Nepasitikėjimas savimi, apatija, menka savivertė ir vienišumo jausmas – jausmai, kurie, anot specialistų, neapleidžia nuo alkoholio priklausomų žmonių. Nepaisant to, besikankinantys gyventojai nenoriai pripažįsta turį problemų, o nuspręsti pradėti gydymo procesą padeda tik žiaurios su alkoholiu susijusios pasekmės asmeniniame gyvenime.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriaus l.e.p. vedėjas ir medicinos gydytojas Artūras Barkus LRT.lt portalui sako, kad specialistai priklausomybę alkoholiui nustato pagal 6 diagnostikos kriterijus.
„Pirmasis – ryškus noras vartoti alkoholinius gėrimus. Antrasis – susilpnėjusi galimybė kontroliuoti gėrimų vartojimą, jį nutraukti. Trečiasis – padidėjusi alkoholio tolerancija, kai žmogus gali išgerti vis daugiau, kaip sakoma, daug „pakelia“. Ketvirtasis – abstinencijos būklė, kai žmogus, kelias dienas vartojęs alkoholį ir nustojęs gerti, jaučia nerimą, sutrinka miegas, kyla fiziniai simptomai: prakaitavimas, drebulys, didėja kraujo spaudimas, pulsas.
Alkoholinės abstinencijos būklė gali būti netgi pavojinga gyvybei dėl išsivystančių komplikacijų – traukulių, delyro („baltosios karštinės“). Penktasis rodiklis yra alkoholiui skiriamas laikas – tiek jo vartojimui, tiek mintims apie tai. Laiko vis mažiau lieka šeimai, darbui ir kitoms socialinėms funkcijoms, trinka įsipareigojimai. Šeštasis – žmogus suvokia, kad jis patiria žalą sveikatai (pvz., serga kepenų liga ar yra sutrikęs širdies ritmas), bet vis tiek vartoja alkoholį. Jei per paskutinius dvylika mėnesių gydytojui akivaizdūs bent trys iš šių kriterijų, jis gali nustatyti priklausomybės nuo alkoholio diagnozę“, – sako gydytojas.
A. Barkaus teigimu, negalima išskirti išgeriamo alkoholio kiekio kaip priklausomybės nuo alkoholio diagnostikos kriterijaus. Jo teigimu, kiekvienam žmogui kiekis yra skirtingas.
„Išgeriamo alkoholio kiekis nėra priklausomybės nuo alkoholio diagnostikos kriterijus. Vieniems tai yra alkoholio kiekiai, kurie sveikam žmogui galėtų būti mirtini, o kitiems – vyno taurė, kuri kas vakarą padeda atsipalaiduoti po darbo, tačiau to atsisakyti nepavyksta. Nėra alkoholio kiekio, kuris būtų „saugus“.
Tačiau galima išskirti mažai rizikingus alkoholio kiekius. Lietuvos Higienos institutas rekomenduoja neviršyti 11 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per savaitę – maždaug penkių pusės litro bokalų 5 proc. stiprumo alaus, maždaug butelio 13 proc. stiprumo vyno arba šešių 50 mililitrų stikliukų stipraus (40 proc.) gėrimo per savaitę. Taip pat nereikėtų viršyti 4 SAV vyrams ir 2 SAV moterims per dieną. Svarbu pažymėti, kad rekomendacijose neatsispindi konkretaus žmogaus savybės, tokios kaip amžius, svoris, sveikatos būklė“, – teigia A. Barkus.
Jis pabrėžia, kad alkoholis, kuris iš pradžių gali atrodyti kaip patraukli priemonė nusiraminti, ilgainiui gali sukelti pokyčius smegenyse, kurie lemia tai, kad žmogus vis sunkiau valdo emocijas, susiduria su psichologinėmis problemomis.
„Alkoholis slopina mūsų centrinę nervų sistemą, pasižymi atpalaiduojančiu ir raminančiu poveikiu. Nors iš pradžių tai gali atrodyti kaip gera priemonė pasijausti geriau, atsipalaiduoti, nusiraminti, dažnas vartojimas gali kelti specifinius pokyčius smegenyse.
