Diskusijos dėl agresorių dalyvavimo varžybose Lietuvoje: reikia tai uždrausti įstatymu

Rusijos ir Baltarusijos sportininkų sugrįžimas į kai kurias tarptautines sporto varžybas kelia vis daugiau įtampos. Seimo narė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė svarsto, kad šalių agresorių sportininkų dalyvavimo varžybose Lietuvoje klausimą reiktų spręsti įstatymu.

Balandžio mėnesį Tarptautinė vandens sporto federacija „World Aquatics“ nusprendė sušvelninti iki šiol galiojusius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Buvo paskelbta, kad šių šalių pilietybę turintys sportininkai nuo šiol galės dalyvauti varžybose tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitų valstybių atstovai – su savo nacionaline apranga, vėliavomis ir himnais.

Iki šiol jie tarptautinėse varžybose dalyvaudavo kaip neutralūs sportininkai. Anksčiau tokios išimtys jau buvo pritaikytos jaunimo varžybose, o dabar sprendimas išplėstas ir suaugusiųjų lygmeniu.

Vilniuje balandžio 23 dieną prasidėjo atviras Lietuvos plaukimo čempionatas. Tiesa, Lietuvoje nė vienas šalių agresorių sportininkas neplauks. Kitų valstybių nacionalinės plaukimo federacijos suka galvą, kaip neleisti rusams ir baltarusiams dalyvauti varžybose – trečiadienį pasirodė žinia, kad Norvegija apskritai atsisako rengti tarptautinius plaukimo čempionatus, kol juose gali dalyvauti rusai ir baltarusiai. Tokią poziciją anksčiau išreiškė ir Lenkija.

„Mes, kaip asociacija, bei, manau, visa sporto bendruomenė, šią situaciją matome labai aiškiai. Kol vyksta karas, bet koks Rusijos ar Baltarusijos sugrįžimas į visavertį sportinį gyvenimą iš esmės yra neįmanomas ir nesuprantamas. Šalių, kurios jau aiškiai deklaravo savo poziciją, sprendimus suprantame. Tiesa, jie kelia tiek teisinių, tiek kitų ginčų su tarptautinėmis federacijomis ir viduje. Todėl, mūsų manymu, labai svarbu nepalikti pačių federacijų spręsti šių klausimų vienoms. Reikalingi sistemiški, valstybiniai sprendimai, kurie padėtų federacijoms laikytis savo vertybinės pozicijos ir priimti principinius sprendimus“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualus pokalbis“ sakė asociacijos „LTU Aquatics“ generalinis sekretorius Justas Kalinauskas.

Pasak „LTU Aquatics“ atstovo, rusų ir baltarusių grįžimas mažina šansus Lietuvai rengti tarptautinius plaukimo renginius – pasaulio ir Europos čempionatus.

„Mes tikrai tokių ambicijų planuoti ir organizuoti tokius čempionatus turėjome. Tačiau dabar realybė yra tokia, kad šansai gauti arba laimėti teises juos organizuoti yra minimalūs“, – sakė J. Kalinauskas.

Ketvirtadienį prasidėjęs Lietuvos plaukimo čempionatas yra atviras. Tai reiškia, kad jame gali dalyvauti įvairių šalių atstovai. Teoriškai buvo galimybė čia išvysti ir Rusijos bei Baltarusijos atletus. Visgi šalių agresorių atstovų Lietuvos čempionate nebus.

„Mūsų atveju paraiškos buvo pateiktos dar iki sprendimo leisti Rusijai ir Baltarusijai dalyvauti su savo vėliava priėmimo. Tačiau mes patys valdome šias paraiškas ir laikomės iki šiol galiojusių tvarkų, pagal kurias šių šalių piliečiams dalyvauti varžybose Lietuvoje nėra leidžiama“, – mintimis dalijosi J. Kalinauskas.

Asociacijos „LTU Aquatics“ generalinis sekretorius teigė, kad federacija turi galimybių neleisti dalyvauti Rusijos ar Baltarusijos sportininkams, net jei jie ir būtų spėję užpildyti paraiškas į šiuo metu vykstantį čempionatą, tačiau pridūrė: „Tai gali sukelti tiek teisinių, tiek finansinių ginčų su tarptautinėmis federacijomis, kurios šiuo atveju leidžia tokį dalyvavimą. Jeigu tokių situacijų susidarys jau po šio sprendimo įsigaliojimo, kils papildomų klausimų, kuriuos reikės spręsti iš anksto pasiruošus visoms sporto šakoms.“

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas pabrėžė, kad problema netapo aktuali tik dabar – ji aktuali jau daugiau nei ketverius metus, nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje.

Antradienį Vyriausybėje buvo aptartos priemonės, užkertančios kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose Lietuvoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susitiko su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga bei išklausė jų pozicijų.

„Diskutavome apie tarptautinių federacijų sprendimus bei su kokiais ribojimais susiduria sportininkai. Šiuo metu sprendimų dar nepriėmėme – vyksta papildomos konsultacijos. Diskutuojame, kokio masto ir lygio ribojimus galėtume taikyti“, – sakė G. Grybauskas.

„World Aquatics“ sprendimas, anot G. Grybausko, šiuo metu jau nėra išskirtinis, tačiau kelia daug klausimų.

„Apgailestaujame dėl tokio sprendimo ir kyla klausimų, kokiais argumentais jis buvo priimtas – ar tai buvo federacijos narių balsavimas, valdybos sprendimas, ar vienasmenis vadovo nutarimas. Neaišku, kodėl tokie sprendimai priimami dar nesibaigus karui“, – sakė viceministras.

