su dilema: „Ar galiu būti savimi, ar verčiau pritapti?“ Kai jų humoras ar interesai išskiria juos iš kitų, jie gali pasirinkti prisitaikymo strategiją – vidinės įtampos, nusivylimo ir savo autentiškumo praradimo kaina“, – pažymi ji.
Virtualioji realybė padės atlikti tyrimus
Pagrindinis naujai įsteigtos Jokūbo Hanseno tyrimų stoties tikslas – pastebėti įspėjamuosius signalus dar prieš tai, kai atsiranda perdegimas, užsitęsęs stresas ar psichologinių problemų. „Tikime, kad labiau suprasdami specifines gabių vaikų problemas ir pasitelkdami šiuolaikines technologijas galime laiku įsikišti ir neleisti sunkumams peraugti į rimtesnes problemas“, – apibendrina ji.
Tyrimai bus atliekamas Brno, „Invenio“ centre. Specialistai stebės, kada ir dėl ko vaikui kyla streso reakcija. Tam pasitelkiamos keturios tyrimų stotelės – viena skirta stresui matuoti virtualios realybės aplinkoje, kita – akių judesiams stebėti sprendžiant užduotis. Norintys dalyvauti gali užsiregistruoti centro svetainėje, kur pateikiama išsami informacija apie tyrimo eigą ir dalyvavimo galimybes.
Originalios publikacijos data: 2026 m. kovo 9 d. 08.03 val. GMT+2
Vertimui naudotas dirbtinis intelektas, tačiau visą turinį peržiūrėjo žmogus.
