Vilniaus regiono ligoninės sparčiai pildosi COVID-19 susirgusių gyventojų, Kauno įstaigose naujų pacientų skaičius auga mažesniais tempais, tačiau medikai situaciją stebi su nerimu – stacionaruose pacientų daugėja. Klaipėdos ir Šiaulių regionuose kol kas tokios problemos nematyti, o atraminių ligoninių vadovai teigia, kad situacija kol kas rami.
Vilniuje COVID-19 pacientus gydančios įstaigos teigia artėjančios prie galimybių ribos, ypač dėl personalo trūkumo.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pirmadienio popietę tvirtino, kad sostinėje situacija dėl koronaviruso pandemijos yra rimta. Anot jo, šiuo metu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo likusios laisvos tik 8 lovos, skirtos COVID-19 pacientams.
Daugiau kaip pusė hospitalizuotų asmenų Vilniaus regione – jaunesni nei 65 metų.
Kauno regione lėtesnį augimą sieja su vakcinacija
Kauno regione nuo sausio vidurio aštuonis kartus buvo sumažintas COVID-19 lovų skaičius – nuo 520 iki 255. Praėjusią savaitę teko sugrąžinti 70 lovų: 50 LSMU Kauno ligoninėje, po 10 – Kėdainių ir Jurbarko ligoninėse. Kaip sakė Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas doc. dr. Evaldas Padervinskis, sprendimą dėl lovų mažinimo šią savaitę priims antradienį vakare arba trečiadienį ryte. Savaitgalį į Kauno regiono ligonines buvo paguldyti 47 žmonės: 19 – šeštadienį ir 28 – sekmadienį.
„Mes būtent trečiadienį matysime savaitgalio situaciją: pacientai guldomi tuo metu, o nedidelė jų dalis išvyksta. Tai paprastai pirmadienį, antradienį matome intensyvų išrašymą iš gydymo įstaigų ir būtent tada, aptarę su ligonine bei vertindami regiono vakcinavimo ir stacionarizavimo apimtis, priimsime sprendimus“, – LRT.lt komentavo E. Padervinskis.
Pasak jo, dabar labai sunku teikti apibendrintas išvadas, bet naujų atvejų skaičiaus augimas galbūt yra pati pradžia.
„Vilniaus regione yra greitas ir intensyvus skaičiaus didėjimas, Kaune mes matome stabilesnį augimą. Manau, tai sietina su vakcinacijos procesu“, – teigė pašnekovas.
Savaitgalį Kauno miesto savivaldybė pranešime žiniasklaidai nurodė, kad pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze buvo paskiepyta 20 proc. kauniečių, abiem – apie 9 proc.
Savaitgalį į Kauno regiono ligonines buvo paguldyti 47 žmonės: 19 – šeštadienį ir 28 – sekmadienį.
Bet stacionarai pildosi
Augančius skaičius su nerimu stebi ir medikai.
„Turime bangos augimą antrą savaitę. Matome ir suprantame, kad reikės daryti vienokius ar kitokius sprendimus tam, kad užtikrintume paslaugas mūsų pacientams“, – pridūrė E. Padervinskis.
Tiesa, kai praėjusią savaitę Kauno regione sugrąžintos 70 COVID-19 lovų, dėl to nereikėjo stabdyti jokių paslaugų, bet to gali prireikti vėliau, jeigu reikės vėl didinti vietų skaičių. Kauno klinikų atstovo teigimu, sprendimas aptariamas su regionine ligonine, nes stabdant paslaugas reikia numatyti, kur kitur jos bus teikiamos.
Anot jo, pirmadienio vidurdienio duomenimis, iš 325 stacionare esančių COVID-19 lovų 251 buvo užpildyta. Reanimacijoje užimta kiek mažiau nei pusė lovų – 16 iš 42 lovų. Praėjusią savaitę vidutiniškai per parą į Kauno regiono ligonines buvo paguldomi 24–25 pacientai, bet pikas buvo antradienį – tada 40 gyventojų atsidūrė gydymo įstaigose.
„Išrašymas nebuvo toks intensyvus, kadangi nebuvo tiek pacientų, tai turėjome tokį teigiamą didėjimą – guldydavome daugiau, negu išleisdavome. Tai reiškia, kad stacionarai pildosi“, – pridūrė E. Padervinskis.
Jis taip pat minėjo, kad dalį pacientų iš vienų miestų reikia pervežti į kitų miestų ligonines, nes pastarosios pritaikytos gydyti COVID-19 sergančius ligonius.
„Savaitgalį turėjome Vilkaviškio pacientų – nusiuntėme juos į Marijampolės ligoninę, Šakių – į Jurbarko, Raseinių – į Kėdainių. Turime tam tikras įstaigas, kurias esame paskyrę COVID-19 paslaugoms, o kitas įstaigas stengiamės išlaikyti tokias, kad būtų galima teikti paslaugas ne COVID-19 pacientams“, – aiškino pašnekovas.
„Turime bangos augimą antrą savaitę“, – pridūrė E. Padervinskis.
