Trečiadienį pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas Ankaroje praėjo be didesnių staigmenų ir ginčų. Deklaracijoje pakartotas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas, o Rusijos grėsmės įvardijimas yra itin svarbus Rytų flango valstybėms. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai ragina nepamiršti, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui tokie dokumentai ne itin rūpi.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nepaisant JAV prezidento išreikšto nepasitenkinimo, NATO deklaracija patvirtino kolektyvinės gynybos įsipareigojimą ir Rusijos grėsmės pripažinimą.
- NATO sąjungininkai įsipareigojo skirti dideles investicijas gynybos pramonei stiprinti, įskaitant naujų raketų kūrimą ir gynybą nuo dronų, pabrėžiant Europos ir Kanados didesnį vaidmenį.
- Baltijos šalims pavyko pasiekti svarbų sprendimą dėl oro policijos misijos pakeitimo į oro gynybos misiją, siekiant greitesnio reagavimo į oro erdvės pažeidimus.
- JAV prezidentas išreiškė neaiškumą dėl JAV karinio buvimo Europoje, netgi grasindamas išvesti karius, jei sąjungininkai prieštaraus jo siekiams dėl Grenlandijos.
- NATO įsipareigojo skirti didelę finansinę paramą Ukrainai, tačiau Ukrainos narystės Aljanse perspektyva liko neaptarta.
Sąjungininkai visada siekia iš anksto suderinti susitikimo pabaigoje paskelbiamos deklaracijos tekstą ir išvengti viešo nesutarimų demonstravimo. Tačiau JAV prezidentas, vos atvykęs į Turkijos sostinę, išreiškė nusivylimą, kad NATO jam nepadeda kariauti prieš Iraną, vėl iškėlė Grenlandijos klausimą, kuris, daugelis vylėsi, jau pamirštas.
Siekiant neužrūstinti JAV prezidento, šių metų deklaracija vėl buvo glausta – vos vieno puslapio. Pirmajame deklaracijos punkte pabrėžiamas „nesvyruojantis“ sąjungininkų kolektyvinės gynybos įsipareigojimas, o antrajame – ilgalaikė Rusijos grėsmė Aljansui.
„Šiais laikais jau reikia džiaugtis vien tuo, kad Aljansas ir toliau egzistuoja bent jau formaliai ir kad JAV taip pat pasirašė įsipareigojimą dėl 5-ojo straipsnio, dėl Ukrainos ir dėl Rusijos kritikos, – LRT.lt sako Europos politikos instituto Kyjive ekspertas Andreasas Umlandas. – Deklaraciją jau galima laikyti tam tikra sėkme, nors savaime tai nėra nieko ypatingo.“
„Turime nepamiršti, kad D. Trumpui tokios deklaracijos nelabai rūpi, – jam pritaria Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo studijų centro direktorė Kristi Raik. – Neužtikrintumas dėl JAV įsipareigojimų išlieka, tiesiog šiuo metu deklaracija patikino, kad viskas vis dar veikia taip, kaip turėtų. Kad JAV yra visiškai įsipareigojusi, o Rusija laikoma pagrindine grėsme.“
Pagrindinis rezultatas, kuriam buvo skirta visa pirmoji susitikimo diena, – gynybos pramonės stiprinimas. Sąjungininkai paskelbė planus investuoti daugiau nei 43 mlrd. eurų į Jungtinės Karalystės vadovausimą programą, skirtą sukurti naują tolimojo nuotolio raketą, o 40 mlrd. eurų – Aljanso gynybai nuo dronų stiprinti, įsigyti naujų orlaivių, taip pat deklaracijoje įsipareigojama skirti per 43 mlrd. eurų naujiems įrangos pirkimams, plėsti gynybos pramonės gamybos apimtis, bendradarbiauti greitinant inovacijas, pritaikyti „galingus“ dirbtinio intelekto modelius.