G. Grybauskas prisiminė 2026 metų Europos salės futbolo čempionato atvejį. Viena iš jį rengiančių valstybių buvo Lietuva, o į čempionatą kvalifikavosi Baltarusijos rinktinė. Visgi tuomet buvo priimtas sprendimas ir kompromisas, kad Lietuvoje baltarusiai nežais.

„Šie sprendimai buvo grindžiami tiek moralinėmis vertybėmis, tiek galiojančia tvarka Lietuvoje. Pagal ją sportininkai iš Rusijos ar Baltarusijos negali dalyvauti su savo nacionaline simbolika ir privalo pasirašyti deklaraciją, smerkiančią karo veiksmus Ukrainoje. Iki šiol Lietuvoje neturėjome nė vieno Rusijos ar Baltarusijos sportininko, dalyvavusio varžybose. Šie ribojimai veikia pakankamai efektyviai, kai sporto renginys yra susijęs su valstybės finansavimu“, – teigė viceministras.

Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė bei olimpinė čempionė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė teigė, kad Lietuva galėtų pasekti Lenkijos ir Latvijos pavyzdžiu bei įstatymiškai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimą mūsų šalyje vykstančiose varžybose, nepriklausomai nuo jų atstovaujamos vėliavos.

„Priėmus tokį įstatymą, manau, kad tai būtų geriausia apsauga Lietuvai apeiti visas sankcijas, kurios galimai galėtų būti. Čia reikėtų labai vieningos ministerijų ir seimo narių pozicijos, prieštaraujančios bet kokiam Rusijos ar Baltarusijos sportininkų atvykimui. Apie tai turime diskutuoti ir galiausiai spręsti įstatymiškai, nes kitaip, nemanau, kad galėsime tai apeiti“, – teigė olimpinė čempionė.

Vis dėlto, pasak G. Grybausko, visiško draudimo dalyvauti mūsų šalyje vykstančiose varžybose svarstymas yra sudėtingas procesas, kadangi į jį turėtų įsitraukti daugiau sektorių – kultūra, verslas ir kiti.

Anot G. Grybausko, jokių nuobaudų federacijoms už sprendimus nedalyvauti varžybose ar neleisti jose dalyvauti šalių agresorių sportininkams būti neturėtų.

„Federacijos negali turėti prievolių, ypač, jei jos nesiderina su valstybės politika. Jei nevyriausybinė organizacija, šiuo atveju Tarptautinė plaukimo federacija, priima sprendimą, tai nereiškia, kad visos šalys turi keisti savo politikos kursą. Šalis gali savarankiškai spręsti, ar vykdyti renginius ir leisti dalyvauti atletams iš Rusijos ir Baltarusijos savo teritorijoje. Lietuva tokių dalykų neremia“, – dėstė viceministras.

Visgi sportininkams veikiausiai nepavyks išvengti atvejų, kai kitose valstybėse vykstančiose varžybose dalyvaus Rusijos bei Baltarusijos atletai. Tokiais atvejais pasirinkimo laisvę, kaip elgtis, turi pats sportininkas.

„Kiekvienas sportininkas gali rinktis pagal savo vertybes – ar dalyvauti, ar tam pritarti, ar startuoti kartu. Tokiu atveju sporto šakos pačios apsisprendžia – jos arba dalyvauja, arba ne. Kol kas tokia yra mūsų pozicija. Bet, manau, bet kokiu atveju tai turėtų būti aiškiai apibrėžta įstatyme“, – sakė Seimo narė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras G. Grybauskas pridūrė, kad atletas, net ir dalyvaudamas varžybose, gali išreikšti savo poziciją kitais būdais. Lipdamas ant apdovanojimų pakylos, jei toje pačioje ceremonijoje yra ir šalių agresorių atletų, sportininkas gali parodyti savo poziciją – nespausdamas rankų ar nepozuodamas bendrose nuotraukose.

„Kiekviena sporto šaka pagal protokolą – ar tai būtų atidarymo, ar apdovanojimų ceremonija – nusistato savo taisykles. Niekas neliepia spausti rankos antrai ar trečiai vietai. Sportininkas turi galimybę parodyti savo poziciją – nespausdamas rankos ar nedalyvaudamas apdovanojimų ceremonijoje, nors tai gali turėti tam tikrų sankcijų. Manau, kad daugelis federacijų yra lanksčios ir sportininkų dėl savo pozicijos nebaudžia“, – teigė viceministras.

Tuo tarpu „LTU Aquatics“ generalinis sekretorius Justas Kalinauskas ne visiškai sutiko su viceministro teiginiu, kad sportininkai ir federacijos gali laisvai reikšti savo poziciją nesulaukdami sankcijų. Jis prisiminė neseniai įvykusį Lietuvos jaunųjų vandensvydininkų atvejį – jie atsisakė dalyvauti Europos čempionate, kuriame į vieną grupę buvo patekę Rusijos sportininkai. Anot J. Kalinausko, po tokio sprendimo buvo sulaukta grasinimų.

„Jau dabar gauname įvairių indikacijų ir turime aiškių pavyzdžių. Pavyzdžiui, kolegos iš vandensvydžio nedelegavo savo sportininkų ir susidūrė su situacija jaunimo čempionate, kai buvo nuspręsta nedeleguoti sportininkų į varžybas, kuriose dalyvavo agresorių atstovai, jie vėliau sulaukė aiškių signalų, kad už tai gali būti taikomos finansinės nuobaudos. Todėl, mano manymu, labai tikėtina, kad tokios federacijos gali sulaukti nuobaudų arba bent jau spaudimo. Dėl to būtinas aiškus ir vieningas valstybės veikimas šioje situacijoje“, – teigė „LTU Aquatics“ generalinis sekretorius J. Kalinauskas.

Tekstą parengė Tadas Pašiušis