„Pacientą vargino skausmingi bėrimai, pilvo skausmai. Po daugybės tyrimų vyrui buvo nustatyta alergija raudonai mėsai ir jos produktams. Net gyvulinės kilmės želatinai. Jam buvo diagnozuotas Alfa-gal sindromas. Jis pasireiškė po to, kai vyrui įsisiurbė erkė“, – apie klinikinį atvejį LRT.lt pasakoja Inovatyvios alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė profesorė Violeta Kvedarienė.
Kuo pasireiškia Alfa-gal sindromas?
Prof. Violeta Kvedarienė LRT.lt sako, kad Alfa-gal sindromas pasireiškia įvairiomis alerginėmis reakcijomis žinduolių mėsai ir jos produktams. Net ir želatinai. Alergija gali pasireikšti bėrimais, virškinimo trakto sutrikimais (pykinimu, vėmimu, viduriavimu arba pilvo skausmais), kvėpavimo sutrikimais ir net gyvybei pavojinga alergine reakcija – anafilaksija.
Pasak profesorės, šis sindromas gali išsivystyti po erkės įsisiurbimo.
„Jeigu erkė iš pradžių įsisiurbė į gyvulį, o vėliau į žmogų, ji su savo seilėmis gali sukelti imuninį atsaką raudonai mėsai. Tiksliau konkrečiam mėsoje esančiam angliavandeniui, vadinamajam alfa-gal“, – teigia V. Kvedarienė.
Paini diagnostika
Alergologė-klinikinė imunologė sako, kad nustatyti Alfa-gal sindromą nėra paprasta.
„Įprasti alergologiniai tyrimai šiuo atveju neparodys alergijos mėsai. Reikia atlikti specifinį tyrimą, kuris nustato jautrumą būtent alfa-gal angliavandeniui.
Diagnostiką apsunkina dar viena šio sindromo specifika – alerginis atsakas dažniausiai pasireiškia po kelių ar net keliolikos valandų suvalgius raudonos mėsos.
Tada žmogus nelabai supranta, nuo ko konkrečiai jam pasireiškė alergija. Jis gal net neatsimena, ką ten valgė prieš šešias valandas“, – sako profesorė.
Gydytoja sako savo praktikoje turėjusi pacientą, kuriam buvo diagnozuotas šis sindromas. Žmogų vargino dilgėlinė, pilvo skausmai. Pasak jos, reikėjo atlikti nemažai tyrimų, kol buvo nustatyta alergija mėsai ir jos produktuose esančiam angliavandeniui alfa-gal.
„Mes, alergologai, įprastai klausiame, ką žmogus valgo ir nuo kokio produkto jam pasireiškia alerginė reakcija. Šiuo atveju nėra paprasta nustatyti nei pacientui, nei gydytojui. Žmogus suvalgė kotletą ir po kurio laiko jį išbėrė. Kitą kartą parūkytą dešrą – ir vėl alerginė reakcija. Dar kitą kartą sukramtė guminuką su želatina. Mes, alergologai, tada dirbame šerlokais holmsais“, – sako profesorė.
Nei vakcinos, nei specifinio gydymo
Pasak prof. V. Kvedarienės, šis sindromas atrastas ne taip ir seniai. Maždaug prieš dešimt metų. Labiausiai jis paplitęs JAV. Iki 30 procentų šalies gyventojų jo randama kraujyje. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pasireiškia alerginės reakcijos.
Anksčiau buvo manoma, kad šią alergiją gali perduoti tik specifinės „Lone Star“ erkės. Tačiau dabar aišku, kad ir mūsų miškuose gyvenančios erkės gali pernešti“, – sako pašnekovė.
Gydytoja sako, kad sergant šiuo sindromu žmogus iš savo raciono turi eliminuoti žinduolių mėsą ir jos produktus. Taip pat ir želatiną, kuri plačiai naudojama ne tik konditerijoje, bet ir vaistų gamyboje.
„Šių žmonių imuninė sistema gali labai jautriai sureaguoti į tam tikrus vaistus, kurių gamyboje naudojama gyvulinės kilmės želatina. Pavyzdžiui, piliulės apvalkalėlis iš želatinos.
Dėl žinduolių pieno vartojimo kyla diskusijų. Nedidelė šio angliavandenio dalis randama piene. Bet ne visi susirgę šiuo sindromu į jį reaguoja.
Nors nuo šio sindromo nėra nei skiepų, nei specifinio gydymo, gera žinia yra ta, kad su laiku ši alerginė reakcija gali išnykti ir žmogus vėl gali valgyti mėsos produktus“, – pasakoja profesorė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pasireiškė anafilaksijos simptomai, tokie kaip pasunkėjęs kvėpavimas, veido ar gerklės patinimas arba staigus kraujospūdžio kritimas.
Nuolatiniai virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip stiprus pilvo skausmas ar vėmimas.
Bet kokie nauji ar pasunkėję alerginiai simptomai po sąlyčio su žinduolių produktais.