Dėl to gali būti sunku reguliuoti savo emocijas, sutrikti elgesio kontrolė, įprasti malonūs dalykai, pavyzdžiui artimi santykiai, prasmingos laisvalaikio veiklos, tampa blankūs, nedžiuginantys. Šie ir kiti pokyčiai lemia sutrikusį gebėjimą matyti save „iš šono“. Dėl to pačiam piktnaudžiaujančiam žmogui gali būti sunku pripažinti problemą.
Dažnai tai įvyksta tik patiriant rimtų vartojimo padarinių – kenčiant sveikatai, santykiams ar socialiniam gyvenimui. Tačiau laiku kreipiantis pagalbos į specialistus galima šį pripažinimą pagreitinti ir priklausomybę padėti gydyti net ir kol nėra „pasiektas dugnas“, – sako medikas.
LRT.lt paklaustas apie tai, ką rekomenduotų nuo alkoholio priklausomiems žmonėms, A. Barkus teigia, kad svarbu suprasti, jog priklausomybė yra liga, tad kreiptis į medikus yra būtina. Jis taip pat pridūrė, kad svarbus artimųjų palaikymas, supratimas, kad pokyčiai greit neatsiranda.
Mediko teigimu, ypač svarbu taikyti sveikus emocijų reguliavimo ir įtampos malšinimo būdus. Tą pasiekti, anot A. Barkaus, padeda specialistai, savitarpio pagalbos grupės, pavyzdžiui, Anoniminių alkoholikų bendruomenė.
„Kvalifikuota pagalba teikiama Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose. Norint pradėti gydytis, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar psichiatrą, kuris nukreiptų į RPLC. Paslaugas Centre galima gauti ir anonimiškai, tai yra registruojantis be gydytojo siuntimo, tik tuo atveju už paslaugas reikia mokėti.
Be gydymo medikamentais Centre teikiama psichologinė parama, socialinių darbuotojų paslaugos, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė bei kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą psichosocialinio gydymo programoje („Minesotoje“) arba Motyvacinėje terapijoje“, – sako A. Barkus.
Psichologė: tik priklausomas žmogus gulėdamas veidu baloje į kitus sugeba žvelgti iš aukšto
Klinikinė psichologė, Priklausomybes turinčių asmenų bendruomenė „Aš esu“ reabilitacijos programos vadovė Justina Kymantienė tvirtina, kad priklausomybę turintys asmenys patiria neigiamas to pasekmes, fiksuojami psichikos ir elgesio sutrikimai.
„Psichikos ir elgesio sutrikimas, kurį diagnozuoja gydytojas psichiatras. Tai yra tam tikri aiškūs kriterijai, bet paprastai sakant, žmogus jaučia labai stiprų poreikį vartoti alkoholį, jis dėl to patiria kažkokių aiškių neigiamų pasekmių: gali prarasti darbą, vairuoti neblaivus, gali turėti tragiškų pasekmių arba prarasti teises, gali turėti daug sunkumų asmeniniuose santykiuose, jau nekalbant apie sveikatą ir kitus sunkumus, kurie ištinka po didesnių išgertuvių.
Žmogus turi pasekmių, bet jo noras vartoti geria nepaisydamas tų neigiamų pasekmių. Čia yra ryškus signalas, kad problemos rimtos ir kad kalbame apie priklausomybę“, – sako psichologė.
Ji priduria, kad noras vartoti alkoholį priklausomiems žmonėms yra labai stiprus. Pasitaiko žmonių, kurie bando patys nutraukti vartojimą, tačiau palūžę supranta, kad yra praradę kontrolę.
„Tas potraukis yra be galo stiprus. Kalbant apie visą ligos eigą, kai pats žmogus mato, kad vartojimas labiau kenkia, negu padeda. Tada jis bando susigrąžinti tą kontrolės jausmą, tarsi jei norėsiu, tai negersiu. Paprastai tas noras būna toks stiprus, kad tos pastangos kontroliuoti nepasiteisina.
