Šią savaitę viename iš įtakingiausių Prancūzijos televizijos kanalų pasirodė rusų komentatorė, sklandžia prancūzų kalba su rusišku akcentu išdėsčiusi žiūrovams savo nuomonę.
„Rusija gali padėti Prancūzijos ekonomikai“, – kalbėdama naujienų kanale „CNews“ teigė Ksenija Fiodorova, pabrėždama, kad prezidento Emmanuelio Macrono įpėdiniui kitais metais bus „būtina“ palaikyti gerus santykius su Maskva.
K. Fiodorova yra buvusi Rusijos valstybinio kanalo „RT“ Prancūzijos padalinio vadovė – po to, kai 2022 m. Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą, šis kanalas Prancūzijoje buvo uždraustas.
Nors „RT France“ 2023 m. buvo uždaryta, K. Fiodorova iš visuomenės akiračio niekur nedingo.
Priešingai – Prancūzijoje ji pritraukė dar didesnę auditoriją ir gavo geidžiamą komentatorės postą žiniasklaidos priemonėse, priklausančiose konservatyvaus milijardieriaus Vincento Bolloré žiniasklaidos imperijai.
45-erių K. Fiodorova nuolat pasirodo televizijos kanaluose „CNews“ ir „Europe 1“ bei rašo straipsnius laikraščiui „Le Journal du Dimanche“, skleisdama Kremliaus poziciją dėl Ukrainos ir Vakarų.
Prancūzijai belaukiant vienų iš svarbiausių rinkimų šalies istorijoje, valdžios institucijos ir dezinformacijos ekspertai vis labiau nerimauja dėl K. Fiodorovos paskleistos žinutės.
Prancūzija didžiuojasi žodžio laisve šalyje, o K. Fiodorovos karjera atskleidžia prieštaravimą, glūdintį pačioje žiniasklaidos erdvės šerdyje, kur teisinės laisvės susiduria su baime dėl užsienio propagandos.
Nors valdžios institucijos ir reiškia nepasitenkinimą prokremliška šios komentatorės pozicija, jos mažai ką gali padaryti.
Putino valia
„Kiekvienas gali laisvai pasirinkti savo redakcinę liniją“, – penktadienį pasakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas.
„Tačiau suteikdami šiai moteriai galimybę pasisakyti jūsų eteryje ir spaudos skiltyse, jūs tiesiog vykdote Vladimiro Putino valią“, – sakė jis, pridurdamas, kad deja, jo paties rankos surištos.
„Demokratinėje visuomenėje galima skleisti melą ir nebūti išsiųstam į gulagą“, – paaiškino ministras.
Europos Parlamento frakcijos „Renew“ lyderė Valerie Hayer šį mėnesį socialiniame tinkle „X“ pranešė pateikusi skundą žiniasklaidos priežiūros institucijai „Arcom“.
„Sistemingo užsienio valstybės, kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos, propagandos aparato teiginių kartojimo“ negalima teisinti saviraiškos laisve, rašė ji.
Komentatorius Patrikas Cohenas teigė, kad K. Fiodorovos atvejis kelia sudėtingų klausimų.
„Kuo remiantis galima atskirti, kas yra propaganda, o kas – teisėta nuomonė?“ – klausė jis.
Penktadienį V. Bollore priklausančio „Canal+“ generalinis direktorius Maxime‘as Saada stojo ginti K. Fiodorovos, kai vienas akcininkas jam uždavė klausimą žiniasklaidos grupės visuotiniame susirinkime.
„Nemanau, kad galima kalbėti apie Rusijos agentę, – sakė jis. – Žurnalistę – taip, agentę – ne.“
Jis pareiškė, kad „CNews“ ir toliau pateiks skirtingus požiūrius.
K. Fiodorova nenorėjo nieko komentuoti, kol bus suteikta garantija, kad AFP paskelbs visus jos komentarus, tačiau, laikantis naujienų agentūros AFP praktikos ir gairių, šis prašymas buvo atmestas.
Praėjusiais metais išleistoje knygoje „Bannie“ („Uždrausta“) ji save vaizduoja kaip valstybės cenzūros auką.
Leidinys „Le Monde“ K. Fiodorovą vadina „įtakingiausia Kremliaus propagandiste Prancūzijoje“.
Šią savaitę šis dienraštis atkreipė dėmesį į jos ryšius su V. Bollore, pranešdamas, kad magnato įkurtas analitinis centras neseniai surengė pietus, kurių metu buvo aptariami 2027 m. prezidento rinkimai.
Tarp renginio dalyvių buvo K. Fiodorova, žemės ūkio ministrė Annie Genevard ir kraštutinės dešinės lyderio Jordano Bardellos patarėjas.
Vienas iš A. Genevard komandos narių naujienų agentūrai AFP pranešė, kad ministrė nebuvo informuota apie tai, kad renginyje dalyvaus K. Fiodorova, ir priešingu atveju nebūtų pati jame pasirodžiusi.
Nuostabu
Nors nėra jokių įrodymų, kad K. Fiodorova būtų kaip nors susijusi su Kremliumi, Prancūzijos tarptautinių santykių instituto atstovo Julieno Nocetti nuomone ją reikėtų laikyti „įtakos agente“.
V. Bollore gali laikyti šią rusę naudingu įrankiu, siekdamas formuoti Prancūzijos žiniasklaidos erdvę, teigė Kremliaus propagandą tyrinėjantis mokslininkas.
„Nors jis nebūtinai visiškai pritaria viskam, ką ji sako, ji yra jam labai naudinga figūra, padedanti sukrėsti žiniasklaidos, politinę ir galbūt verslo ekosistemą“, – paaiškino jis.
Buvusi Rusijos valstybinės televizijos žurnalistė Marina Ovsianikova, kuri tiesioginės transliacijos metu pareiškė protestą prieš V. Putino invaziją ir nuo to laiko rado prieglobstį Prancūzijoje, teigė, kad suteikti K. Fiodorovai galimybę pasisakyti yra pavojinga, ir neatmetė galimybės, kad ji vis dar palaiko ryšius su „RT“.
„Tai, nuo ko pabėgau iš Rusijos, dabar pasiekė Prancūziją“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
„Dabar su siaubu stebiu, kaip čia stiprėja visos šios kraštutinės dešiniosios pažiūros“, – pridūrė žurnalistė.
2024 m., kai vidaus reikalų ministro pareigas ėjo dabartinis teisingumo ministras Geraldas Darmaninas, valdžios institucijos K. Fiodorovos leidimą gyventi šalyje pratęsė dar 10 metų. Abiejų ministerijų atstovai šį atvejį komentuoti atsisakė.
Keletas organizacijų planuoja kitą savaitę surengti protestą, reikalaudamos, kad Vidaus reikalų ministerija panaikintų rusės leidimą gyventi šalyje.
J. Nocetti teigė, kad tai, jog K. Fiodorovos teisė gyventi Prancūzijoje buvo pratęsta, yra „gana nuostabu“.
„Neaišku, kaip buvo priimtas šis sprendimas ir kas už jį atsakingas“, – sakė jis.
