Per pastaruosius kelerius metus gyventojų skiriama GPM 1,2 proc. parama nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje reikšmingai išaugo, tačiau kartu ryškėja ir kitos tendencijos – mažėjantis paramos gavėjų skaičius bei didėjanti lėšų koncentracija didžiausiose organizacijose.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2020–2024 m. laikotarpiu parama daugiau nei padvigubėjo – nuo 14,3 mln. iki 31,1 mln. eurų. Pasikeitimui nuo 2020 į 2021 įtaką padarė karas Ukrainoje. Tuo pačiu laikotarpiu paramos gavėjų skaičius sumažėjo nuo 15,1 tūkst. iki 13,6 tūkst., o paramos davėjų skaičius išaugo nuo maždaug 330 tūkst. iki apie 450 tūkst. gyventojų.
Auganti suma ir mažėjantis gavėjų skaičius rodo didėjančią koncentraciją. 20 daugiausiai paramos surenkančių organizacijų dalis per šį laikotarpį išaugo daugiau nei trečdalį (nuo 23,4 proc. iki 34,5 proc.), tai reiškia, kad vis didesnė lėšų dalis sutelkiama mažesniam organizacijų ratui.
2024 m. tarp didžiausių gavėjų parama daugiausia teko su sveikata ir vaikais dirbančioms organizacijoms (apie 36 proc.) bei krizėms (apie 30 proc.). Gyvūnų globos organizacijos sudarė apie 17 proc., socialinė pagalba – apie 10 proc., o pilietinės iniciatyvos – apie 7 proc.
TOP 20 GPM 1.2 proc. paramos gavėjai 2024 metais:
Nr. Paramos gavėjas | Gauta GPM | 1.2 proc. parama, € | Kategorija
1. VšĮ „Mėlyna ir geltona“ | €3,020,283 | Krizės
2. Rimanto Kaukėno paramos grupė | €1,274,913 | Sveikata ir vaikai
3. Paramos ir labdaros fondas | „Mamų unija“ | €989,819 | Sveikata ir vaikai
4. VšĮ „Savanoriai vaikams“ | €841,479 | Sveikata ir vaikai
5. VšĮ „PENKTA KOJA“ | €536,699 | Gyvūnų globa
6. Maltos ordino pagalbos tarnyba | €492,937 | Socialinė pagalba
7. VšĮ „SOS GYVŪNAI“ | €396,561 | Gyvūnų globa
8. Paramos fondas „Gerų darbų dirbtuvės“ | €375,682 | Socialinė pagalba
9. Laisvės TV | €367,691 | Pilietinės iniciatyvos
10. VšĮ „Tiesa yra svarbu“ | €358,781 | Pilietinės iniciatyvos
11. VšĮ „Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospisas“ | €274,977 | Sveikata ir vaikai
12. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija | €255,624 | Sveikata ir vaikai
13. VšĮ „Tautmilės globa“ | €253,786 | Gyvūnų globa
14. Lietuvos šaulių sąjunga | €240,281 | Pilietinės iniciatyvos
15. Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“ | €227,260 | Sveikata ir vaikai
16. Gyvūnų globos namai „Linksmosios pėdutės“ | €184,202 | Gyvūnų globa
17. VšĮ „Šiaulių letenėlė“ | €175,740 | Gyvūnų globa
18. VšĮ „Būk mano draugas“ | €157,377 | Gyvūnų globa
19. Viešoji įstaiga „Vyšnių sodas“ | €150,063 | Socialinė pagalba
20. VšĮ „Lesė“ | €141,443 | Gyvūnų globa
Palyginti su 2020 m., struktūra pasikeitė iš esmės. Tuomet dominavo sveikatos ir vaikų organizacijos (apie 45 proc.), po jų sekė gyvūnų globa (apie 22 proc.) ir socialinė pagalba (apie 16 proc.), o krizėms teko tik nedidelė dalis. Po karo Ukrainoje krizės (VšĮ „Mėlyna ir geltona“) tapo viena pagrindinių paramos krypčių.
Į analizę įtraukus platesnį organizacijų ratą (TOP 100, 50 proc. visos paramos), atsiskleidžia kitoks vaizdas – 2024 m. didžiausią paramos dalį sudaro gyvūnų globos organizacijos (apie 30 proc.). Tai rodo, kad nors didžiausias sumas surenka kelios didelės organizacijos, platesnėje sistemoje svarbų vaidmenį atlieka daug mažesnių gyvūnų globos iniciatyvų. Atsiranda švietimo bei kitos organizacijos (sportas, kultūra).
Duomenys leidžia daryti prielaidą, kad gyventojų pasirinkimus skirstant paramą stipriai veikia emocijos ir aktualūs įvykiai. Didžiausia lėšų dalis nukreipiama į aiškiai matomas temas – gyvūnus, ligas, vaikus ar krizes, tuo metu socialinės pagalbos bei pilietinės organizacijos sulaukia mažesnio dėmesio.
Auganti koncentracija kelia klausimų, kas lemia šiuos pasirinkimus – didesnis organizacijų matomumas, paprastesnis pasirinkimas ar pasitikėjimas didesniais gavėjais. Lietuvoje taip pat trūksta aiškių rodiklių, leidžiančių palyginti organizacijų veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, JAV naudojamas „labdaros įsipareigojimo“ rodiklis parodo, kokia dalis organizacijos išlaidų tiesiogiai skiriama jos tikslams, o ne administravimui ar lėšų pritraukimui (forbes). Gal didėjant paramai, atsiras poreikis ir mums matyti aiškesnius rodiklius?
Analizėje naudojami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, nagrinėjamos nevyriausybinės organizacijos – viešosios įstaigos, asociacijos bei labdaros ir paramos fondai. Į analizę neįtraukiamos politinės partijos ir religinės bendruomenės, nes jų finansavimo pasirinkimai dažniau atspindi ideologinius įsitikinimus, o ne socialinės paramos kryptis. Nuo 2025 m., deklaruojant 2024 m. pajamas, biudžetinės įstaigos nebegali gauti GPM 1,2 proc. paramos.
