Europa atidžiai seka kruizinio laivo, kuriame užfiksuotas pavojingas virusas, dramą. Pasirodžius informacijai apie laive diagnozuotus hantaviruso atvejus ir net žmonių mirtis, su LRT.lt susisiekė keliautojas ir fotografas Giedrius Markevičius. Vyras pasakoja pats ne kartą keliavęs šiuo laivu į tokias vietas kaip Grenlandija ar Antarktida, mat tai ekspedicinis kruizas. Fotografą nustebino viruso protrūkis laive, nes, jo teigimu, higienos ir švaros reikalavimų šiuose kruizuose laikomasi itin atsakingai.
Savaitės pradžioje pasirodė informacija apie hantaviruso protrūkį kruiziniame laive „MV Hondius“, kuris plaukė iš Argentinos. Pranešta apie tris keleivių mirtis nuo šio viruso. Naujausiais duomenimis, šiuo metu visi simptomus jaučiantys keleiviai evakuoti iš kruizo, kitiems liepiama izoliuotis savo kajutėse.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Savaitės pradžioje pranešta apie pavojingo hantaviruso protrūkį kruiziniame laive ir tris keleivių mirtis nuo jo.
- Lietuvis keliautojas Giedrius sako pats ne kartą keliavęs su šiuo kruiziniu laivu.
- Jo teigimu, laive visada vykdoma labai griežta higienos kontrolė, dezinfekuojami drabužiai, avalynė.
- Kadangi keliaujama po egzotines šalis, išlipus į krantą, keleivius nuolat prižiūri ir lydi profesionalų komanda.
Kruiziniame laive laikomasi itin griežtų švaros protokolų
LRT.lt kalbintas keliautojas ir gamtos fotografas G. Markevičius sako, kad tai nėra įprastas kruizas, šiame laive laikomasi labai griežtų švaros ir dezinfekcijos reikalavimų.
Patikrinamos tokios vietos kaip užtrauktukai, kišenės – bet kas, kur gali būti užstrigusi dulkelė ar sėklytė. Kiekvienas drabužis yra peržiūrimas, išsiurbliuojamas, su didinamuoju stiklu patikrinama ir tik tada leidžiama išlipti į krantą.
Giedrius pasakoja, kad jis jau daugybę metų užsiima gamtos fotografija ir keliauja po egzotiškus kraštus. Ne kartą jam teko keliauti ir su „MV Hondius“ kruiziniu laivu, kuriame prieš kelias dienas patvirtintas hantavirusas.
„Mano aistra – gyvosios gamtos fotografija ir arti išnykimo ribos esantys gyvūnai. Daug keliauju po pasaulį, dažniausiai po atokias vietas, kaip Antarktida, Grenlandija, Amazonės džiunglės.
Keliavau ir su šia laivų kompanija, netgi su tuo pačiu laivu, kuriame dabar nustatytas hantavirusas, buvau trijose skirtingose kelionėse. <...> Kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie virusą, mane tai pakankamai nustebino, nes tai nėra standartinis kruizinis laivas, kur žmonės susirenka pramogauti ir pamatyti tradicinių pasaulio vietų.
Šis laivas specialiai sukurtas ekspedicinėms kelionėms. Daugelyje vietų, kur šis laivas lankosi, yra labai griežti biologinės saugos reikalavimai. Negalima įsinešti invazinių rūšių, rinkti invazinių augalų. Visais atvejais taikomi griežti kontrolės mechanizmai: tiek išlipant iš laivo, tiek įlipant į laivą vykdoma daiktų, batų, rūbų dezinfekcija. Išlipant iš laivo įgula kruopščiai tikrina visų keleivių drabužius.
Patikrinamos tokios vietos kaip užtrauktukai, kišenės – bet kas, kur gali būti užstrigusi dulkelė ar sėklytė. Kiekvienas drabužis yra peržiūrimas, išsiurbliuojamas, su didinamuoju stiklu patikrinama ir tik tada leidžiama išlipti į krantą. Tokios pat procedūros vyksta ir grįžtant į laivą“, – pasakoja ne kartą šiuo laivu plaukęs lietuvis.
Jis sako, išlipusius į krantą keleivius nuolat prižiūri ir lydi profesionalų komanda. Taisyklės, kaip elgtis egzotiniuose kraštuose, taip pat griežtos.
