Artėjant Pasaulinei maliarijos dienai, kuri kasmet minima balandžio 25-ąją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), maliarijos rizika išlieka daugelyje Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių. Europoje registruojami maliarijos atvejai beveik visada yra įvežtiniai ir susiję su kelionėmis į endemines teritorijas. Primename, kad viena dažniausių susirgimo priežasčių – profilaktikos nesilaikymas: nevartojami arba netaisyklingai vartojami profilaktiniai vaistai, taip pat nepakankamai saugomasi uodų įkandimų.
„Maliarija Lietuvoje neplinta vietiškai, tačiau kiekvienas įvežtinis atvejis primena, kad kelionės į rizikos šalis be tinkamo pasiruošimo gali baigtis labai rimtomis pasekmėmis – ši liga išlieka pavojinga ir gali sukelti mirtį“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
Registruojami įvežtiniai maliarijos atvejai
Maliarija yra viena iš seniausių ir dažniausių tropinių ligų pasaulyje. Perduodama per Anopheles uodų įkandimus, kurių metu parazitas Plasmodium spp. patenka į žmogaus organizmą ir sukelia infekciją.
Paskutiniai vietinės maliarijos atvejai Lietuvoje užregistruoti 1956 m., tačiau kasmet nustatomi įvežtiniai ligos atvejai. 2016–2025 m. laikotarpiu iš viso užregistruoti 62 maliarijos atvejai, iš jų trys baigėsi mirtimi. Daugiausia atvejų fiksuota 2023 m. (11 atvejų).
NVSC duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 10 įvežtinės maliarijos atvejų: Vilniaus (5), Kauno (3), Klaipėdos (1) ir Telšių (1) apskrityse.
Svarbiausia – prevencija
Vienas iš svarbiausių būdų, kaip išvengti maliarijos, yra informuotumas. Labai svarbu žinoti, kuriose šalyse ši liga yra paplitusi ir kaip jos saugotis.
Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose – Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. PSO duomenimis, 2024 m. pasaulyje užregistruota apie 282 mln. maliarijos atvejų. Nuo šios ligos kasmet miršta apie 610 tūkst. žmonių, iš kurių didžiausią dalį sudaro vaikai iki 5 metų – apie 75 proc. visų mirčių. Didžiausia ligos našta tenka Afrikos regionui – čia nustatoma apie 94 proc. visų maliarijos atvejų ir 95 proc. mirčių. Nepaisant pažangos, maliarija išlieka viena didžiausių pasaulio visuomenės sveikatos problemų, o sergamumas pastaraisiais metais netgi auga.
Maliarijos sukėlėjus platinantys Anopheles uodai yra linkę maitintis tamsiuoju paros metu, iki patekant saulei. Tad vakarais ir naktį rekomenduojama naudoti uodus atbaidančius preparatus (repelentus), dėvėti šviesius, kuo daugiau kūno dengiančius drabužius, lovas apgaubti insekticidais impregnuotais tinklais. Nuo maliarijos apsaugo antimaliariniai vaistai. Todėl prieš kelionę į egzotines šalis būtina pasitarti su gydytoju ir laikytis jo nurodymų.
„Efektyviausią apsaugą užtikrina tik reguliarus vaistų vartojimas prieš kelionę, jos metu ir grįžus bei apsauga nuo uodų įkandimų. Vienkartinis ar nereguliarus preparatų vartojimas nesuteikia patikimos apsaugos“, – pabrėžia NVSC specialistė.
Tiek kelionės metu, tiek grįžus, būtina stebėti savo sveikatą. Pajutus ligos simptomus – karščiavimą, šaltkrėtį, galvos ar raumenų skausmus, silpnumą – reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Svarbu žinoti, kad liga gali pasireikšti net ir praėjus metams po kelionės, todėl vizito metu būtina informuoti gydytoją apie lankymąsi maliarijos rizikos zonoje.