Susirgo ir pavieniai medikai
Be to, bent jau Kauno klinikose, tarp užsikrėtusiųjų vyrauja britiškoji atmaina. Kaip praėjusią savaitę buvo skelbiama Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai, pavyzdžiui, iš 32-ų pastarąją savaitę COVID-19 liga sirgusių Kauno klinikų pacientų 29-iems nustatyta britiškoji viruso atmaina.
Pavieniai susirgimai, pasak E. Padervinskio, fiksuojami ir tarp medikų, kurie galbūt nenorėjo ar negalėjo būti paskiepyti.
„Skiepijimo procesas yra numatytas ir jeigu bet kuriame etape [medikai] išreikš norą, tai bus galimybė pasiskiepyti. Mes nebeturime masinio užsikrėtimo ar didesnės apimties, lyginant su rudens banga, kai turėdavome iššūkių organizuoti kolektyvo darbą. Didžioji dalis gydytojų ir slaugytojų pasiskiepiję“, – tikino Kauno klinikų atstovas.
Klaipėdos regione situacija stabili – mažėjant ligonių, mažinamas ir lovų skaičius
Nors kai kur Lietuvoje situacija dėl COVID-19 jau yra įkaitusi, tačiau Klaipėdos ir Šiaulių regionuose kol kas yra gana ramu.
„Mūsų ligoninėje ir visame regione situacija kol kas nekaista. Situacija yra stabili“, – patikino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Šiuo metu KUL yra gydomi 25 COVID-19 sergantys žmonės, 6 gydomi reanimacijos skyriuje.
Uostamiestyje COVID-19 sergantys pacientai gydomi visose ligoninėse, o už miesto ribų šia liga sergančiųjų nepriima Gargždų, Šilalės ir Kretingos ligoninės. Sunkūs šių miestų COVID-19 ligoniai gabenami į Klaipėdą.
Minėtas ligonines atlaisvinti nuo COVID-19 liga sergančiųjų nuspręsta įvertinus ligonių sumažėjimą ir siekiant, kad mažuose miesteliuose būtų kuo efektyviau teikiamos kitos paslaugos.
V. Janušonis teigė, kad kurį laiką ligoninėje ir visame regione buvo netgi mažinamas lovų, skirtų COVID-19 sergantiems pacientams, skaičius.
Šiuo metu KUL yra gydomi 25 COVID-19 sergantys žmonės, 6 gydomi reanimacijos skyriuje.
„Bet jos yra labai judantis skaičius. Kiek reikia, tiek ir suguldoma. Rezervą turi visos ligoninės ir, esant reikalui, nežiūrint formaliai, kiek yra lovų, suguldoma tiek, kiek reikia“, – užtikrino V. Janušonis.
KUL laboratorijoje jau atlikta apie 400 tyrimų, siekiant nustatyti galimas COVID-19 ligos atmainas. Šiuo metu jau nustatyti 83 britiškosios atmainos atvejai ir 1 – PAR.
„Britiškosios atmainos gana nemažai yra ir pas mus, matyt, ir visoje Lietuvoje, kiek bendraujame. Stacionare užsikrėtusių britiškąja atmaina neturime“, – teigė V. Janušonis.
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius: svarbiausia viruso neišleisti iš židinių
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika teigė, kad šiuo metu Šiaulių regione COVID-19 pacientus priima dvi ligoninės – Mažeikių ligoninė, kurioje šiuo metu iš 20 lovų jau užimta 15, ir Respublikinė Šiaulių ligoninė, kurioje iš 50 lovų užimta iki 20.
„Pas mus dar kol kas stabilu. Praėjusią savaitę epideminė situacija blogėjo regione po truputį, tačiau ne tokiais tempais, kad mes labai stipriai pajaustume“, – apibendrino R. Mažeika.
Dabartinis vietų COVID-19 sergančiais ligoniais užpildymas Respublikinei Šiaulių ligoninei leidžia dirbti teikiant visas kitas paslaugas.
Kai Mažeikių ligoninėje nebeliks vietų, pacientai bus gabenami į Šiaulius, ten dar yra galimybių įkurti papildomų vietų COVID-19 ligoniams. Tiesa, tuomet tektų pradėti aukoti kitas šiuo metu teikiamas paslaugas. Vis dėlto bent jau kol kas daugiau ligoninių paversti kovidinėmis neplanuojama.
„Visi nori taikos, normalaus gyvenimo ir visos ligoninės atsidariusios dirba, kaip tik įmanoma: lenktynės su virusu, skiepai, testavimas ir t. t.“, – dėstė R. Mažeika.
„Pas mus dar kol kas stabilu“, – apibendrino R. Mažeika.
Pašnekovo teigimu, prieš kelias savaites britiškosios ligos atmainos buvo nustatyta Telšiuose, tačiau dėl aktyvaus testavimo pavyko išvengti plitimo. R. Mažeika akcentavo, jog svarbiausia viruso neišleisti iš židinių.
„Telšių pavyzdys rodo, kad jeigu suvaldome virusą, tai nesvarbu, kokia atmaina“, – pabrėžė ligoninės vadovas.
