Praėjusių metų bendradarbiavimo su Vokietija procesą apžvelgusi Užsienio reikalų ministerija (URM) Vyriausybei rekomenduoja stiprinti dvišalius šios šalies ir Lietuvos ryšius švietimo, partinės ir parlamentinės diplomatijos srityse.
Praėjusios savaitės Vyriausybės pasitarime užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pristatė Lietuvos santykių su Vokietija strateginių gairių įgyvendinimo veiksmų plano rezultatus.
Akcentuota, kas pernai padaryta gynybos srityje. Priminta, jog gegužę buvo inauguruota Vokietijos brigada, vystyta infrastruktūra Rūdninkų ir Ruklos poligonuose, pastatytas vokiškas darželis čia esančių karių vaikams. Taip pat pernai buvo įleista „Rheinmetal“ gamyklos statybų pradžios kapsulė, įsigyta „Leopard“ tankų, pėstininkų kovos mašinų „Boxer-Vilkas“.
Tuo metu ekonominio bendradarbiavimo srityje Vokietija yra antra pagal prekybos partnerius, teigė K. Budrys. Anot jo, praėjusiais metais investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ su Vokietija suderino tris naujus tiesioginių užsienio investicijų projektus, kurio bendra vertė siekia 90 mln. eurų.
K. Budrys taip pat pažymėjo, kad šįmet vasaros metu tarp valstybių bus vykdoma iki 55 skrydžių per savaitę – jungiamasi su 8 Vokietijos miestais.
Po pristatymo ministras pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) iki šių metų birželio 30 d. pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl vokiečių kalbos. Siekiama, kad bendrojo ugdymo mokyklose šią kalba būtų dėstoma kaip pirmoji ar antroji užsienio kalba. Tiesa, pažymima, jog tai reikėtų padaryti įvertinus esamą situaciją, poreikius, pedagogų pasiūlą ir kvalifikaciją bei numatant galimus plėtros modelius bei jų įgyvendinimą ir rizikas.
Kartu ŠMSM pavesta identifikuoti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie reglamentuotų atitinkamas bendrojo ugdymo programas.
URM taip pat rekomenduoja paskirti kontaktinius asmenis ministerijose Veiksmų plano įgyvendinimo koordinavimui, stiprinti bendradarbiavimą su Vokietijos federalinėmis žemėmis. Taip pat siūloma stiprinti parlamentinę ir partinę diplomatiją, savivaldybių ryšius, plėsti ekonominį ir prekybos bendradarbiavimą.
Kartu, ministerijos siūlymu, reikia stiprinti pastangas pritraukiant Vokietijos investicijas į gamybą, ypač saugumo ir gynybos pramonės sektoriuje. Ministerijoms kartu rekomenduojama per 2026 m. surengti aukšto lygio vizitus į Vokietiją pristatant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus bei kartu su partneriais organizuojant Lietuvą pristatančius renginius.
Vyriausybė tokiam URM protokoliniam sprendimui po pasitarimo pritarė.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
