„Dažnai pagalvoju, kaip taip gali būti, bet tai yra nuostabu. Tai yra ateitis“, – LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ apie Aleknų disko metimo dinastiją kalba pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas Romas Ubartas.
Šie žodžiai skirti ne tik itin aukšta nata 2025 m. sezoną atidariusiam pasaulio rekordininkui Mykolui Aleknai, bet ir vyresniajam jo broliui Martynui Aleknai, ir jaunėlei Gabrielei Aleknaitei, kurie taip pat trokšta užkopti į disko metimo rungties olimpą.
„Kaip Gabrielė dabar meta diską, tai yra tėčio judesys. Lupa taip, kaip turi būti (šypteli). Manau, kad tai atneš gerų rezultatų. Pas Mantą ji treniruojasi dar neilgai, bet tas judesys jau toks, kad kerta stipriai. Į tinklą meta ir viskas sušlama.
Už Martyną aš labai sergu. Žinau, kad šis vyrukas iš tikrųjų gali. Jau stovykloje Tenerifėje 71 m metė, bet jį vis kamuoja kažkokios traumos. Jeigu jis prisijungs prie Mykolo, tai bus fantastika. Įsivaizduojate, olimpinėse žaidynėse du prizininkai broliai. Aš nežinau... Čia būtų tai, ko dar niekada nėra buvę. Matau Martyno treniruotes, dabar jis meta 65 ar 66 metrus. Tai tikrai duoda gerą viltį, jog rezultatai gali kilti. Manau, kad į pasaulio čempionatą jis turėtų patekti tikrai“, – su šypsena veide mintimis dalinasi 64-erių R. Ubartas.
Jis ne vienus metus atidžiai seka Aleknų šeimos vaikų kelionę sporte, jų atsidavimą ir norą tobulėti. Lietuvos sporto legenda tikina, kad tikruoju čempionu galima tapti tada, kai viską darai iš širdies, kai sugebi išsaugoti savyje fanatizmo dalelytę.
„Taip kiekvienoje profesijoje... Savo profesijoje tu juk irgi darai iš širdies. Tau juk tai patinka, tu žinai, kad tai daryti malonu, kad tas darbas reikalingas ir tau, ir kitiems žmonėms. Tas pats ir sporte. Jeigu čia neatiduosi visko... Turi likti ta fanatizmo dalelytė, nes kitos išeities nėra. Jeigu eini tik iš praktinės pusės, dingsta ta dvasinė, kažkur vis tiek nudegsi. Ta pusiausvyra būtinai turi išlikti“, – sako R. Ubartas.
Remdamasis šiomis idėjomis jis pateikia Mykolo Aleknos pavyzdį ir priduria, kad būtent žmogiškumas yra esmė: „Kiek esu bendravęs su Mykolu, tai tikrai yra paprasčiausiai geras žmogus. Kai bendrauji su juo, matai akis, viską. Tai žmogus, kuris... Ateitis...“
Pergalingos ir iki pat dabar besitęsiančios Lietuvos disko metimo istorijos pirmuoju kūrėju tapęs R. Ubartas meilės sportui už savo nugaros nepalieka net ir dabar. Jis ne tik seka atletų pasiekimus ir įvairias varžybas, bet ir vis dar treniruoja vaikus. Disko metimo rungčiai save atiduodantis R. Ubartas „Čempionų pietuose“ pabrėžia, kad jo širdis, matant Aleknų dinastijos ateitį, tiesiog dainuoja.
„Tai yra nuostabu, taip ir turi būti. Mūsų Lietuvėlė yra maža, kiek čia turime tų žmonių. Kai ateina tokia šeimos dinastija, tai ji garsina mūsų šalies vardą. Nueinu į maniežą, į stadioną ir matau savo akimis, kaip jie auga. Tai yra nuostabu. Aišku, esu kiek nustebęs, kad jie yra taip stipriai geresni negu mes (juokiasi). Kartais net mažas pavydas iš gerosios pusės aplanko (šypsosi). Ką mes ne taip darydavome?
