Pozicija

2021.07.23 15:44

Remigijus Žilinskas. Neteisėta migracija kaip pamirštas hibridinės karybos elementas

Remigijus Žilinskas, saugumo, gynybos ir krizių valdymo tyrėjas2021.07.23 15:44

Pirmą kartą nuo 1991 m. mūsų šalyje valstybės mastu galioja dviejų ekstremaliųjų situacijų režimas – dėl COVID–19 pandemijos ir nelegalios migracijos. Nelegali migracija iš kaimyninės Baltarusijos artėjančių plataus masto karinių pratybų „Zapad“ fone įvardyta kaip hibridinė agresija, nukreipta prieš Lietuvos valstybę. Lietuvos Respublikos Seimo priimtoje rezoliucijoje siūloma skubiai stiprinti fizines valstybės sienos apsaugos priemones, pasitelkti Lietuvos kariuomenę, o prireikus kreiptis pagalbos į tarptautines organizacijas (NATO ir ES). 

Politikų ir politikos apžvalgininkų retorika, susijusi su neteisėta migracija, į viešąją erdvę vėl sugrąžino kiek primirštą vadinamosios hibridinės karybos naratyvą (angl. Hybrid warfare). Hibridinės karybos terminą dar 2007 m. pirmasis pavartojo JAV kariuomenės plk. ltn. Francis Hoffman, analizuodamas karinį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.

Hibridinė karyba atspindi pokyčius šiuolaikiniuose konfliktuose, kai išnyksta riba tarp karo ir taikos, karo ir politikos, karo ir teisės, karo ir etikos ir t.t. Toks konfliktas yra nenuspėjamas tiek savo turiniu, tiek forma. Politiniams tikslams pasiekti jame naudojamos tarpusavyje derinamos nekarinės (nekinetinės) ir karinės (kinetinės) priemonės.

Nekarinės priemonės dažniausiai pasitelkiamos siekiant skaldyti visuomenę, sėti nepasitikėjimą valdžia ir esama valstybės santvarka. Hibridinės karybos teorijoje ir praktikoje svarbūs visi elementai: varomoji jėga (kas vykdo), būdai (kaip vykdo) ir priemonės (kuo vykdo). Hibridinės karybos filosofija yra orientuota į sėkmę ateityje, remiantis įgyta praeityje patirtimi. Ji grindžiama nevaržoma hibridinių operacijų planuotojų fantazija ir neįtikėtinų scenarijų kūrimu.

Po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Donbaso okupacijos kurį laiką dominavo kinetinis „žaliųjų žmogeliukų“ naratyvas, į kurį Lietuvoje buvo reikiamai reaguota – patobulinta teisinė bazė, susijusi su kariuomenės vienetų panaudojimu taikos metu, išvystyta valstybės ginkluotųjų pajėgų koncepcija, optimizuotos politinių ir karinių sprendimų priėmimo procedūros, pradėtos vykdyti reguliarios nacionalinės tarpinstitucinės pratybos, kuriose numatyti hibridiniai scenarijai. Vėliau hibridinės karybos temoje Lietuvoje pradėjo dominuoti nekinetinės (informacinės, energetinės ar kibernetinės) grėsmės, o didžiausias dėmesys buvo skiriamas atgrasymui ir kolektyvinės gynybos stiprinimui.

Tenka pripažinti, kad nelegalios imigracijos, kaip hibridinės karybos priemonės, panaudojimo prieš demokratinę valstybę galimybė Lietuvoje nebuvo deramai įvertinta. Ne visos institucijos vienodai suvokė valstybei kylančias grėsmes iš Rytų ir atliko savo namų darbus. Apsauginė segmentinė tvora, einanti palei valstybės sieną su Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritimi, buvo pastatyta dar 2017 m., tačiau analogiška tvora su Baltarusija iki šiol nėra įrengta, nors buvo planuota ją pabaigti iki 2020 m.

Neteisėtos migracijos skatinimas ir organizavimas turi hibridinės karybos su aiškiu kriminaliniu aspektu požymių (elementų). Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Migraciją, kaip hibridinės karybos instrumentą, naudojo 1991 m. Marokas, siekdamas Vakarų Sacharos aneksijos.

Rusijos karine avantiūra Ukrainoje nuo 2014 m. ir Sirijoje nuo 2015 m. galimai buvo skatinama nekontroliuojama migracija į Europą, siekiant Europos Sąjungoje sukelti politinę įtampą ir išjudinti liberalios demokratijos pamatus. Apie nereguliarios migracijos, kaip politinio spaudimo, įrankį užsimenama Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro (angl. Hybrid CoE) 2020 m. išleistoje analitinėje studijoje ir kituose dokumentuose.

