Laura Paukštė ir Dominykas Kubilius – televizijos sujungta šeima, dabar pasinėrusi į Lietuvos ir Ukrainos saugumo ir gynybos temą. Laura vadovauja „Blue/Yellow“ komandai, Dominykas – karys, savo rankose laikantis ne tik tikrą ginklą, bet ir mikrofoną, prie kurio demaskuojamas melas. Abu jie įsitikinę – šiandienis jų gyvenimas atrodo visiškai kitaip, tačiau abu dėl to negali būti dėkingesni.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
– Kaip dabar atrodo judviejų kasdienybė?
Laura: Ji yra šiek tiek pasikeitusi. Jei anksčiau gyvenome vien šou ir linksmybėmis, tai dabar turime gerokai prasmingesnę veiklą (...). Mes džiaugiamės tomis linksmybėmis, džiaugiamės, kad yra ką papasakoti – dabar yra kitaip.
Dominykas: Aš manau, kad tokie dalykai ateina su amžiumi. Išbandėme įvairiausius žanrus, gal tik nedirbome žiniose.
– Domai, kada Laura suprato, kad esi jai neabejingas?
Dominykas: Ji suprato iš mano akių, sakydavo, kad mano akyse laksto velniai.
– Laura, koks Dominyko gyvenimo sprendimas jam atrodo pats svarbiausias?
Laura: Vestuvės su manimi.
Dominykas: Esu labai spontaniškas žmogus, negalvoju ir neplanuoju. Viena vertus, tai yra labai žavu, kita vertus, nuo to gali stipriai nukentėti, tačiau vedybos man yra pats geriausias sprendimas. Galų gale pajutau laimę (...).
Išsirinkti savo žmogų yra labai svarbu, tai net svarbiau už darbo vietą ar specialybę, nes nuo santykio, nuo nuotaikos ir to, kaip gyveni, priklauso tavo laimė.
Vedybos man yra pats geriausias sprendimas. Galų gale pajutau laimę.
– Dominykai, kaip Laura geriausiai atsipalaiduoja po didelių įtampų?
Dominykas: Ji guli karštoje vonioje, net negali užeiti į vonios kambarį, nes nieko nematai per garus. Tai net ne vonia – tai pirtis.
– Laura, už ką sau įteiktum medalį?
Laura: Už tai, kad gyvenu su Dominyku. O nejuokaujant, tai nemėgstu medalių, mano toks darbas, kartais juos dabar tenka gauti, bet aš visuomet labai pasimetu, nežinau, kaip į tai žiūrėti. Mano gyvenimas yra ne apie medalius.
– Laura, kas Dominykui svarbiausia, auginant vaikus?
Laura: Jam svarbiausia vaikų psichologinė būsena. Man smagu dėl to – jų ryšys yra labai gražus, jie pasikalba, pasipasakoja. Man svarbu, kad mūsų vaikai, bet ypač kad mūsų mažoji jaustųsi laiminga, kad norėtų ir į mokyklą eiti, ir sportuoti, bet ir su tėvais būti.
Išsirinkti savo žmogų yra labai svarbu, tai net svarbiau už darbo vietą ar specialybę, nes nuo santykio, nuo nuotaikos ir to, kaip gyveni, priklauso tavo laimė.
– Dominykai, kokią didžiausią staigmeną tau yra padariusi Laura?
Dominykas: Sakyčiau, kad mažosios gimimas buvo didžiausia staigmena. Kaip dabar atsimenu, buvo mano gimtadienis. Laura padovanojo man apyrankę, pasakojo apie skirtingas spalvas ir pasakė, kad viena iš spalvų simbolizuoja mūsų mergaitę.
