Vilniuje 50 kv. m būstui įsigyti santaupas teks kaupti bent 18 metų, o Kėdainiuose šį tikslą teoriškai galima pasiekti per 5 metus. Tuo metu atlyginimų skirtumas tarp šių miestų siekia apie 20 proc. Panaši situacija matoma ir daugelyje kitų Lietuvos regionų – būsto kainos skiriasi kartais, o pajamos išlieka panašios.
Ši problema, paplitusi kitose Europos šalyse, tampa vis aštresnė ir Lietuvoje. Nuo būsto prieinamumo vis labiau priklauso ne tik socialinė gerovė, bet ir ekonomikos augimas, šalies ir miestų konkurencingumas, regionų plėtra ir net demografinės tendencijos. Kaip visa tai spręsti?
Būsto prieinamumas ir ekonominis potencialas
Minėtieji būsto kainų skirtumai šalyje slepia ne vieną su būsto prieinamumu susijusią problemą. Pavyzdžiui, nauji butai daugiausia statomi didžiosiose savivaldybėse, kur vyrauja didesnė paklausa ir užtikrintos uždarbio galimybės. Tuo metu maždaug pusėje likusiųjų per pastaruosius penketą metų nėra iškilęs naujas daugiabutis, kas rodo sistemingą pasiūlos trūkumą regionuose.
Tai lemia mažą kokybiško būsto pasiūlą regionuose, didesnes būsto kainas didmiesčiuose, tolesnę darbingo amžiaus žmonių migraciją į kelis didžiuosius miestus. Pastaruosiuose taip pat trūksta prieinamo būsto nuomai. Net 71 proc. nuomininkų Lietuvoje yra jaunesni nei 45 metų, o būsto nuomai jie skiria iki pusės savo pajamų. Tai riboja galimybes didinti finansinį savo atsparumą ar sukaupti pradinį būsto įnašą, verčia atidėti sprendimus dėl šeimos planavimo.
Šią problemą turėtų padėti spręsti ne socialinis būstas siaurąja prasme, o platesnis prieinamo būsto segmentas – pavyzdžiui, savivaldybių ar mišraus finansavimo būstas, nuomojamas už žemesnę nei rinkos kainą. Socialinis būstas ir toliau turėtų būti orientuotas į pažeidžiamiausius gyventojus, atitinkančius nustatytus paramos kriterijus. Tačiau vis daugiau žmonių patenka į tarpinę grupę – jie neatitinka socialinio būsto kriterijų, tačiau įsigyti ar išsinuomoti būstą rinkoje jiems taip pat sudėtinga.
Todėl greta socialinio būsto reikalingas papildomas prieinamo savivaldybės būsto arba prieinamos nuomos modelis, kuris padėtų mažinti atotrūkį tarp socialinės paramos sistemos ir rinkos būsto. Į socialinį būstą šiuo metu pretenduoja apie 10,6 tūkst. gyventojų, o jo laukimo trukmė skirtingose savivaldybėse gali būti ir 3, ir beveik 6 metai. Tai rodo, kad socialinio būsto pasiūla yra nepakankama pažeidžiamiausioms grupėms, todėl jo nereikėtų naudoti platesnei vidutinių pajamų grupei skirtoms problemoms spręsti.
Nesubalansuota būsto rinka lemia tolesnį atotrūkį tarp didžiųjų savivaldybių ir mažesnių miestų. Ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis dėl didesnio atlygio ir kokybiško būsto keliasi į didmiesčius arba renkasi išvykti į kitas šalis.
Regionuose gyventojų skaičius traukiasi, čia sukuriama ekonominė vertė stagnuoja arba auga gerokai lėčiau nei keliuose didmiesčiuose. Taip būsto prieinamumas ir pasiūla prisideda prie dar didesnio ekonominio disbalanso, ribotų galimybių jauniems žmonėms, didesnio finansinio neapibrėžtumo.
