Pernai 22,6 proc. 18–74 metų šalies gyventojų reguliariai prižiūrėjo savo ar partnerio vaikus iki 15 metų, gyvenančius tame pačiame namų ūkyje (20,9 proc. vyrų ir 24,3 proc. moterų), remdamasi Darbo ir šeimos gyvenimo derinimo statistinio tyrimo duomenimis praneša Valstybės duomenų agentūra.
Skelbiama, kad 1 proc. gyventojų prižiūri savo ar partnerio vaikus iki 15 metų, iš kurių bent vienas vaikas gyvena atskirai.
Agentūra reguliarią vaikų iki 15 metų priežiūrą apibrėžia kaip neapmokamą savo ar sutuoktinio (partnerio) vaikų ar anūkų priežiūrą, trunkančią vidutiniškai bent kelias valandas per savaitę pastaruosius 1–3 mėnesius.
Skelbiama, kad 1,3 proc. gyventojų prižiūri anūkus, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, o 75,1 proc. gyventojų nurodė, kad neturi reguliariai prižiūrimų vaikų iki 15 metų.
45,3 proc. tėvų vaikų priežiūros paslaugomis nesinaudoja arba naudojasi ne visais atvejais
Kaip praneša duomenų agentūra, 54,7 proc. tėvų nurodė, kad prižiūrėdami visus vaikus iki 15 metų naudojasi profesionaliomis vaikų priežiūros paslaugomis, tokiomis kaip lopšeliai, darželiai, ikimokyklinio ugdymo mokyklos, pailgintos dienos grupės ar mokamos auklės paslaugos.
Likę 45,3 proc. tėvų tokiomis paslaugomis nesinaudoja arba jomis naudojasi ne visų vaikų iki 15 metų atveju. Pagrindinė to priežastis – tėvai vaikus prižiūri patys arba su partneriu, šią priežastį įvardijo 46,1 proc. tėvų.
Tuo metu 25,8 proc. tėvų teigė, kad vaikai gali pasirūpinti savimi patys, 13,9 proc. nurodė kitas priežastis, 7,7 proc. teigė, kad prižiūrėti vaikus padeda seneliai ar kiti asmenys.
4 proc. tėvų teigė nesinaudojantys ar besinaudojantys profesionaliomis vaikų priežiūros paslaugomis ne visų vaikų iki 15 metų atveju, nes jos yra per brangios, 1,5 proc. – dėl paslaugų neprieinamumo, esą jos neteikiamos ar nėra vietų, 1,1 proc. nurodė, kad jų netenkina paslaugų kokybė ar kiti su paslaugomis susiję dalykai.
4,1 proc. gyventojų atlieka reguliarią 15 metų ar vyresnių artimųjų priežiūrą
4,1 proc. gyventojų nurodė atliekantys reguliarią 15 metų ar vyresnių artimųjų priežiūrą. Iš jų 27,8 proc. 18–74 metų gyventojų partnerio arba kitų giminaičių priežiūrai vidutiniškai skiria nuo 5 iki 10 valandų per savaitę (26,3 proc. vyrų ir 29 proc. moterų), 20,2 proc. skiria mažiau nei 5 valandas (26,9 proc. vyrų ir 15,1 proc. moterų).
Agentūros duomenimis, reguliariai 15 metų ar vyresnių artimųjų priežiūrai priskiriama neapmokama sergančio ar senyvo partnerio arba giminaičių, taip pat partnerio arba giminaičių su negalia priežiūra, teikiama ne rečiau nei 2 kartus per mėnesį, kiekvieną kartą jai skiriant bent po kelias valandas.
Skelbiama, kad 19 proc. gyventojų (11,7 proc. vyrų ir 24,6 proc. moterų) partnerio arba kitų giminaičių priežiūrai skiria 40 ar daugiau valandų per savaitę.
16,2 proc. gyventojų priežiūros pareigoms skiria 10–20 valandų per savaitę, 10 proc. – nuo 20 iki 30 valandų, o 6,7 proc. nurodė vidutiniškai per savaitę skiriantys 30–40 valandų.
84,8 proc. gyventojų nepatiria sunkumų derindami darbą su priežiūra
Skelbiama, kad 85,2 proc. gyventojų neatliko jokių su darbu susijusių pakeitimų derindami darbą ir šeimą, 14,8 proc. juos atliko, siekdami palengvinti savo priežiūros pareigas.
Iš jų 3,2 proc. šiuo metu dirba pakoreguotu darbo grafiku nekeičiant valandų skaičiaus, 2,6 proc. gyventojų pakeitė darbą ar darbdavį, 2,5 proc. dirba trumpiau, 2,1 proc. atliko kitą su darbu susijusį pakeitimą.
2 proc. gyventojų, norėdami palengvinti priežiūros pareigas, šiuo metu yra laikinai sustabdę darbą, 1,9 proc. reguliariai dirba nuotoliu, 0,5 proc. pastaruoju metu atlieka lengvesnes, mažiau atsakomybės reikalaujančias užduotis.
84,8 proc. gyventojų teigė nepatiriantys sunkumų derindami darbą su vaikų, partnerio arba kitų giminaičių priežiūros pareigomis, 15,2 proc. nurodė tokius sunkumus patiriantys.
4,1 proc. gyventojų nurodė kitą su darbu susijusį sunkumą, 3,4 proc. kaip pagrindinį sunkumą įvardijo ilgas darbo valandas ir daug pastangų reikalaujantį ir varginantį darbą.
3 proc. gyventojų nurodė, kad sunkumą kelia nenuspėjamas ir sudėtingas darbo grafikas, 1,4 proc. teigė, kad priežiūros paslaugas apsunkina tolimas kelias į darbą ir atgal.
Darbo ir šeimos gyvenimo derinimo statistinis tyrimas atliktas 2025 m., pirmuoju–ketvirtuoju ketvirčiais, taikant imčių metodą. Apklausta 6,5 tūkst. 18–74 metų amžiaus gyventojų. Tyrimo rezultatai pritaikyti visai šio amžiaus gyventojų populiacijai.
