Biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatai šiemet yra vieni blogiausių per visą šio egzamino istoriją. Tai nebėra eilinis rezultatų svyravimas ar viena nesėkminga abiturientų laida.
Kai egzaminą išlaiko tik 85,4 procento kandidatų, kai toks kritimas įvyksta jau nuleidus išlaikymo kartelę, kai šimtukus gauna vos 11 mokinių iš beveik 10 tūkstančių laikiusiųjų, turime kalbėti ne apie pavienes spragas, o apie sisteminę gamtamokslinio ugdymo krizę.
Galutinis šių rezultatų absurdiškumo ženklas yra tai, kad biologijos neišlaikiusiųjų procentas šiemet beveik sutampa su matematikos. Tuo net sunku patikėti. Matematikos A kurso egzaminą išlaikė 85,1 procento kandidatų, biologijos – 85,4 procento.
Biologija, kuri turėtų būti tvirta atrama būsimiems medikams, odontologams, gyvybės mokslų ir biotechnologijų studentams, pagal neišlaikymo mastą priartėjo prie matematikos egzamino. Tai nėra privalomas egzaminas, jį renkasi motyvuoti mokiniai, atsitiktinai užklydusių čia reta.
Mano vertinimu, po tokių skaičių jau galima pagrįstai kalbėti apie Lietuvos gamtamokslinio ugdymo krizę. Egzaminą laikė 9 686 kandidatai, iš jų išlaikė tik 85,4 procento. Pernai biologijos egzaminą išlaikė 91,8 procento kandidatų. Toks kritimas per vienus metus nėra normalus rezultatų svyravimas.
Mano vertinimu, po tokių skaičių jau galima pagrįstai kalbėti apie Lietuvos gamtamokslinio ugdymo krizę.
P. Sungaila
Tai rodo, kad kažkas sistemoje neveikia. Dar svarbiau tai, kad šių metų rezultatai skelbiami jau su nuleista išlaikymo kartele. Vadinasi, net ir sumažinus minimalų taškų skaičių, biologijos egzamino neišlaikiusiųjų dalis išaugo labai reikšmingai.
Labai skaudžiai atrodo ir šimtukų skaičius. Iš beveik 10 tūkstančių biologijos egzaminą laikiusių kandidatų šimto balų įvertinimą gavo tik 11. Tai yra 0,11 procento visų laikiusiųjų.
Be to, svarbu prisiminti ir praėjusių metų kontekstą. Pernai, nepridėjus papildomų 10 taškų, biologijos egzamine šimto balų įvertinimą būtų gavęs tik vienas kandidatas. Vadinasi, jau antrus metus iš eilės matome ne pavienį atsitiktinumą, o labai aiškų aukščiausių pasiekimų nykimą biologijos egzamine.
Šie rezultatai, mano manymu, rodo trijų problemų sankirtą. Pirma, atnaujinta biologijos ugdymo programa yra per plati ir per sudėtinga normaliai įgyvendinti mokykloje.
Antra, mokymosi priemonių ir aiškių pavyzdžių trūkumas reiškia, kad mokytojai dažnai paliekami patys interpretuoti, kaip tą programą įgyvendinti.
Trečia, kyla klausimų ir dėl paties egzamino kokybės, jo subalansavimo, užduočių atitikties programai bei vertinimo logikos. Labai svarbu įvertinti ir didžiulius skirtumus tarp kandidatų grupių. Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių išlaikymo procentas siekia kiek daugiau nei 91 procentą, tačiau profesinėse mokyklose egzaminą išlaikė mažiau nei 40 procentų kandidatų, tarp buvusių mokinių ir eksternų – beveik 67 procentai. Tai rodo, kad biologijos egzaminas tampa ne tik dalyko žinių patikrinimu, bet ir labai aiškiu sistemos nelygybių veidrodžiu.
Po tokių rezultatų neužtenka pasakyti, kad egzaminas atitiko programą ir kad viskas vyko pagal planą. Tokie skaičiai reikalauja rimtos analizės. Reikia labai aiškiai įvertinti, kurios užduotys mokiniams buvo sunkiausios, ar jos tikrai atitiko programą, ar egzaminas buvo tinkamai subalansuotas, ar mokyklos turėjo pakankamai priemonių turiniui išmokyti, ar biologijos programa apskritai yra realiai įgyvendinama per jai skirtą laiką.
Kaip ir matematikos atveju, biologijai Lietuvoje reikia nacionalinio biologijos rezultatų stiprinimo plano.
P. Sungaila
Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad Nacionalinė švietimo agentūra biologijai nesukūrė bandomojo egzamino, kuris būtų leidęs iš anksto pamatyti mokinių pasirengimo spragas, užduočių sudėtingumą ir galimas rezultatų tendencijas. Nors, reikia pridurti, tokį žadėjo.
Kitaip tariant, šios blogėjančios tendencijos neturėjo nukristi iš dangaus egzamino rezultatų dieną. Jas buvo galima stebėti, modeliuoti ir prognozuoti gerokai anksčiau.
Kaip ir matematikos atveju, biologijai Lietuvoje reikia nacionalinio biologijos rezultatų stiprinimo plano. Ne dar vieno raminančio paaiškinimo, kad egzaminas atitiko programą, o konkretaus veiksmų plano, kaip gerinti mokinių biologijos pasiekimus. Jame turi atsirasti atnaujintos programos peržiūra, perteklinio turinio mažinimas, kokybiškos mokymo priemonės, aiškūs užduočių pavyzdžiai, normalus bandomasis egzaminas, mokytojų metodinis stiprinimas ir rimta egzamino užduočių subalansavimo sistema.
