Daugėja žmonių, norinčių išsitirti kiek ir ar išvis turi antikūnų. Kai kuriuose medicinos centruose eilės savaitei ar ilgiau. Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto mokslininkė Aurelija Žvirblienė sako, kad svarbiausia neskubėti po skiepo darytis antikūnų testo, turi praeiti 3–4 savaitės. Taip pat, profesorės teigimu, nieko blogo, jei po pirmo skiepo antikūnų išvis nesusidarė – jų gali atsirasti pasiskiepijus antrąkart.
Laboratorijoje antikūnų tyrimo rezultatą gyventojai sužino praėjus porai valandų. Pasak centro medikų, susidomėjimas tyrimu nuolat auga, ateina išsitirti net šeimomis. Patys nekantriausieji antikūnų kiekį nori sužinoti po skiepo praėjus vos porai savaičių.
„Pagrinde žmonės tiriasi, kurie persirgo COVID-19 infekcija. Ateina žmonės išsitirti po vakcinacijos, šis tyrimas yra naudojamas po bet kurios Lietuvoje naudojama vakcinos. Taip pat ateina nemažai žmonių, besidominčių savo sveikata, ir nori pasižiūrėti, ar turėjo kontaktą su infekcija“, – pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja Lina Kiselienė.
Net visų norinčių išsitirti antikūnų negali priimti „Medicina pratica“ laboratorija Kaune. Jos vadovo teigimu, jau ir įmonės, paskiepijusios darbuotojus, užsako jiems antikūnų tyrimą. Ši laboratorija nuolat tiria ir savo darbuotojų antikūnus, vėliau planuodama duomenis susisteminti.
„Atliksim savo ekspertizę, savo analizę ir jau teiksim kolegom, dalinsimės informacija kaip krinta (antikūnų skaičius – LRT.lt) atskirose amžiaus grupėse, kadangi pas mus dominuoja moteriškas kolektyvas, taigi moterų tarpe, vyrų turime keletą tik. Tai medžiaga, kuri galėtų pasitarnauti vėliau įvertinant įvairių skirtingų vakcinų efektyvumą ir jos ilgalaikiškumą arba imuninį atsaką“, – nurodo laboratorijos direktorius Svajūnas Barakauskas.
Mokslininkė A. Žvirblienė teigia, kad svarbu žinoti, kada reikia darytis antikūnų tyrimą. Pasak profesorės, geriausiai praėjus 3–4 savaitėms po skiepo. Jei žmonės nori sekti antikūnų lygį, turi tirtis toje pačioje laboratorijoje, tais pačiais testais. Tačiau A. Žvirblienės teigimu, iš antikūnų tyrimo rezultato nereikia daryti labai toli siekiančių išvadų.
„Jeigu tų antikūnų nėra, nieko nepadarysi – reikia laukti antro skiepo, nes gali taip būti, kad po pirmo skiepo antikūnų nėra, reikia tiesiog pagal grafiką pasiskiepyti antrą kartą. Vakcinų gamintojai nerekomenduoja darytis antikūnų tyrimo po skiepo todėl, kad žmonės tiesiog gali nesuprasti, kaip tą antikūnų tyrimo rezultatą interpretuoti“, – pastebi mokslininkė.
Mokslininkė sako, kad naujausi tyrimai rodo, jog po skiepo praėjus 4–5 mėnesiams antikūnų lygis gali pradėti kristi, bet tai labai individualu. Be to, profesorės žodžiais, antikūnai – tai tik vienas iš rodiklių, kurį lengviausia išmatuoti.
„Mes nežinome, kaip ląstelinis atsakas veikia, kiek atminties ląstelių susidaro. Imuninės atminties ląstelės apskritai negamina antikūnų. O jos labai svarbios apsaugant nuo infekcijos ir jos susidaro tiek po persirgimo, tiek po vakcinos“, – pabrėžia A. Žvirblienė.
Antikūnų tyrimas privačiose medicinos centruose kainuoja apie 20 eurų ir daugiau.
