JAV specialusis pasiuntinys Grenlandijoje, Arkties saloje, kuri itin domina prezidentą Donaldą Trumpą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Vašingtonui reikia atkurti savo buvimą Danijos autonominėje teritorijoje.
Šaltojo karo įkarštyje Vašingtonas Grenlandijoje turėjo 17 karinių objektų, tačiau bėgant metams juos uždarė ir šiuo metu turi tik vieną – Pitufiko bazę salos šiaurėje.
D. Trumpas ne kartą teigė, kad JAV turi kontroliuoti Grenlandiją dėl nacionalinio saugumo sumetimų, tvirtindamas, kad jei JAV jos nekontroliuos, sala rizikuoja patekti į Kinijos ar Rusijos rankas.
Manoma, kad Grenlandijoje yra nepanaudotų retųjų žemių mineralų ir ji galėtų būti gyvybiškai svarbus objektas, tirpstant poliariniams ledynams ir atsirandant naujiems laivybos maršrutams.
„Manau, kad atėjo laikas JAV susigrąžinti savo pėdsaką Grenlandijoje“, – AFP sakė JAV pasiuntinys Jeffas Landry per savo pirmąjį vizitą Grenlandijoje nuo jo paskyrimo 2025 metų gruodį.
„Manau, kad matote, kaip prezidentas kalba apie nacionalinio saugumo operacijų didinimą ir tam tikrų bazių Grenlandijoje apgyvendinimą“, – sakė jis.
Remiantis naujausiais žiniasklaidos pranešimais, JAV nori atidaryti tris naujas bazes teritorijos pietuose.
1951 metų gynybos paktas, atnaujintas 2004 metais, jau leidžia Vašingtonui didinti karių dislokavimą ir karinius objektus saloje, su sąlyga, kad jis iš anksto informuos Daniją ir Grenlandiją.
Sausį D. Trumpas atsitraukė nuo grasinimų užgrobti Grenlandiją, o jo susirūpinimui spręsti buvo įkurta JAV, Danijos ir Grenlandijos darbo grupė.
Net jei „šeimininko“ noras „užsitikrinti Grenlandijos kontrolę (...) yra visiškai nepagarbus (...) mes privalome rasti sprendimą“, antradienį žurnalistams Grenlandijos ekonomikos forumo kuluaruose sakė Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas.
JAV pasiuntinys J. Landry, kuris taip pat yra respublikonų Luizianos gubernatorius, sekmadienį atvyko į Grenlandijos sostinę Nūką.
Jis nebuvo oficialiai pakviestas, o jo buvimas saloje sukėlė ginčų.
Pirmadienį J. Landry susitiko su J.-F. Nielsenu ir Grenlandijos užsienio reikalų ministru.
J.-F. Nielsenas sakė, kad derybos buvo „konstruktyvios“, tačiau pažymėjo, kad „nėra jokių ženklų (...), kad kas nors pasikeitė“ JAV pozicijoje.