Matote, čia yra tėtis ir mama. Virgis dukart olimpinis čempionas, o mama daugiakovininkė. Ta simbiozė viską ir nulėmė, davė tiek daug gerų sportinių savybių, kad net neįmanoma. Martynas panašesnis į tėvelį, Gabrielė, regis, labiau į mamą. Jai dar tik 16 metų. Dažnai pagalvoju, kaip taip gali būti, bet tai yra nuostabu. Tai yra ateitis...
Taip pat skaitykite
Manau, kad ateity turėtume pamatyti daug tokių rezultatų, kurie mus iš tiesų nustebins ir nuneš stogą“, – dėsto R. Ubartas.
„Visi kalba, kad čia ne pabaiga“
Praėjusį savaitgalį Mykolas Alekna galingai atidarė 2025 m. varžybų sezoną. Jau pirmose varžybose 22-ejų lietuvis diską nuskraidino net 70,09 m ir užfiksavo geriausią tuo metu šio sezono rezultatą pasaulyje. Pasak R. Ubarto, skaičiai iš tiesų įspūdingi ir gerai nuteikiantys, tačiau jų pernelyg sureikšminti nereikia, nes tai tik startas.
The WR-holder has opened up...Mykolas Alekna (@CalTFXC) surpasses the 70-meter mark in effortless fashion🤌
— Beau Throws (@beau_throws) April 6, 2025
Next week...Ramona, OK🌬️
📽️calthrows pic.twitter.com/89vlNfAmPy
„Pradžia gera, bet nemanau, kad reikia iškart labai džiaugtis ar panašiai, visas sezonas priešaky. Žinoma, pirmose varžybose mesti 70 metrų yra labai gerai. Visgi reikia galvoti apie pagrindines varžybas, kurios bus tik rugsėjo mėnesį.
Manau, kad Mykolas dabar nėra geriausios sportinės formos, bet šis startas parodo, kad jis eina teisingu keliu. Kiek mačiau, tai tas stadionas buvo toks gana uždaras, iš abiejų pusių tribūnos. Disko metime yra svarbus vėjas, o ten, manau, didelio vėjo nebuvo, todėl toks rezultatas yra aukštas. Žiūrėsime, kas bus ateityje“, – sako legendinis atletas.
Vis dėlto jis priduria, kad dabar gana natūraliai atrodanti 70 m riba anksčiau prilygdavo gana tolimai svajonei. R. Ubartas tikina, kad savo karjeros metu jis negalėjo nė pagalvoti, jog šis atstumas bus taip lengvai įkandamas riešutas.
„Tuo metu mes kažkaip mėtydavome apie 65–68 m. Galbūt tai priklausė ir nuo mūsų duomenų, buvo kitokios metodikos. Prieš šį jaunimą mus prie tokių rezultatų pripratino Virgilijus Alekna, jis beveik nuolat mesdavo toliau nei 70 metrų. Kai jis būdavo geros formos, tai būdavo taip pat normalus rezultatas.
Savo laikais net svajoti negalėjome apie tokius rezultatus. Matyt, čia yra ir psichologinių dalykų. Ta senoji karta, tie disko metikai vis dėlto ruošia dirvą jauniems sportininkams, kurie ateina. Jie mokosi iš mūsų klaidų ir atsineša kažką naujo. Tai didžiulis pliusas.
Jaunimas dabar iš tikrųjų yra ir talentingesnis. Nežinau, sakoma, kad Saulės aktyvumas yra padidėjęs (juokiasi), tai gal todėl jaunimas greičiau subręsta. Yra įvairių prietaisų, internetas, todėl gaunama tiesiog daugiau informacijos. Kartais nueinu į restoraną ir matau, kad 3 ar 4 metų vaikutis žiūri į telefoną, ten filmai, viskas... Galvoju, kaip daug greičiau jų protas subręsta. Jaunų žmonių brendimas tikrai pažengė į priekį“, – svarsto R. Ubartas.
Primename, kad nors Mykolas Alekna sezoną pradėjo galingai, planetos lyderio karūną iš jo jau spėjo nugvelbti Australijos disko metikas Matthew Denny. 28-erių atletas Oklahomoje, Ramonoje, vykusiose varžybose įrankį numetė net 72,07 m ir taip užfiksavo penktą pagal gerumą rezultatą istorijoje.
