Seime vėl įvyko balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono, ir vėl atsirado komentarų, ir vėl – valdančiojoje daugumoje. Nežinia, kiek politikų per Seimo rinkimus kartojo, kad „vėluojame“, kad Lietuva per mažai ir per lėtai judėjo į priekį gynybos srityje. Tai yra faktas – tik kilus karui Ukrainoje buvo gerokai per daug džiugesio, kad „štai mes buvome teisūs ir dabar visi pamatys“. Na, ir pamatė. O kas iš to? Nieko.
Nestebina prieš kelias dienas pasirodęs tyrimas, kad Lietuvoje socialinių tinklų ir interneto daroma žala žmonių sveikatai juntama dvigubai labiau nei vidutiniškai Europoje. Net pasitvirtinus Lietuvos didžiausioms baimėms – politika Lietuvoje dar ilgą laiką ieškojo, kur čia atsiimti prizą, kad buvome teisūs. Prizų nebuvo.
Nenorintiems to pamatyti užtenka palyginti, kokiais skirtingais tempais judėjo Lenkija ir Lietuva saugumo srityje. Na, bet buvo – pražuvo, kas akylesnis ir sąžiningesnis sau tą pripažino, esmė juk ir vėlgi – ne kas teisus, o kas toliau.
Ir štai turime judėjimą gynybos politikoje, numatytą finansavimą, aiškią saugumo logiką tiek nacionaliniu, tiek regioniniu, tiek tarptautiniu aspektu. Visi supranta, kaip tai rimta, todėl net ir visos opozicinės centro partijos palaiko socialdemokratus balsais.
Tačiau jų nepalaiko jų pačių koalicijos partneriai.
Po pirmo balsavimo socialdemokratų pirmininkas pareiškė, kad tokia elgsena „galbūt kenkia ir valstybei“. Drauge su juo koaliciją sudaręs „Nemuno aušros“ pirmininkas sakė, kad galbūt to poligono nereikia. Dabar dar ir iš kitų koalicijos partnerių išgirdo, kad galbūt socialdemokratai apskritai sulaužė koalicijos sutartį teikdami Kapčiamiesčio projektą. Socialdemokratai jau turi ne tik kliautis opozicijos balsais, bet net ir teisintis savo pačių koalicijoje, kad jie apskritai turi gynybos planus.
Žingsnis po žingsnio, „galbūt“ po „galbūt“, abejonė po abejonės. Kol netrukus išgirsime, kad „galbūt“ per daug sureikšminame gynybą, karą, Lietuvos žmonių ateitį.
Politikai gali nesutarti dėl tūkstančio klausimų, tačiau:
Lietuva negali „galbūt“ turėti ateitį.
Egzistenciniai klausimai negali „galbūt“ būti sprendžiami.
Lietuvos priešai negali manyti, kad Lietuva „galbūt“ gins savo laisvę.
Lietuvos draugai negali galvoti, kad Lietuva „galbūt“ ir pati rūpinasi savo saugumu.
Ypač šiuo metu tiesiog negali būti jokios „galbūt“ lyderystės Lietuvos saugumo politikoje. Kaip apskritai eilinis pilietis turėtų tikėti, kad politika dirba savo darbą, kai rinkimus laimėjusios partijos vadovas apie savo pačių suformuotą valdžią viešai sako „galbūt tai kenkia ir Lietuvai“.
Tai ne tik nesprendžia Lietuvos saugumo problemų.
Tai vis labiau tampa Lietuvos saugumo problema.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