„Labai griežti reikalavimai ir santykiui su gamta: negalima eiti prie gyvūnų arčiau negu penki ar penkiolika metrų, priklausomai nuo vietovių ir gyvūnijos. Negalima sėdėti ant žemės, negalima nieko liesti, imti, žemės įsidėti ir panašiai. Keleivius labai griežtai prižiūri komanda, kuri keliauja kartu su žmonėmis“, – pasakoja pašnekovas.
„Išgirdus, kad virusas gali būti sukeltas graužikų, man iš karto kilo mintis, kad užkrato parnešimo į laivą iš kažkurių taškų, kur laivas lankėsi, tikimybė yra tokia maža, kad mažesnės pasaulyje sunkiai įsivaizduoju. Viskas laive labai griežtai kontroliuojama. Didžiausia tikimybė – kad kažkas iš keleivių šiuo virusu buvo užsikrėtęs prieš įlipdamas į laivą. Nes pačiame laive dėl netvarkos užsikrėsti tikimybė labai maža“, – dalinasi patirtimi vyras.
Giedrius LRT.lt portalui pasakoja, kad kruiziniame laive bendrų patalpų yra vos kelios – konferencijų salė su baru ir restoranas. Keleiviai įprastai turi erdvias kajutes, jose leidžia daug laiko.
„Kiek teko lankytis, tai švara ir tvarka yra ypatinga – kaip penkių žvaigždučių restorane. Kažkokią netvarką ar galimybę, kad maistas užkrėstas, labai sunku įsivaizduoti. Kontrolė yra labai didelė, nes laivo savininkai patys supranta, kokios yra rizikos, ir bet koks toks incidentas jiems kainuoja milijonus eurų ir gali kompaniją ir iki bankroto privesti“, – sako jis.
Pašnekovas pažymi, kad didžioji dalis šių ekspedicijų dalyvių – vyresni, pensinio amžiaus žmonės, todėl gali kilti papildomų rizikų kovojant su prieš kelias dienas patvirtintu hantavirusu.
Evakuoti žmones iš laivo nėra paprasta
Giedrius sako, kad tai, jog ligonių evakuacija užtruko ilgai, jo nestebina.
„Kadangi ekspedicijos vyksta labai nutolusiuose žemės taškuose, susisiekimas su laivu yra ypač komplikuotas. Gali atrodyti keista, kad po to, kai keleivis mirė, dar ne vieną dieną jo kūnas buvo laive. Be tokia yra realybė. Ant laivo gali nusileisti malūnsparniai, kurių skridimo nuotolis yra mažas.
Įvykus tokiai nelaimei arba įvykiui, kai reikalinga medicinos pagalba, patekti į laivą labai sudėtinga. Teorinės galimybės yra kelios: arba laivas priplaukia prie kokio nors taško, kur yra oro uostas, arba kitas laivas atplaukia padėti, arba atskrenda malūnsparnis. Bet malūnsparniai negali skristi toli, kito laivo priplaukimas irgi yra beprasmis, nes greičiau pats kruizinis laivas gali kur nors priplaukti. Pagal laivo plaukimo chronologiją matyti, kad ir buvo nuspręsta plaukti į artimiausią salyną“, – pasakoja jis.
Per savo keliones Giedrius užmezgė ryšių su įgulos nariais. Jis sako bendraujantis su tais, kurie šiuo metu ne laive. Su laive esančiais susisiekti nepavyksta, jo manymu, dėl saugumo.
„Su tais žmonėmis, kurie yra laive, bendrauti neteko. Tikriausiai yra paprašyta neatsiliepti ir nekelti daugiau panikos. Naudojamas palydovinis ryšys. Manau, kad dėl situacijos įtemptumo įgula nekomentuoja labai daug į išorę. Kontaktavau su tais, kurie nėra laive, tai visi labai užjaučia, laukia ir tikisi, kad viskas kuo greičiau išsispręs“, – pasakoja keliautojas.
LRT.lt primena, kad hantavirusas žmonėms gali sukelti karščiavimą ir sunkias kvėpavimo takų ligas. Paprastai užsikrečiama per sąlytį su užsikrėtusių graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), užsikrėtimas nuo žmogaus žmogui yra retas. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpdami pakilusių dulkių, pavyzdžiui, valydami dulkėtą sandėlį ar palėpę, arba per įkandimus. Užkrato protrūkis laive yra neįprastas dalykas.
