Įsibėgėjant pasaulio futbolo čempionatui, pertraukas tarp rungtynių verta skirti ne tik rezultatams aptarti, bet ir knygoms. Jose futbolas atsiskleidžia pačiais įvairiausiais rakursais – nuo grožinės literatūros ir poezijos iki esė bei negrožinių kūrinių. Portalas LRT.lt paprašė kultūros lauko atstovų pasidalyti savo rekomendacijomis.
Nuo ispanakalbės iki lietuvių literatūros
Literatūrologė, vertėja, Vilniaus universiteto docentė dr. Aistė Kučinskienė pabrėžia, kad ispanakalbiame pasaulyje futbolas – reikšminga kasdienybės dalis. Anot pašnekovės, kai kurie žmonės futbolo čempionatų chronologija remiasi skaičiuodami savo gyvenimo įvykius, šeimos istoriją. Todėl ir Ispanijos bei Lotynų Amerikos šalių literatūroje futbolo tematika ne atsitiktinė, o natūrali, integrali.
„Esama ir kultūrologinių veikalų, nagrinėjančių futbolo fenomeną ir reikšmę, tokių kaip filosofo Eduardo Galeano knyga „Futbolo saulėje ir šešėlyje“, arba antologijų, kuriose sutelkti apsakymai vien apie futbolą. Į lietuvių kalbą daug kas dar neišversta, bet galėčiau rekomenduoti porą savo pačios verstų kūrinių“, – sako A. Kučinskienė.
Pirmiausia ji pamini Čilės rašytojo Alejandro Zambros romaną „Vaikų literatūra“ (leidykla „Rara“).
„Vienas romano skyrius skirtas parodyti, kaip futbolas formuoja daugelio čiliečių tapatybę“, – teigia pašnekovė.
Kita rekomendacija – katalonų rašytojos Anos Maríos Moix apsakymas „Vieną dieną taip staiga nutinka“ (publikuotas „Literatūroje ir mene“).
„Jame šmaikščiai vaizduojama futbolo aistruolio drama, sumenkus jo susidomėjimui sportu“, – akcentuoja A. Kučinskienė.
Be to, ji pažymi, kad lietuvių literatūroje futbolas nesvetimas jau nuo tarpukario.
„Ypač jį mėgo avangardistai keturvėjininkai. Šį sportą mini jau Kazys Binkis rinkinyje „Šimtas pavasarių“ (1923). Juozas Tysliava į rinkinį „Nemuno rankose“ (1924) įtraukė eilėraštį, pavadinimu „Futbolas“, o Juozo Žlabio-Žengės poemoje „Nervuota poema: Anykščių šilelis“ (1930) yra dalis „Baranausko pamokslas apie lietuvišką futbolą“. Kviečiu susipažinti!“ – pasakoja A. Kučinskienė.
Mistinė novelė ir poezijos rungtynės
Poetas, vertėjas Simonas Bernotas visų pirma rekomenduoja Čilės autoriaus Roberto Bolaño novelę „Buba“ (iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė), publikuotą rinkinyje „Prakeiktos žudikės“ (leidykla „Kitos knygos“).
„Mistinė novelė pasakoja apie trijų bičiulių futbolininkų karjerą Barselonos klube“, – sako S. Bernotas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į neseniai išleistą, savo kartu su Greta Ambrazaite sudarytą poezijos rinkinį „Argentina vs Čilė“ (leidykla „Baziliskas“).
„Šioje knygoje bandoma atsakyti į klausimą, kas stipresni poezijos rungtynėse – Argentina ar Čilė? Garsiausi Argentinos ir Čilės poetai išbėga į futbolo aikštę, kur susiduria literatūra, humoras ir aistra. Skaitytojų laukia netikėta dvikova, kupina azarto ir poezijos“, – žada S. Bernotas.
Šioje poezijos antologijoje skaitytojai atras Gabrielos Mistral, Jorge Luiso Borgeso, Julio Cortázaro, Pablo Nerudos, Alejandros Pizarnik ir daugelio kitų žymiausių Argentinos bei Čilės poetų kūrybą.
„Vejoje turi būti bent vienas žiogas“
Paklaustas rekomendacijų, poetas, eseistas, vertėjas Gytis Norvilas pirmiausia akcentuoja, kad knygos niekada neatstos futbolo.
„Reiktų eiti tiesiog ir žaisti. Futbolą. Dviese, trise, net ir vienam. Futbolas „įvyksta“ ir vienatvėje, išgyvenant vienišystę“, – įsitikinęs autorius.
Visgi jis atkreipia dėmesį į vokiečių poeto, prozininko Günterio Grasso eilėraštį „Naktinis stadionas“ (vertė Deividas Preišegalavičius):
Lėtai dangumi ridenos futbolo kamuolys.
Ūmai regėjos sausakimšos tribūnos.
Vienui vienas vartuose stovėjo poetas,
Tačiau teisėjas švilpė nuošalę.
„Jį galima skaityti balsu ar pusbalsiu, vis sukant ratu kaip rožinį“, – sako G. Norvilas.
Anot pašnekovo, privalu imti į rankas ir perskaityti olandų istoriko, kultūrologo Johano Huizingos knygą „Homo ludens. Mėginimas apibrėžti kultūros žaidiminį elementą“ – apie žaidžiantį žmogų, žaidimą kaip neatskiriamą kultūros elementą.
„Joje, kiek pamenu, nieko nerasite apie futbolą, bet rasite atsakymus, kodėl žmogus ima ir žaidžia. Bet ką. Šaškėmis, tartais, kortomis iš pinigų, gyvenimą, mirtį“, – dalijasi G. Norvilas.
Rašytojo nuomone, tarp rungtynių verta atsiversti ir kokio filosofo tomelį.
„Immanuelio Kanto, Martino Heideggerio, Arthuro Schopenhauerio, Ludwigo Wittgensteino... O gal net Frédérico Groso „Filosofija pėsčiomis“. Ne viskas taip paprasta, kaip galėtų atrodyti. Futbolas yra kalba, futbolas yra filosofija“, – mano jis.
Galiausiai pašnekovas primena trečiadienį anapilin iškeliavusio Aido Marčėno kūrybą.
„Perskaitykit kažką iš jo 1994 metais išleistos poezijos knygos „Metai be žiogo“. Kad ir kaip gerai prižiūrėta ir glotni futbolo aikštės veja bebūtų, tikiu – joje vis tiek yra bent vienas žiogas. Turi būti. Kad ir jau amžinoje nuošalėje“, – sako G. Norvilas.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