Mažiau biurokratijos, daugiau pasiūlos
Vienas iš sprendimų siekiant pakeisti situaciją – stiprinti būsto pasiūlą per naują statybą ir esamo fondo atnaujinimą ten, kur susiduriama su didžiausiu disbalansu. Kokybiškas ir prieinamas savivaldybių būstas, ypač regionuose, gali tapti veiksminga priemone, kuri didintų regionų patrauklumą ir padėtų išlaikyti ar pritraukti darbo jėgą.
Vis dėlto lūžį siekiant sukurti didesnę būsto pasiūlą galima pasiekti tik mobilizavus valstybės ir privataus sektoriaus finansinius resursus. Didesnę būsto pasiūlą galime sukurti tik derindami skirtingus finansavimo šaltinius – nuo ES fondų ir nacionalinių priemonių iki viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių.
Galiausiai, biurokratinės naštos mažinimas ir kalbant apie naujo būsto statybas, ir įgyvendinant renovacijos projektus, taip pat suteiktų postūmį. Šiuo metu pernelyg kompleksiška reguliacinė aplinka nacionaliniu, regioniniu ir net konkrečios vietos lygmenimis riboja būsto pasiūlą. Tai veikia ne tik privataus sektoriaus projektus, bet ir socialinio, savivaldybių ar mišraus finansavimo iniciatyvas.
Nacionalinė būsto prieinamumo strategija
Atskiros iniciatyvos, kad ir kaip gerai jos atrodytų popieriuje, situacijos dėl būsto prieinamumo iš esmės nepakeis. Siekiant ilgalaikio pokyčio reikalinga aiški, nuosekli, duomenimis grįsta nacionalinė būsto strategija: nuo pasiūlos didinimo sprendimų iki mišrių finansavimo priemonių ir stipresnio savivaldybių vaidmens.
Siekdama rengiamoje būsto strategijoje atliepti ir įvertinti kuo platesnį visų visuomenės grupių interesą, Aplinkos ministerija šiuo metu atlieka Būsto prieinamumo didinimo galimybių vertinimą. Jis leis pirmą kartą sistemiškai įvertinti konkrečiose savivaldybėse vyraujančius būsto prieinamumo iššūkius ir nustatyti galimą veiksmingų sprendimų spektrą.
Veikiame ir kitomis kryptimis: siekiame spartinti statybas trumpindami leidimų išdavimo terminus ir supaprastindami teritorijų planavimo procedūras, stiprindami duomenimis ir realiu poreikiu pagrįstą planavimą, didindami dėmesį daugiabučių renovacijai bei būsto modernizavimui.
Taip pat skatiname savivaldybes tapti aktyviomis būsto dalyvėmis – ne tik administruoti infrastruktūrą ar išduoti leidimus, bet ir plėsti būsto pasiūlą ieškant naujų modelių. Tam jos turi visas reikiamas galimybes, mat valdo žemę ir viešąjį turtą, planuoja teritorijas, dalyvauja partnerystėse ir veikia investiciniuose projektuose.
Ir dabarties, ir ateities kartoms
Savaime suprantama, kad mažesnė administracinė našta turėtų reikšti protingesnį reguliavimą, o ne silpnesnę kontrolę. Jis turėtų užtikrinti greitesnius, aiškesnius ir labiau prognozuojamus sprendimus kartu apsaugant viešąjį interesą.
Būsto prieinamumo skatinimas turėtų derėti su ilgalaikiais tikslais – aukštesniu energiniu efektyvumu ir poveikio aplinkai mažinimu. Įgyvendindami naujos statybos ir esamo būsto fondo atnaujinimo projektus negalime aukoti kokybės – turime kurti komfortišką, energetiškai efektyvų būsto fondą, galintį atliepti ir dabartinių, ir ateities kartų poreikius.
Būsto politika šiandien tampa ne tik socialinės gerovės, bet ir ilgalaikio Lietuvos ekonominio konkurencingumo klausimu. Nuo to, kaip gebėsime užtikrinti prieinamą, kokybišką būstą skirtingose Lietuvos savivaldybėse, priklauso ir žmonių gyvenimo kokybė, ir regionų ateitis.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