R. Ubartas atskleidžia užuominų, jog australas gali tapti išskirtiniu metiku, matęs prieš daug metų, nes tekdavo su juo susitikti įvairiose varžybose.
„Aš labai dažnai jį matydavau, nes su Domantu Poškumi važinėdavome į varžybas ir jis ten būdavo. Kartais laimėdavo, kartais pralaimėdavo. Pamenu, kad Judžine [JAV] M. Denny net verkė. Matėsi, kad žmogus yra toks didelis disko metimo fanatikas, jog iš jo gali kažkas išeiti. Vėliau jis kasmet po truputį gerino ir gerino tuos rezultatus. Aišku, jie gali kilti iki 30–32 metų. Vėliau rezultatai sustoja, nieko nepadarysi, žmogus taip sutvertas“, – sako olimpinis čempionas.
Būtina pabrėžti, kad Mykolas Alekna ir M. Denny jau šį savaitgalį akis į akį susitiks būtent Ramonoje vyksiančiose „World Invitational“ varžybose, kuriose 2024 m. M. Alekna įspūdingai pagerino pasaulio rekordą (74,35 m). M. Denny dar praėjusiais metais kalbėjo, kad labai nori užfiksuoti tolimiausią disko skrydį istorijoje. Kad pasaulio rekordas gali kristi, LRT šią savaitę jau kalbėjo Aleknų treneris Mantas Jusis.
Taip pat skaitykite
Pastarojo mokytojas R. Ubartas taip pat teigia, kad šis savaitgalis žada būti išskirtinis, o pasaulio rekordas iš tiesų gali būti pagerintas. Pasak jo, šį kartą prestižinį pasiekimą kur kas labiau medžioja M. Denny.
„Jeigu bus tinkamos oro sąlygos, vėjas, kuris disko metime yra svarbus... Nemanau, kad praėjusiose varžybose Mykolas buvo geriausios sportinės formos. Manau, kad jie neforsuoja dabar darbo. Jis bus dar geresnės formos. M. Denny eina tuo pačiu keliu. Jis savo dabartinį rezultatą užfiksavo Ramonoje. Jei per varžybas buvo silpnas vėjas ir jis numetė 72 metrus, tai pasaulio rekordui yra gana didelis iššūkis. Manau, kad jie abu gali pagerinti [rekordą], gal per vienas varžybas rekordas gali kristi net kelis kartus. Visko gali būti.
Visgi šiuo atveju yra toks jausmas, kad M. Denny specialiai eina [gerinti rekordo]. Mykolas net buvo galvojęs, ar dalyvauti varžybose, ar ne. Vadinasi, jis specialiai dabar nenori pasiekti geriausios sportinės formos [nes šis sezonas yra ilgas]. Sunku pasakyti, kaip bus. Tikiuosi, kad visiems lengvosios atletikos mėgėjams bus malonu stebėti varžybas“, – samprotauja R. Ubartas.
🚨MATTY DENNY HITS 72.07m AT THROW TOWN🚨
— Beau Throws (@beau_throws) April 6, 2025
The Australian Olympic bronze-medalist broke 70m for the first time in historic fashion moving to #5 on the all-time lists.
His series of throws was epic too with all six throws > 69m.
🎥@kirstylawdiscus pic.twitter.com/PltKA4g0YJ
Kalbėdamas apie lietuvio ir australo akistatą jis atkreipia dėmesį į tai, jog Ramonoje vyksiančiose varžybose nepasirodys tituluoti Danielis Stahlis ir Kristjanas Čehas. Įdomu, kad praėjusiais metais buvo kalbėta, jog šie disko metikai taip pat rimtai svarstė atvykimo į Ramoną galimybes. Pasak R. Ubarto, viskas atsiremia į faktą, jog 2025 m. sezonas bus ilgas, pasaulio čempionatas vyks tik rugsėjo mėnesį, todėl reikia itin protingai viską suplanuoti.
„D. Stahlio ir K. Čeho, kurie taip pat gali kažkiek kėsintis į pasaulio rekordą, varžybose nėra. Mano manymu, jie grynai ruošis pasaulio čempionatui. Tai iš dalies yra V. Aleknos taktika. Jis pasaulio rekordą tikrai galėjo pagerinti, jeigu tik būtų to norėjęs. Visgi jis visada ruošdavosi pagrindinėms varžyboms. Nemanau, kad D. Stahlis galėtų išlaikyti gerą sportinę formą tokį ilgą laiką. Jis turbūt arba labai po truputį gerins sportinę formą ir ruošis pasaulio čempionatui, arba bus du sportinės formos pikai.