„Visa tai labai gerai, kaip ir aiški žinia, kad Europa daro daugiau. Žinoma, mes visi puikiai suvokiame, kad yra skirtumų tarp Europos valstybių. Kai kurios daro daugiau, kai kurios mažiau. Baltijos šalys gynybai skiria apie 5 proc. BVP. Trumpas į tai atkreipia dėmesį“, – LRT.lt teigia Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo studijų centro direktorė K. Raik.
Deklaracijoje pabrėžiama, kad Europa ir Kanada didina savo vaidmenį „stipresniame NATO“, taip atliepiant D. Trumpo nepasitenkinimą ir raginimus europiečiams patiems užsiimti savo žemyno gynyba.
„Kalbant apie įsipareigojimus ir tam tikrą kultūrinį bei ideologinį bendruomeniškumą, akivaizdu, kad NATO susilpnėjo ir tam tikra prasme galbūt net priartėjo prie euroatlantinio Aljanso skilimo ribos. Tačiau kartu, vertinant absoliučiais dydžiais, NATO galbūt tapo stipresnė, nes tiek JAV, tiek Europos šalys didina savo ginkluotę ir skiria labai daug lėšų gynybai“, – svarsto A. Umlandas.
Baltijos šalys iš susitikimo parsiveža svarbų NATO sprendimą pakeisti čia vykdomą oro policijos misiją į oro gynybos misiją. Pastaruoju metu įvyko keli incidentai, kai dronai pažeidė Rytų flango valstybių oro erdvę, juos sekti ir numušti kilo sąjungininkų naikintuvai.
„Tai pagreitins NATO reagavimą oro erdvės pažeidimų incidentų atvejais. Estija šį klausimą aktyviai kėlė po pažeidimo praėjusį rugsėjį, kai Rusijos naikintuvas 12 minučių praleido Estijos oro erdvėje“, – pabrėžia K. Raik.
JAV jau kurį laiką vykdo savo pajėgų dislokavimo peržiūrėjimą, dar neatnaujino amerikiečių karių dislokavimo Lietuvoje, o NATO viršūnių susitikime D. Trumpas netgi pagrasino išvesti JAV karius iš Europos, jei sąjungininkai prieštaraus jo siekiui perimti Grenlandijos kontrolę.
Lietuvos pareigūnai žadėjo kelti JAV pajėgų klausimą ir NATO susitikime, bet oficialiuose pasisakymuose jis neminimas.
„Vis dar esame situacijoje, kai JAV ketina mažinti savo [karinį] buvimą Europoje ir nežinome, kokios bus to detalės. Viršūnių susitikimas šiuo klausimu nieko nepakeitė“, – pabrėžia K. Raik.
Sąjungininkai taip pat įsipareigojo skirti 70 mlrd. eurų paramai Ukrainai, remti šalies suverenitetą, teritorinį vientisumą, nemažinti paramos ir kitąmet. Anot ekspertės, dar pamatysime, kaip greitai ši pažadėta parama virs realybe. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš Ankaros išsiveža tai, ko labai siekė, – D. Trumpo leidimą gaminti amerikietiškas oro gynybos raketas „Patriot“ Ukrainoje. Bet Ukrainos narystės Aljanse perspektyva neminima, kaip ir pernai.
„Manau, ši diskusija vėl prasidės tik tada, kai Jungtinėse Valstijose bus naujas prezidentas, darant prielaidą, kad jis nebus iš MAGA (D. Trumpo rėmėjų judėjimas „Padarykime Ameriką vėl didžią“ – LRT.lt) judėjimo. Liūdna, kad tai nėra įtraukta, tačiau tai neturi jokių tiesioginių praktinių pasekmių, nes narystė šiuo metu vis tiek nėra įmanoma. Šia prasme galbūt net gerai šios temos neminėti, nekelti vilčių Kyjivui ir nepatvirtinti Maskvos baimių ar jos skleidžiamo naratyvo“, – sako A. Umlandas.