Yra toks dalykas, kaip neigimas, kada pats žmogus neigia tą situaciją, pateisina, neva būtų pavykę, jei nebūčiau susitikęs su senu draugu, ar būtų pavykę, jei ne toks didelis stresas santykiuose, šeimoje. Tai yra labai stiprūs psichologiniai ir gynybiniai mechanizmai, kurie įsijungia, kai pats žmogus tampa nekritiškas. Priklausomybę jis linkęs pagražinti“, – tvirtina J. Kymantienė.
Anot psichologės, vienas sunkiausių dalykų, su kuriuo susiduria nuo alkoholio priklausomas žmogus, yra prisipažinimas, kad jis serga. J. Kymantienė tvirtina, kad priklausomiems žmonėms ir ilgą laiką alkoholį vartojantiems būdingas vienišumo jausmas, menka savivertė, apatiškumas.
„Dažnai kyla labai stiprus pasipriešinimas ir noras tą nuginčyti ir paneigti. Sunku tą priimti ir ilgainiui žmogus tampa labai vienišas. Gali sakyti kitaip, bet viduj jaučiasi taip, nes dažniausiai iš tų tikrų santykių, kai jis tampa nepatikimas, dažnai nuvilia, įskaudina, dėl ligos ir empatijos nelabai jaučia, kurios labai reikia santykiams, kad tą artumą būtų galima vystyti ir jausti, nes pati liga tuos jausmus atbukina. Dažniausiai jis turi sugėrovus arba geria vienas, bet tai nėra tapatu artimam ryšiui ir santykiui, kokį žmonės nori turėti“, – teigia psichologė.
Pasak „Aš esu“ reabilitacijos programos vadovės, priklausomi nuo alkoholio žmonės yra linkę nuvertinti ir kitus. Tą, anot jos, lemia nusivylimas savimi.
„Būna daug nusivylimo savimi, tada norisi kažkaip sau padėti tame nusivylime nebūti, tada viskas nukreipiama į kitus, kaltinami kiti dėl tų nesėkmių. Tas nusivylimas yra labai skausmingas, nes ta tiesa, kad kontroliuoti to negali. Daug bejėgystės, menka savivertė, tai – skausmingas dalykas. Įsijungia gynybiniai procesai, anoniminiai alkoholikai turi labai taiklų posakį, kad tik priklausomas žmogus gulėdamas veidu baloje į kitus sugeba žvelgti iš aukšto. Įsijungia puikybė, kada visus kritikuoja, nuvertina, bet tai tik ženklas, kad jo paties savivertė yra labai menka“, – pasakoja J. Kymantienė.
Ji sako, kad alkoholį vartojantiems žmonėms ir svarstantiems dėl priklausomybės vertėtų atlikti AUDIT testą, kuris yra viešai prieinamas. Atsakius į 10 testo klausimų bus aišku, kokioje tiksliai vietoje esate ir ar nevertėtų sunerimti.
Psichologė taip pat priduria, kad yra daugybė vietų, kur priklausomybę nuo alkoholio turintis asmuo galėtų kreiptis.
„Jeigu žmogus jau linksta, kad pagalbos reikia, tai labai drąsinčiau juos kreiptis į anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupes – be galo puiki pagalba, nemokama, vyksta nuolat, galima būtų kasdien į grupę eiti arba jungtis per nuotolį, nes dėl COVID-19 jos taip pat darbą vykdo nuotoliniu būdu. Ten nėra specialisto, galima ateiti, tylėti, klausytis ir galima rasti daugybę svarbių atsakymų.
Yra daugybė specialistų, kurie gali suteikti pagalbą – psichologai, individualios konsultacijos, grupinės konsultacijos, galima pagalbos ieškoti Respublikiniame priklausomybės ligų centre, ten yra daug programų – motyvacinė programa, psichosocialinio gydymo principais paremta „Minesotos“ programa, svarbiausia išdrįsti ir pasikalbėti apie tai, ką žmogus jau pats numano jam keliant problemą“, – tvirtina psichologė.