K. Čehas turi panašų talentą kaip ir Mykolas, bet jis pradėjo keisti trenerius, o tai didelė klaida. Kiekvienas treneris atsineša savo technikos supratimą, metodiką, todėl sportininkui persiorientuoti, dar tokiam aukštam [2,07 m], yra labai sunku. Mykolas, manau, gana protingai eina. Būnant 22-ejų dar neturėtų būti labai sudėtinga išlaikyti sportinę formą, pasiekti kelis pikus. O kalbant apie M. Denny kyla klausimas, ar jis sugebės ištempti. Matyti, kad jis dabar yra geros sportinės formos. Jis gali ir perdegti su šiomis emocijomis, noru laimėti [pagerinti pasaulio rekordą]. Įdomus sezonas, kaip treneriai planuos tuos pikus“, – mintimis dalinasi R. Ubartas.
Galiausiai jis dar sykį atsigręžia į Mykolą Alekną ir pabrėžia, kad nors pasaulio rekordininkas jau spėjo išlepinti žiūrovus, tačiau įvairių susimąstymų apie galimybių ribas sporto bendruomenėje vis dar iškyla. Pasak R. Ubarto, dabartiniai rezultatai – ne pabaiga.
„Na, o Mykolo atveju tai visi kraipo galvas, veteranai sako, kas čia per žmogus... Būdamas 22-ejų jis surinko tokius titulus, kurių kitas per visą karjerą negali pasiekti. Visi kalba, kad čia ne pabaiga“, – sako legendinis disko metikas.
M. Jusis – naujos kartos treneris
Mykolą, Martyną ir Gabrielę Aleknas disko metimo paslapčių moko lengvosios atletikos treneris M. Jusis. Jam ši sporto šaka pažįstama nuo mažens. Būtent R. Ubartas puikiai pažįsta vieną geriausių Lietuvos trenerių, nes kadaise pats jį treniravo.
M. Jusis kartu su olimpiniu čempionu plušėjo rutulio stūmimo sektoriuje – tai buvo pagrindinė jo rungtis. M. Jusio asmeninis rekordas šioje disciplinoje siekia 18,11 m. Prisiminimais pasidalinęs R. Ubartas pabrėžia, kad treneriams būdingais bruožais jo auklėtinis pasižymėjo dar vaikystėje.
„Oi... Epizodų su juo būdavo kaip reikalas (šypsosi). Mantas yra naujos kartos treneris. Pas mane jis sportuodavo nuo pat mažens. Po kokių ketverių ar penkerių metų aš pastebėjau, kad jis turi kažkokių trenerio gyslelių, užuomazgų. Jis pradėjo kitiems padėti, jo žodžiai būdavo labai įtikinami tiems žmonėms, todėl jie iškart suprasdavo. Antras dalykas – Manto smalsumas. Jis yra mėgėjas į save įtraukti visas geriausias žinias. Jis daug bendrauja su kitais treneriais, tai davė daug žinių. Na, gal pirmas žinias, nesigiriu, suteikiau aš, kiek buvo įmanoma (šypsosi). Mantas pirmiausia kaupė žinias, kol atėjo Martynas, Mykolas ir Gabrielė.
Kaip sportininkas jis visada ėjo į priekį, buvo labai stiprus. Reikia pripažinti, kad rutulys nuo jo skriejo. Buvo problemų su technika, mes su juo kovojome dėl kai kurių dalykų, kurių negalėjau pakeisti. Visgi užsispyrimas reikalingas ir sportininkui, ir treneriui. Mantas pats užsispiria ir priverčia žmones dirbti taip, kaip jam reikia. Galbūt tam žmogui ir nepatogu, bet jis jau žino, jog taip turbūt bus teisingiau. Mantas privers ir tai yra gera savybė. Prisipažinsiu, kad aš buvau ir esu švelnesnis. Jeigu Mantas dabar kalbėtų, tai sakytų: „Treneri, jūs švelniau leidote.“
Ant jo buvau supykęs vienintelį kartą, kai jis atėjo į treniruotę, paėmė rutulį ir metė jį į žemę. Rutulys atšoko, pataikė į pirštą ir viską suplėšė. Buvau nusisukęs ir to nemačiau, todėl jis kažkur nubėgo ir atsisėdo. Pradėjau dairytis, kur Mantas, kiti man parodė, kur jis nuėjo. Papasakojo kas nutiko, nes pirštas jau buvo sutraumuotas. Tada jau buvau truputį supykęs“, – mintimis nusikėlęs į praeitį pasakoja R. Ubartas.
