Žiovulys daugeliui atrodo įprastas reiškinys, kuris tarsi bando mums pasakyti, kad esame pavargę, neišsimiegoję ar galbūt netgi nuobodžiaujame. Vis dėlto vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad dažnas žiovulys apie mūsų savijautą gali atskleisti kur kas daugiau, rašoma „Eurovaistinės“ pranešime žiniasklaidai.
Kodėl mes žiovaujame?
„Niekas nenustebtų išgirdęs, kad viena dažniausių žiovulio priežasčių – miego trūkumas, patiriamas stresas ir pervargimas. Kai mūsų organizmas negauna pakankamai poilsio, smegenys ima dirbti lėčiau, o mums tampa sunkiau išlaikyti dėmesį. Dėl to organizmas stengiasi palaikyti budrumą, sukeldamas žiovulį. Jo metu suaktyvėja kai kurios smegenų sritys, pagreitėja širdies ritmas, todėl trumpam pagerėja dėmesio koncentracija. Taip mūsų organizmas tarsi pažadinamas“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Pasak vaistininkės E. Ramaškienės, kita dažnai įvardijama žiovulio priežastis – smegenų temperatūros reguliavimas. Gilaus įkvėpimo metu organizmas gauna daugiau vėsaus oro, kuris gali prisidėti prie smegenų „atvėsinimo“.
„Žiovulio priežasčių yra dar daugiau. Pavyzdžiui, dažniau galime žiovauti prastai vėdinamose patalpose. Taip pat tai gali nulemti tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, mažakraujystė. Kai organizme trūksta geležies, sumažėja hemoglobino kiekis, todėl audiniai aprūpinami mažesniu deguonies kiekiu. Tokiu atveju žmogus gali jausti silpnumą, energijos stoką, galvos svaigimą ir dažnai žiovauti“, – paaiškina vaistininkė E. Ramaškienė.
Ką daryti, jei dažnai žiovaujame?
„Nieko nenustebinsiu pasiūlydama pradėti nuo pagrindų. Dažniausiai palaikyti energijos lygį ir deguonies kiekį organizme mums padeda kokybiškas miegas, reguliarus poilsis, pasivaikščiojimas gryname ore ir fizinis aktyvumas. Pabandykite susikurti poilsio ir miego rutiną namie. Vakare bent valandą laiko prieš miegą praleiskite be ekranų, nueikite į šiltą dušą, paskaitykite knygą ir eikite miegoti gerai išvėdintame kambaryje. Kartais vien to gali pakakti, kad kitą dieną jaustumėtės žvalesni“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
Vaistininkė E. Ramaškienė pabrėžia, kad ne mažiau svarbi ir subalansuota mityba.
„Mūsų organizmui ypač svarbūs B grupės vitaminai, magnis, geležis ir vitaminas D, nes jie visi prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos bei energijos apykaitos. Todėl vertėtų subalansuoti savo mitybą, kad joje netrūktų šių vitaminų ir mineralų turinčių maisto produktų“, – sako E. Ramaškienė.
