Čiurnos traumos – vienos dažniausių traumų, kurias patiria ne tik profesionalūs sportininkai. Kodėl tokios traumos nutinka ir kaip jų išvengti LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ atsako gydytojos.
Pasak Santaros klinikų gydytojos traumatologės Irenos Gvozdovič, čiurnų traumos yra vienos dažniausių traumų, dėl ko pacientai kreipiasi. Tačiau specialistė sako, kad susidūrus su tokia trauma, nereikėtų iškart važiuoti į priėmimo skyrių.
„Yra auksinė 48 val. taisyklė. Patyrus traumą galūnę laikome pakeltą širdies lygyje. Mes sakome, kad koją reikėtų laikyti pakeltą ant pagalvės ar dviejų. Ir būtinai traumuotą vietą reikia pašaldyti po 15–20 min kas 2–3 valandas. (...)
Taip pat siūlomi vaistai ar tepalai nuo skausmo. Jeigu per porą dienų skausmas ir tinimas nėra mažėjantys, o pacientas negali priminti sužalotos kojos, tada būtinai reikėtų kreiptis į priėmimo skyrių“, – teigia I. Gvozdovič.
Be to, pašnekovė pastebi, kad traumų pobūdis priklauso nuo sezono ir asmens lyties. Pavyzdžiui, vasarą labiau susiduriama su sporto ir laisvalaikio traumomis, o žiemą dominuoja dėl slidžios kelio dangos įvykstančios traumos.
„Vyrams būdingesnės sporto traumos, ypač krepšinio, padelio. Moterims labiau būdingos buitinės traumos, kai yra skubama, kai avima netinkama avalynė“, – pastebi ji.
Svarbu stebėti gijimo procesą
Jei po traumos skausmas neslūgsta, išlieka traumuotos vietos patinimas, būtina kreiptis į gydytoją. Šis patikros metu apžiūri, kur pacientui skauda, ar yra patinimas, ar nėra susidariusių kraujosruvų, patikrinama ir čiurnų judesio amplitudė.
„Yra daroma rentgeno nuotrauka, kad būtį įvertintas kaulinis audinys, nustatoma, yra lūžis ar ne. Dažnai būna taip, kad konstatuojama, jog lūžio nėra ir diagnozė lieka raiščių patempimas“, – tikina Santaros klinikų traumatologė.
Tačiau būklei per 7–10 dienų negerėjant, reikėtų darkart kreiptis pakartotinei ortopedo-traumatologo konsultacijai.
„Dažnai per 10 dienų praeina uždegiminė fazė, kai skausmas ir tinimas sumažėja, tačiau nesant geresnių pokyčių, galima skirti echoskopiją ar magnetinį rezonansą. Tada galima vertinti ne tik kaulinį audinį, bet ir minkštųjų audinių sužalojimą. Dažniausiai vertinami raiščiai – ar tai yra dalinis, ar visiškas raiščių plyšimas, kiek jie buvo sužaloti“, – sako pašnekovė.
I. Gvozdovič teigimu, jeigu yra nustatomas dalinis raiščių plyšimas, pacientas čiurnos įtvarą turi nešioti 2–3 savaites, bet esant visiškam raiščių plyšimui rekomenduojama įtvarą nešioti 4–6, o kartais ir 8 savaites.
„Per 6–8 savaites čiurnos raištis sustandėja. Tada reikalinga kineziterapeuto pagalba, nes per tą laikotarpį čiurna ir aplink ją esantys raumenys sustingsta. Dažnai vargina ilgas čiurnos tinimas.
Operacinis gydymas siūlomas tik tada, jei išlieka nestabilumas. Pacientas stebimas pusę metų ir jeigu per šį laikotarpį būklė negerėja, tada rekomenduojama atlikti raiščių rekonstrukciją“, – teigia Santaros klinikų gydytoja.
Dažnai nutinka dėl žioplumo
Anot „Medic Sport“ klinikos kineziterapeutės Ingos Rudytės-Jorgensen, sportininkams dažnai traumos nutinka dėl neatliktų apšilimo judesių, netinkamo pasiruošimo, neteisingai, per staigiai atliekamų judesių. O kasdienybėje čiurnų traumos dažnai patiriamos dėl žioplumo.
„Žioplumas yra labai didelis faktorius, skubėjimas, savo kūno negirdėjimas. Buvo atvejis, kai pacientė atsistojo su nutirpusia koja. Vietoj to, kad palauktų, kol sugrįš visi pojūčiai, ji žengė žingsnį ir patyrė traumą“, – priežastis vardina kineziterapeutė.
I. Rudytės-Jorgensen teigimu, prieš užsiimant bet kokia fizine veikla būtina atlikti apšilimo pratimus.
„Reikia pasukioti pėdas, pasistiebti, pašokinėti, palankstyti kelius, pasispardyti sau į užpakalį, pašokinėti stačiais keliais vietoje, pasukioti liemenį, pečius. Turi būti dinaminis apšilimas.
Pasyvus tempimas šiek tiek mažina raumens jėgą, todėl prieš treniruotę nėra rekomenduojamas“, – tikina pašnekovė.
Traumos padarinių šalinimas
Dažnai galima išgirsti, kad kartą jau patyrus čiurnos traumą ji apie save primins visą likusį gyvenimą. Visgi traumatologė patikslina, kad pakartotinės traumos rizika išauga 50–70 proc., o patirtos čiurnos traumos gali sukelti įvairių komplikacijų. Tiesa, ji priduria, kad jeigu po traumos pacientas lankosi pas reabilitologą, atlieka visas paskirtas mankštas, tai naujų traumų tikimybė sumažėja perpus.
„Dažniausios komplikacijos – čiurnos uždegimai. Būna čiurnos nestabilumas, kai dažnai ji pasukama, čiurnos ankštumas, kai susidaro randiniai pakitimai, kurie ėjimo metu įkrenta į čiurnos sąnarį ir sukelia pacientui skausmą. Ir pati blogiausia komplikacija – potrauminė artrozė, kai visiškai susigadina čiurnos sąnarys, kremzlė“, – sako I. Gvozdovič.
Pasak kineziterapeutės, čiurnos reabilitaciją galima pradėti tuomet, kai pastačius koją ant žemės nėra jaučiamas didelis skausmas. Pačiais pirmaisiais žingsniais gali tapti ir mankšta lovoje.
„Gulint lovoje galima pradėti judinti pirštus, šiek tiek iškėlus koją judinti čiurnos sąnarį ir paskui po truputį didinti krūvį atsisėdus, nes koja neapkraunama viso kūno svoriu. Galima daryti pėdos pasistiebimus atsisėdus, ant kulno bandyti statyti pėdą, kraipyti ją į šonus.
Taip pat ant kulno pastačius pėdą su pirštais galima rašyti abėcėlės raides. Kai saugiai jaučiamės, galima stotis nuo lovos ir apkrauti abi kojas“, – patarimais dalijasi I. Rudytė-Jorgensen.
Kad būtų apkrautos abi kojos, kineziterapeutė rekomenduoja atlikti kojų jėgos pratimus – sukioti jas į šonus, taip sukeliant pasipriešinimą. O tam galima naudoti ir gumas.
„Paskutinis etapas – pratimai ant vienos kojos. Pasistiebimai ant vienos kojos, pusiausvyros išlaikymai. Taip supažindinamas kūnas su nestabilia padėtimi, kad trauma nepasikartotų. Kai žmogus pajėgus atlikti šuoliukus, tada jis jau pasiruošęs grįžti į sportą“, – tikina pašnekovė.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“
Tekstą parengė Justina Lopataitė
