Nors dažnai slogos nelaikome rimta liga, o sutrikusios uoslės ir apsunkusio kvėpavimo nesureikšminame, šie simptomai gali įspėti apie ligas, kurias, siekiant išvengti komplikacijų, svarbu laiku pradėti gydyti simptomiškai ar net chirurgiškai, rašoma „Nordclinic“ pranešime žiniasklaidai.
Susirūpinti reikėtų, jei sutrinka nosies funkcija
Kvėpuojant pro nosį kraujo įsotinimas deguonimi yra 20 proc. didesnis, nei kvėpuojant pro burną. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis organas yra toks svarbus žmogui. Pro nosį patenkantis oras yra sušildomas ir drėkinamas. Taip pat nosis veikia kaip apsauginis barjeras. Nereikėtų pamiršti, kad nosimi mes užuodžiame kvapus, o tai prisideda prie skonio suvokimo.
„Nordclinic“ gydytojas otorinolaringologas Gytis Baranauskas atkreipė dėmesį, kad pablogėjęs kvėpavimas, sutrikęs kvapų užuodimas, dažnai varginanti sloga ar kitoks sekreto tekėjimas iš nosies į nosiaryklę, pasikartojantys kraujavimai iš nosies, nosies gleivinės džiūvimas, pakitusi nosies ar veido forma (nebeužsideda ar nesilaiko akiniai, moterims sunku simetriškai pasidažyti), atsiradusi „nosinė“ kalba, pašaliniai garsai – kvėpuojant girdimas švilpimas, skausmingumas nosies ar prienosinių ančių srityje, veido veržimo ar tempimo pojūtis – gali būti ligų simptomai, o ne „nekaltos“, trumpalaikės slogos pasekmės.
„Nosies funkcija gali sutrikti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti dėl patirtos traumos, esant lėtinėms uždegiminėms ligoms, pavyzdžiui, lėtiniam rinosinusitui, autoimuninėms ligoms, pavyzdžiui, Vegenerio granuliomatozei, kai pažeidžiami viršutiniai kvėpavimo takai. Dažnai nosies funkcijos sutrikimus sukelia gerybiniai ar piktybiniai nosies ir prienosinių ančių ar kaukolės pamato dariniai. Piktnaudžiavimas medikamentais (vietinio poveikio dekongestantais ar įnosinėmis narkotinėmis medžiagomis) taip pat gali daryti įtaką“, – komentavo gydytojas G. Baranauskas.
Staiga paūmėję simptomai – pavojaus signalas
Susirgus sloga svarbu stebėti, ar ji nesikomplikuoja, kokie papildomi simptomai pasireiškia. Jei prieš tai paminėti skundai atsirado staiga arba simptomai paūmėjo, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Diagnozės nustatymui atliekamas išsamus otorinolaringologinis (otoneurologinis) ištyrimas. Nosinių simptomų diagnostikos pagrindinis tyrimas yra nosies endoskopija, kai nosies landos, prienosinių ančių įeigos, nosiaryklė apžiūrima naudojant vaizdo endoskopą. Po tokios apžiūros gali būti atliekami kompiuterinės tomografijos (KT) ar branduolinio magnetinio rezonanso (BMR) tyrimai.
Šis tyrimas, pasak gydytojo G. Baranausko, gali būti skiriamas, jei pirminės apžiūros metu diagnozės nustatymui neužtenka informacijos, jei gydytojas nori patikslinti diagnozę ar planuojant chirurginį gydymą. Po atliktų tyrimų sprendžiama dėl gydymo taktikos. Ji gali būti konservatyvi medikamentinė, chirurginė arba mišri. Chirurginis gydymas gali būti taikomas, jei kiti, konservatyvūs gydymo metodai, neveiksmingi ar nebegalima laukti dėl galimų komplikacijų.
