NATO trečiadienį baigiant svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai šiltai prakalbo apie Aljanso sąjungininkus, nors anksčiau griežtai juos sukritikavo dėl jų reakcijos į jo karą su Iranu.
Šis staigus perėjimas – vos per kelias valandas – nuo priešiškumo prie prielankumo puikiai parodo platų emocijų spektrą, kurį demonstruoja nepastovaus būdo JAV lyderis.
„Tai buvo puikus susitikimas, toje salėje buvo daug meilės, daug vienybės“, – NATO aukščiausiojo lygio susitikime Turkijos sostinėje Ankaroje po 32 valstybių vadovų susitikimo, vykusio už uždarų durų, žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
JAV prezidentas NATO valstybių lyderius už uždarų durų patikino, jog nori, kad Jungtinės Valstijos liktų kariniame aljanse.
Pasak naujienų agentūros AFP šaltinio, dalyvavusio tame susitikime, JAV lyderis pareiškė: „Mes norime likti su jumis.“
Tai atsispindėjo ir baigiamojoje deklaracijoje, kurioje NATO lyderiai dar kartą patvirtino savo „nepalaužiamą įsipareigojimą“ laikytis Aljanso sutarties 5 straipsnyje įtvirtintos savitarpio pagalbos nuostatos.
„Puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus“, – teigiama deklaracijoje, į kurią ši formuluotė buvo įtraukta siekiant sumažinti nuogąstavimus dėl Vašingtono įsipareigojimų Aljansui.
Tačiau diena prasidėjo nelabai gerai: prieš pat susitikimą D. Trumpas smarkiai sukritikavo NATO sąjungininkus už tai, kad jie nepalaikė jo kampanijos prieš Iraną, pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija ir tvirtino, kad vis dar nori Grenlandijos – NATO narės Danijos teritorijos.
„Esu labai nusiminęs dėl NATO (...) dėl to, ką jie padarė dėl Grenlandijos, ir (...) dėl to, kad jie nenorėjo mums padėti kovoti su pagrindine terorizmą remiančia valstybe, t. y. Iranu“, – sakė jis.
„Didelis kontrastas“
Tačiau JAV prezidentui už uždarų durų tiesiogiai susitikus su Aljanso šalių lyderiais, jo tonas pastebimai pasikeitė, sakė derybose dalyvavęs šaltinis.
„Yra didelis kontrastas tarp to, ką Trumpas sako viešai, ir to, ką jis iš tikrųjų sako už uždarų durų“, – sakė šaltinis agentūrai AFP.
Jis taip pat sušvelnino savo retoriką dėl Irano, kurio lyderius anksčiau buvo pavadinęs „padugnėmis“ ir „pamišėliais“, ir jo pastabos šiuo klausimu buvo „ne tokios griežtos“, teigė šaltinis.
Be to, jis daugiau neminėjo nei Ispanijos, nei Grenlandijos.
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas sutiko, kad D. Trumpo tonas susitikime buvo nuosaikesnis, ir agentūrai AFP teigė, kad jis perdavė „tam tikrą konstruktyvią žinią (...), kad Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų, daugiau investuoti į gynybą“.
„Taigi atmosfera buvo gana gera, o žinutės – konstruktyvios“, – sakė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad D. Trumpo protrūkius nebūtinai reikėtų vertinti kaip Aljanso susiskaldymo ženklą.
„Nelaikyčiau to požymiu, kad mes kažkaip silpnintume NATO ir kad transatlantinių ryšių nėra“, – sakė jis agentūrai AFP.
„Manau, kad turėtume mažiau dramatizuoti situaciją“, – pridūrė ministras.
Pagalba Ukrainai
Į darbotvarkę buvo vėl įtrauktos įstrigusios pastangos sustabdyti karą Ukrainoje, o D. Trumpas, aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo suteikti Kyjivui „teisę gaminti“ oro gynybos raketas „Patriot“.
„Suteiksime jums licenciją gaminti raketas „Patriot“. Tai tikrai puiku, ar ne?“ – sakė D. Trumpas V. Zelenskiui, kurio pajėgos susiduria su sunkumais, stengdamosi numušti Rusijos balistines raketas, nes baigiasi itin svarbių JAV pagamintų raketų „Patriot“ atsargos.
Nepaisant pastarosiomis dienomis Maskvos rengtų intensyvių bombardavimų, atrodo, kad Kyjivas keičia situaciją savo naudai, stabilizuodamas fronto liniją ir vykdydamas smūgius giliai Rusijos teritorijoje – smūgius, kurie, pasak D. Trumpo, galėtų padėti užbaigti karą.
„Tai eskalacija, bet tai taip pat yra eskalacija, kuri gali padėti pasiekti pabaigą“, – pažymėjo jis ir vėl pakartojo tikįs, kad ir V. Zelenskis, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sudaryti susitarimą, kuris sustabdytų karo veiksmus.
Be to, Europa ir Kanada baigiamojoje NATO deklaracijoje įsipareigojo ir 2026, ir 2027 metais toliau teikti karinę paramą Ukrainai, kurios apimtis sieks 70 mlrd. eurų per metus.
Prieš išvykdamas iš Ankaros, D. Trumpas taip pat turėjo susitikti su Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa (Ahmedu Šara), kuris po ilgų pilietinio karo metų siekia atkurti savo šalies tarptautinį įvaizdį.
Stipresnis Aljansas
Šis aukščiausiojo lygio susitikimas buvo surengtas transatlantiniam aljansui sudėtingu metu, kai D. Trumpas reikalauja, kad nariai įvykdytų įsipareigojimą didinti gynybos išlaidas, o Vašingtonas daro žingsnį atgal nuo Europos.
Stengdamiesi išvengti naujos konfrontacijos su D. Trumpu, NATO sąjungininkai antradienį paskelbė apie naujas dešimčių milijardų vertės ginklų pirkimo sutartis, siekdami įrodyti, kad vykdo įsipareigojimą didinti išlaidas gynybai.
NATO vadovas Markas Rutte tvirtino, kad, nepaisant nesutarimų, Aljansas aukščiausiojo lygio susitikimą Turkijoje baigia stipresnis.
„Visada maniau, kad šeimos, kuriose kartais nuoširdžiai pasikalbama, o kartais šiek tiek susipykstama, yra daug stipresnės“, – sakė jis.