Iš šalies stebėdamas savo auklėtinio darbą olimpinis čempionas pastebi, kad dabar taikomi metodai yra visiškai kitokie nei jo laikais.
„Jie dabar daugiau siekia kokybės, o ne kiekybės. Mes dirbdavome pagal senesnę metodiką – kuo daugiau padarysi darbo, kuo daugiau štangą pakelsi, tuo bus geriau. Pasirodo, kad ne. Reikalinga kokybė, kuri duoda ir sprogstamąją jėgą, ir poilsį. Disko metime mūsų atliekamas posūkis trunka sekundę. Jeigu mes kokį nors pratimą darome tris minutes, tai nelabai atitinka tą laiko tarpsnį, nėra suderinama. M. Jusis kaip tik dirba ta linkme, kad būtų galima priderinti visus pratimus prie disko metimo posūkio, technikos, laiko tarpsnio. Skirtumai yra didžiuliai, bet viskas normalu. Tada buvo mūsų laikas. Mano treneris Vytautas Jaras turėjo savo metodiką, o kai pats sportavo, tai darydavo dar kitaip“, – sako R. Ubartas.
Jis neabejoja, kad didžiausios M. Jusio ir jo auklėtinių pergalės – ateityje: „Yra toks posakis, kad ne visada geras sportininkas gali būti geru treneriu. Sportuodamas Mantas pasiekė ne viską, bet trenerio darbe jis jau pasiekė ir turbūt pasieks dar daugiau. Jis turi tą gyslelę ir eina teisingu keliu. Jis semiasi naujovių ir tai perduoda savo mokiniams. Tai labai svarbu. Nežinau, galbūt Dievo valia ar kas kitas atveda į tokius dalykus.“
Galiausiai pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinio aukso medalio laimėtojas R. Ubartas pasidalina mintimis apie gyvenimą ir tai, kad jis ne visada rožėmis klotas. Jo teigimu, kasdienybėje būtini ir pakilimai, ir nuopuoliai, nes tik jie užgrūdina ir leidžia įveikti patiems save. Jis priduria, kad taip pat reikia nepamiršti ir tų atletų, kurie anksčiau garsino Lietuvą, nes tai labai svarbu.
„Gyvenimas banguoja. Jeigu jis eis tik tiesiai, tai degradacija šimtu procentų, galima gulti ant sofos ir nieko nedaryti. Jeigu nori tobulėti, turi būti kalneliai: kalnas, duobė, kalnas, duobė. Žinoma, norisi mažesnių duobelių, bet jų kažkur reikia. Kas mus užgrūdina? Visokios bėdos, nelaimės ir sunkumai. Tada tu eini į priekį. Tai sena istorija, nuo mūsų laikų pradžios. Žmonės visada kovojo, turėjo ką nors daryti. Taip pat ir dabar, tik civilizacija dabar kito lygio.
Visus Lietuvos sporte, kas garsino šalies vardą, reikia gerbti, mylėti ir palaikyti. Ypač veteranus, kurie augo tuo metu, sportavo toje sistemoje. Mes buvome truputį kitokie žmonės. Mums truputį sunkiau prisitaikyti prie šio gyvenimo būdo. Jaunimui viskas paprasta, o mums sunkiau. Nelaikau savęs labai senu, bet jau irgi jaučiasi tas dalykas... Matau, kad dabar jau stengiasi labiau Lietuvos sportą palaikyti. Tai yra labai svarbu. Duok Dieve, kad viskas būtų gerai“, – apibendrina R. Ubartas.