Siekdama užkardyti neteisėtos imigracijos srautus, Lietuva ėmėsi greito atsako priemonių (veiksmų). Lietuvos šaulių sąjunga viena pirmųjų dar birželio pradžioje atsiliepė į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (VSAT) prašymą dėl žmogiškųjų resursų skyrimo fizinei sienos apsaugai užtikrinti. Savo ruožtu, Lietuvos kariuomenės kariai pradėjo tiesti vielų spiralių (angl. wire concertina) užtvaras ir patruliuoti pasienio ruožuose. Šiuo metu saugoti valstybės sieną VSAT papildomai padeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.

Vis dėlto pagrindiniai iššūkiai, susiduriant su nelegalios migracijos fenomenu, ateityje bus ne taktinio, o teisinio lygmens. Daugiausia keblumų sprendimų priėmėjams sukelia teisinės kolizijos, norint saugiai išlaviruoti tarp tarptautinių žmogaus teisių konvencijų ir nacionalinio saugumo užtikrinimo rifų.

Ekstremaliosios situacijos režimas gali būti keičiamas į nepaprastosios padėties teisinį režimą, jei COVID–19 epidemijos nesuvaldymas ar ekstremalūs įvykiai (nelegali migracija) keltų grėsmę visuomenės rimčiai valstybėje. Vis dėlto toks veiksmų eigos variantas (pvz., prieš migrantus nukreiptos masinės riaušės) esamoje situacijoje sunkiai tikėtinas.

Šiuo metu Lietuvos teritorijoje sulaikyta virš 2000 migrantų iš Artimųjų Rytų regiono ir Afrikos kontinento. Kas jie? Manipuliuojamos figūros ar sąmoningi įrankiai (instrumentai)? Greičiausiai teisingi abu variantai, nes iš Migracijos departamento nagrinėtų 200 pabėgėlių prašymų net 140 nebuvo patenkinti. Seimo priimtomis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis siekiama pasiųsti signalą, kad neteisėtų migrantų krizė bus valdoma laikantis atsakingo požiūrio į nacionalinį saugumą, taip pat užtikrinant bazinius žmogaus teisių principus.

Kartu yra aktyviai dirbama diplomatijos fronte, siekiant susitarti su neteisėtų migrantų tranzito šalimis (pirmiausiai, Iraku ir Turkija) dėl glaudesnio bendradarbiavimo stabdant neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą. Suprantama, kad vieno diplomatinio vizito į minėtas šalis gali nepakakti, tačiau tai teisingas kelias.

Deramasi dėl savanoriško jų grįžimo į kilmės šalis. Tokiu atveju labai svarbi biometrinių duomenų kontrolė, kad tie asmenys vėl nebandytų kartoti savo odisėjos. Jei Bagdado oro uoste skenerių nėra, galbūt verta juos padėti įsigyti neatlygintinai. Readmisijos procesas yra lėtas, tačiau pirmas iš Vilniaus oro uosto kylantis lėktuvas būtų skausmingas smūgis neteisėtos ir kriminalinės migracijos schemos kūrėjams.

Mokslininkai, tiriantys hibridinės karybos fenomeną, tai vadina teisę naudojančia karyba (angl. lawfare). Neteisėtos migracijos organizatoriai, reziduojantys Minske ir Maskvoje, gerai išmano demokratinės teisinės valstybės veikimo principus. Jie nuolat ieško silpnų vietų valstybių – taikinių – sąrangoje, siekdami rasti tinkamiausią „Trojos arklį“.

Neaiškumas ES teisės aktuose, kokie veiksmai leistini ar neleistini saugant valstybės sieną, duoda papildomų kozirių hibridinių operacijų sumanytojams ir vykdytojams. Čia gera terpė diplomatams imtis iniciatyvos ES formatu iškeliant išorinės Bendrijos sienos apsaugos problematiką hibridinių atakų akivaizdoje.

Norint efektyviai veikti hibridinėje aplinkoje, reikia žinių, įgūdžių, išmonės ir kūrybinės vaizduotės. Lietuvos kariuomenė turi daug ekspertinės patirties, kurią įgijo misijose Irake, Afganistane ar Malyje, ypač civilių ir karių bendradarbiavimo srityje. Bendraujant su pabėgėliais kultūrinių skirtumų suvokimas ir įvertinimas yra labai svarbus užtikrinant harmoniją ir iki minimumo sumažinant galimas įtampos tarp vietinių gyventojų ir atvykėlių sritis.

Hibridinė karyba yra nuolatinės „kūrybinės dvikovos“ tarp dviejų stovyklų arena, kurioje priešininkas stengiasi pasėti baimę, netikrumą ir nepasitikėjimą. Sėkmingos kovos su hibridinėmis grėsmėmis receptas yra mūsų atsparumas, proaktyvumas, adaptyvus atsakas ir ateities scenarijų numatymas. Čia svarbus ir atsakingas vaidmuo tenka ne tik sprendimų priėmėjams, analitikams, bet ir akademinei bendruomenei. Turime ruoštis ateities, o ne praeities karams ir tai turėtų tapti nuolatine mūsų gyvenimo filosofija. Sveiki atvykę į neapibrėžtumą!

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.